Į klausimus atsako VUL Santariškių klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė.
 
- Kaip skirstomas ir diagnozuojamas galvos skausmas? 
- Galvos skausmas skirstomas pagal jį sukeliančią priežastį. Yra dvi grupės: pirminiai, kuomet skausmas pasireiškia kaip savarankiška liga, o ne kitos ligos simptomas, ir antriniai, kada galima nustatyti konkrečias skausmą sukeliančias priežastis, kurios, įprastai, gyvybei nepavojingos. Žinoma, tarp jų gali pasitaikyti atvejų, kai galvos skausmą sukelia ir pavojingos ligos.
 
Priklausomai nuo ligos, kurią medikas įtaria, antriniam skausmui diagnozuoti dažnai pasirenkami papildomi laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai. Pavyzdžiui, atliekamas galvos vaizdo tyrimas, akių dugno tyrimas, tiriamas kraujas, įtariant pavojingas ligas – smegenų skystis.
 
Antrinio skausmo priežastys paprastai susijusios su raumenų ir skeleto sistema, pavyzdžiui, kaklo problemos (tiriama rentgenu). Taip pat jos būna susijusios su smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimais, kurie dėl įtampos sukelia galvos skausmą. Šios priežastys yra nepavojingos, dažnos, nustatomos kliniškai.

- Dėl kokio galvos skausmo žmonės dažniausiai kreipiasi  į medikus?
- Gydytojo darbe migrena - dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas. Ši liga pasireiškia stipriu skausmu, kuris gali kartotis dideliu dažniu. Įprastas ligos dažnis: vienas skausmo priepuolis per mėnesį, tačiau esant lėtinei ligos formai, jų dažnis siekia nuo penkiolikos kartų per mėnesį.
 
- Kaip greitai migrena progresuoja?
- Migrena progresuoja daug metų, lėtinę ligos formą lemia keletas dalykų, pavyzdžiui, ligos paūmėjimų dažnis nuo pat susirgimo pradžios. Ligos progresą skatina ir nuolatinis nerimas, nereguliarus miego, darbo, poilsio režimas. Įtakos turi ir sąnarių, raumenų, stuburo ligos.
 

Jei pacientas yra nejudrus, turi didelį kūno svorį, jei vartoja daug vaistų, arba ne laiku pradeda profilaktinį migrenos gydymą, rizika, kad liga taps lėtinė, padidėja. Knarkimas naktį taip pat yra migrenos rizikos veiksnys.

 
- Ar metų laikai turi įtakos šiam negalavimui?
- Sezoniškumo įtaka migrenai nėra pastebima, tačiau kartais žmonės jaučia būklės pagerėjimą atostogaudami.
Yra tam tikros sezoninės ligos, susijusios su galvos skausmu. Pavyzdžiui, klasterinis galvos skausmas – jam būdingas paūmėjimas, pacientams pasireiškiantis pavasario ir rudens lygiadieniais.
 
- Kada galvos skausmas rodo rimtą sveikatos sutrikimą?
- Tai pakankamai subjektyvu. Skausmo stiprumas nelygus pavojui. Jei atsiradus galvos skausmui, kartu pastebimi ir kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galūnių tirpimas, kalbos sutrikimas, skausmas iškart laikomas galimai pavojingu. Jei galvą skauda pirmą kartą gyvenime, jei skausmas kuo nors neįprastas, ypač staigus ir stiprus, taip pat reikalingas mediko įvertinimas.
 
Jeigu pasikartojantis galvos skausmas kinta, dažnėja, stiprėja, yra lydimas pykinimo ar kitų negalavimų, galima teigti, kad jis progresuoja, tačiau tai dar nereiškia, kad yra rimtas sveikatos sutrikimas.
 
- Kaip ir kada reikėtų gydyti galvos skausmą?
- Skausmą gydyti medikamentais galima tada, kai jis yra pakankamo stiprumo, yra aiški diagnozė, ir skausmo dažnis ne didesnis nei kartą per savaitę. Šiuo atveju vaistų nereikia bijoti, nes tai pirminis skausmas. Vaistai nuo galvos skausmo įprastai vartojami pagal poreikį.
 
Taip pat taikomas ir nemedikamentinis gydymas. Migrenos priepuolio metu patariama ramiai gulėti tylioje, tamsioje aplinkoje; galima vėsinti galvą, kartais padeda šilti kompresai ar kitos natūralios priemonės.
Įtampos sukeltą skausmą padeda malšinti atsipalaidavimas, pasivaikščiojimas lauke, sportas, reguliari mityba.

---

 
Verta žinoti
Galvos skausmą gali kelti vaistų nuo infekcijų, hormoninių vaistų vartojimas.
Pacientams, sergantiems įprasto dažnio (1 kartas per mėnesį) migrena rizika, kad liga taps lėtinė, mažesnė. Jei ligos pradžioje priepuolių dažnis siekė kartą per savaitę, rizika didėja.
Statistika rodo, jog tik 2-3 proc.  pacientų, sergančių migrena, nevartoja vaistų.