Aukštakulniai – ne lemiamas veiksnys

Anot gydytojo ortopedo traumatologo Juliaus Janavičiaus, pėdos nykščio iškrypimas yra pakankamai aktuali problema: maždaug trečdalis Europos populiacijos susiduria su vienokio ar kitokio laipsnio deformacija. Nors pasitaikanti ir vyrams, tai daugiausiai yra moterų liga. Tačiau gydytojas pabrėžia – aukštakulnių avėjimas anaiptol nėra pagrindinis sutrikimo kaltininkas.

„Yra ištisas priežasčių sąrašas. Viskas prasideda nuo genetikos, kokį jungiamąjį audinį, anatomiją, hormoninę būklę paveldėjote. Pastaroji yra labai svarbi, nes nuo hormoninio fono priklauso jungiamojo audinio laisvumas. Išsišokęs pėdos kauliukas – tik Aisbergo viršūnė, išties vystantis deformacijai dalyvauja visos kojos biomechanika. Nereta išsišokusį kauliuką lydinti patologija – vienokio ar kitokio laipsnio plokščiapadystė, blauzdos raumenų kotraktūros.
 
Be abejo, gyvenimo būdas, netinkama, aukštakulnė avalynė gali paskatinti procesą – kuo aukštesnė bato pakulnė, tuo daugiau bendro svorio tenka priekinei pėdos daliai. O tokio krūvio gamta jai nebuvo numačiusi. Tačiau viena moteris tokius batus gali avėti visą gyvenimą ir nieko nebus, o kitos pėda ir nemačiusi aukštakulnės avalynės pradės krypti“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad su amžiumi situaciją pablogina ir įvairios ligos.
 
Delsia kreiptis
Ortopedo traumatologo pastebėjimu, ši bėda neaplenkia bet kokio amžiaus pacienčių. „Kai patologija būna įgimta, su iškrypusiais nykščiais ir susiformavusiu kauliuku ateina dar paauglės. Ir paprastai tokias pačias pėdas turi ir jų mamos, močiutės. Tačiau jei kalbėtume apie moteris, kurios jau kreipiasi pasiryžusios operuotis, tai daugiau būtų vyresnis amžius“, – kalbėjo J.Janavičius.
 
Visgi specialistas pabrėžė – kito kelio nei operacija šiai problemai spręsti nėra. „Bėda ta, kad daugelis moterų iki paskutiniųjų kenčia skausmą, delsia kreiptis. Kuo ilgiau kenčiama, atsiranda kitų patologijų – įvairiausios artrozės, antro, trečio piršto deformacijos. Tokią patologiją daug sunkiau operuoti. Ypač vyresniame amžiuje sunkiau išgyventi pooperacinį laikotarpį, tenka vaikščioti su ramentais, išauga komplikacijų rizika“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Pasak J.Janavičiaus, delsimui įtakos turi ir nekokia senų laikų patirtis, kai chirurginis gydymas toli gražu ne visada padėdavo išspręsti problemą – buvo tik „nukalamas“ kauliukas, bet neatstatoma, kas deformavosi: „Todėl nepagrįstai baiminamasi, kad nepadės operacija, bus dar blogiau“.
 
Situaciją lengvina specialios priemonės 
„Deformuota pėda, be abejo, nėra mirtina liga. Tačiau jei jau atsirado išsišokę kauliukai, bet kuriuo atveju reikėtų ateiti bent pasikonsultuoti su specialistu, išgirsti jo nuomonę. Jei dar nenorima operuotis, yra būdų, kurie gali palengvinti situaciją, atitolinti chirurginį gydymą.
Galima rekomenduoti konservatyvias priemones – tam tikro tipo vidpadžius, silikoninius įtvarus pirštams“, – patarė J.Janavičius.
Tačiau specialistas pabrėžė – tai gali padidinti paciento komfortą, atitolinti operaciją, bet ne sustabdyti procesą ar juo labiau išgydyti ligą.
 
Gydytojas pridūrė, jog jei kalbame tik apie izoliuotą išsišokusio kauliuko problemą, bendrai atramos-judėjimo sistemai didelės žalos nedaroma. „Tačiau jei išsišokęs kauliukas išsivysto jau esant plokščiapadystei, jei čiurnos pasvirusios į išorę, tuomet pasikeičia galūnių ilgis. Įvyksta nedidelis dubens pokrypis ir atsiranda nedideli stuburo pakitimai, dėl kurių ilgainiui skausmai gali atsirasti ne tik juosmens, bet ir kaklo srityje. Tačiau išmankštinus ir kompensavus blauzdos raumenų ilgį, galima sustabdyti deformacijos vystymąsi, nes yra pakeičiama eisena“, – aiškino ortopedas traumatologas.

---

 
Verta žinoti
Jei žmogaus pėda nesveika, yra negrįžtama plokščiapadystė, vaikščioti vasarą basam gali būti žymiai sunkiau. Todėl patariama rinktis ortopedines priemones – individualiai pagamintus vidpadžius ar avalynę, silikoninius įklotus. „Dabar yra labai gausus priemonių pasirinkimas – su išgaubtais skliautais, su supinatoriais, paminkštinta avalynė. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti individuliai. Bet kuriuo atveju, jei vargina skaudančios pėdos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – patarė J.Janavičius.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!