Įkvėpė mama
Idėja įkurti „Senjorų pasaulį“ V.Greičiuvienei kilo prieš beveik ketverius metus. „Kai važiuodavau į darbą, palikdavau vyresnio amžiaus mamą namuose ir galvodavau, kaip būtų gerai, jei išvažiuotume kartu. Ji laiką praleistų dienos centre ir kartu grįžtume namo. O ji likdavo namuose – vieniša ir liūdna. Kai grįždavau po darbo, apipildavo mane dėmesiu, o aš norėdavau pailsėti, tad kildavo konfliktai, turbūt daug kam suprantami“, – šypsosi pašnekovė.
 
Pradėjusi ieškoti mamai dienos centro, V.Greičiuvienė pajuto įkvėpimą tokią erdvę sukurti pati. Nors prasidėjęs karantinas užkirto kelią gyviems susitikimams, iniciatyvios moters planų nesugriovė. V.Greičiuvienės teigimu, viskas susidėliojo taip, kaip reikėjo, o pandemija netgi pasitarnavo: „Sakau, kelsimės į „debesis“ – į internetą. Šiandien mūsų veikla – apie 90 procentų nuotolinė. O tai išties gerai, juk vyresnio amžiaus žmonėms svarbus kompiuterinis raštingumas. Mes kviečiame senelius ne bingo žaisti, o mokytis.“
 
Tikslas – tobulėti
Prisijungti prie „Senjorų pasaulio“ gali ne bet kas. „Mažų mažiausiai žmogus turi mokėti naudotis elektroniniu paštu ir paspausti kompiuterio mygtuką. Žinoma, džiaugiamės anūkų, vaikų bendradarbiavimu. Anytą į paskaitas prijungdavo sūnus ir raportuodavo man, kad močiutė jau pasodinta, laukia paskaitos, – šypsosi Vida Greičiuvienė. – Po trijų kartų jau pati jungėsi prie zoomo ir dalyvavo paskaitose.“
 
Moters teigimu, „Senjorų pasaulis“ atlieka svarbią funkciją – neleidžia užstrigti laike. „Mūsų erdvė yra tiems, kas nori daugiau. Yra žmonių, kurie sako: „ne, čia ne man”. Jie ir telefonais mygtukiniais dar naudojasi. Na, o mūsų auditorijoje pastebiu buvusius mokytojus, žurnalistus, ministerijų darbuotojus, tarnautojus. Mums svarbu ne tik išlaikyti įgūdžius, bet ir mokytis naujų dalykų, neleisti smegenims užmigti“, – pasakoja organizacijos vadovė.
 
Keliauja „po pasaulį“

Organizacijos „Senjorų pasaulis“ įkūrėja Vida Greičiuvienė džiaugiasi, kad dienos centro, kuris turėjo būti orientuotas į užimtumą ir laisvalaikį, idėja įgavo kitą pavidalą. „Dabar teikiame neformalaus švietimo paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Ketvirtadieniais vyksta paskaitos. Jas skaito puikūs lektoriai: mokslininkai, meno darbuotojai, politikai, istorikai. Klubo nariai mokosi informacinių technologijų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbų. Šiuo metu ieškau ispanų kalbos mokytojo. Sveikatingumo modulyje skatiname tiek fizinę, tiek psichologinę, dvasinę sveikatą“, – pasakoja organizacijos vadovė.

 
Nors beveik visa veikla organizuojama virtualioje erdvėje, senjorai nepamiršta fizinio judėjimo – labiausiai juos džiugina sveikatingumo mankštos. „Turime programėlę, kuria skaičiuojame žingsnius. Mėnesį laiko einame „į kokią nors šalį“. Pavyzdžiui, sausį turėjome surinkti tiek žingsnių, kiek pakaktų nueiti iki Graikijos – 3 milijonus. Pasiekę tikslą, klausomės kultūrinės paskaitos apie šią šalį – tai dovana už pasiektą tikslą“, – sako V.Greičiuvienė.
 
Senjorai jau „aplankė“ ir pažino Turkiją, Indiją, Grenlandiją, Aliaską (iki kurios – net 10 milijonų žingsnių) ir daugelį kitų šalių.
 
Norisi gyvų susitikimų
Nors nuotolinis mokymosi būdas – puiki priemonė neatsilikti nuo šiuolaikiško gyvenimo stiliaus, gyvi susitikimai, anot pašnekovės, praskaidrina kasdienybę. „Susitikimams organizuojame keturis metinius renginius. Žiemą turėjome naujametinę šventę. Pavasarį plaukėme baidarėmis akcijoje „Darom“ – švarinome upes, rinkome šiukšles. Vasarą dvare turėjome skrybėlaičių vasarvidžio šventę. O rudenį einame camino: pernai ėjome pėsčiomis nuo Telšių iki Šatrijos, šiais metais iš Klaipėdos žingsniavome į Palangą. Kitąmet tikriausiai eisime iš Palangos į Klaipėdą, nes keliauti pajūriu smagu“, – šypsosi pašnekovė.
 
Pernai organizacija su 12 paskaitų ciklu keliavo per Lietuvą. „Bendradarbiaujame su bibliotekomis. Nuvežame ten savo paskaitas. Vėliau bibliotekos jas transliuoja, o besiklausantys vyresnio amžiaus žmonės turi galimybę padiskutuoti, pasitarti“, – pasakoja V.Greičiuvienė.
 
„Neverkšlensime“
Pagrindinis organizacijos finansų šaltinis, anot įkūrėjos, yra mokama klubo narystė. „Ketvirtadienio paskaitą gali klausyti visi nemokamai. Tačiau tiems, kas nori daugiau, siūloma narystė už 12 eurų per mėnesį. Už tuos pinigus sumokame lektoriams bei dėstytojams“, – pasakoja pašnekovė.
 
Anot jos, aktyviai ieškoti rėmėjų neleidžia vidinės nuostatos. „Kai pradėjome komunikuoti apie „Senjorų pasaulį“, pasakiau: tikrai neverkšlensime, kad „vargšai senjorai neturi pinigų, paremkite senukus“. Ne! Kalbame apie orią senatvę, apie tai, kur patys norėtume nueiti ir kas mūsų pačių laukia. Organizuojame renginius, džiaugiamės vieni kitais ir gyvenimu. Su tokia žinute paramos prašyti… sudėtinga, – šypsosi V.Greičiuvienė. – Bet dirbame. Tokioje erdvėje gera būti, dalintis, bendrauti ir tobulėti.”

---

Komentaras
Vilniaus miesto tarybos narė Violeta Podolskaitė:

- Pagrindinė gyvenimo taisyklė – viskas kinta. Jeigu dar kvėpuoji, jeigu nori gyventi, dirbti, privalai prisitaikyti. Pamenu, kai man pirmąkart gyvenime į kabinetą įvežė kompiuterį. Aš jį ratu apėjau ir mintyse galvojau: „Na, šito tai man tikrai nereikės.“ Ir lygiai po trijų mėnesių jau rašiau laiškus į Korėją, tariausi dėl festivalio. Tuoj pat sulaukiau atsakymo. Žiūrėjau į tą kompiuterį kaip į stebuklą.
 
Žinoma, senjoras senjorui nelygus. Vienas dar turi smalsumo, domisi naujovėmis, kitas gal jau numoja ranka ir nenori nieko daryti. Kartą dalyvavome Švedijoje vykusiame festivalyje. Mums reikėjo nuvažiuoti didžiulį atstumą, o mus vežė garbaus amžiaus moteris. Stebėjomės, kad ji vairuos tokį ilgą kelią. O ją pažįstantis žmogus sako: „Prie kompiuterio jos nepasodinsi, bet vairuoja ji fantastiškai.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!