Į žygį pėsčiomis – tik įvertinus galimybes

Aigustė Tavoraitė
2018-07-20
Vis daugiau žmonių rinkdamiesi aktyvų laisvalaikį išbando ištvermę leisdamiesi į žygius. Anot specialistų, ėjimas yra mažai rizikinga veikla, tik jei įvertinamas fizinis pajėgumas ir pasirenkamas saugus atstumas bei patogi avalynė.
Į žygį pėsčiomis – tik įvertinus galimybes
Susirengę į žygį pėsčiomis pasirūpinkite patogiais drabužiais, avalyne, neslystančiomis kojinėmis. Visi šie dalykai padeda išvengti traumų žygio metu.

Pataria specialistė
Šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė:
 
Tinkamai pasiruošti
Norint išvengti įvairių traumų ir kitų negalavimų žygio metu, pirmiausia reikėtų pakalbėti apie profilaktiką. Reikėtų pasiruošti – pasirūpinti vaistinėle, kurioje būdų pleistrų, tvarsčių, dezinfekavimo skystis, pasiimti pakankamai skysčių. Taip pat prieš ilgesnį ėjimą gerai būtų atlikti tempimo pratimus, pramankštinti kojas, galima ir rankas, nugarą. Geriausia, jei žmogus ruošiantis reguliariai užsiimtų sportu ir būtų fiziškai pasirengęs. Be abejo, nepamiršti pasirūpinti patogiais drabužiais, avalyne, neslystančiomis kojinėmis. Visi šie dalykai padeda išvengti traumų žygio metu.
 

Jei pritrynė pūslę
Ką daryti, jei žygiui tinkamai nebuvo pasiruošta? Viskas priklauso, kokia trauma patirta. Jei žmogui nutrynė batai, bet nei jis, nei bendražygiai neturi pleistro, svarbiausia reiktų pasistengti saugoti koją nuo tolesnio traumavimo, nes pažeista oda yra vartai infekcijai. Reikėtų stengtis odą laikyti švarią ir sausą. Būtų gerai ištraukti koją iš bato ir žygį nutraukti. Aišku, paprastai tokių galimybių nebūna. Tada reikėtų pasistengti pažeistą vietą nusausinti servetėle, užsidėti šiltesnę kojinę. Jei yra galimybė, eiti be batų, kiek įmanoma. Jei nuospauda nėra didelė, iš paskutiniųjų stengtis pabaigti žygį, tada namuose avėti kuo atviresnius batus toje vietoje, netraumuoti jos.
 
Gelbėkite – mėšlungis 
Mėšlungis – tai skausmingas raumenų spazmas, kuris paprastai ilgai netrunka. Pirmoji pagalba tokiu atveju – atpalaiduoti raumenį. Tam užtenka skaudamą vietą pašildyti, pamasažuoti rankomis. Visiškai priešingas būdas – dėti ledo, panerti koją į šaltą vandenį, jei yra tokia galimybė, pajudinti. Dar prieš žygį atlikti tempimo pratimai stipriai sumažina mėšlungio tikimybę.
 
Kai prireikia įtvaro
Dar viena dažnai pasitaikanti trauma – raiščių patempimai. Tuomet galima tęsti žygį, tik reikėtų sutvirtinti koją. Tą padaryti galima elastiniu tvarsčiu. Jei jo neturime, galima stipriau suveržti kojine. Jei raiščiai stipriai patempti, galima eiti lėtesniu žingsniu iki tikslo pabaigos. Jei įvyksta lūžis arba įtariama, kad jis galėjo įvykti, galima koją sutvirtinti pridėjus kokią šaką ar stambesnį pagalį prie pažeistos galūnės ir apvyniojus stambesniu drabužio gabalu – skara, šaliku ar keliomis kojinėmis. Galima įtvirtinti dviem pagaliais, bet geriau – vienu, stambesniu, platesniu. Taip pažeista galūnė bus apsaugota nuo didesnio traumavimo. Tačiau toliau žygis tampa sunkiai įmanomas ir esant galimybei reikėtų kviesti pagalbą.
 
Stresas organizmui
Susiruošęs į žygį žmogus turi pažinti save, žinoti savo pajėgumą. Jei jis 50 savaičių sėdi prie stalo ir pėstute vaikšto tik maršrutu namai – automobilis – darbas, o toliausiai nueina iki parduotuvės, keliasdešimties kilometrų žygis jam gali būti didelis stresas. Nuo ėjimo gali įvykti net stresiniai kojų lūžiai. Todėl reikia ruoštis arba pasirinkti saugų atstumą. Jei žmogus turi plaučių ar širdies ligų, krūviai turėtų būti mažesni, reikėtų pasirinkti saugų tempą, kad neatsirastų dusulys, stiprus širdies plakimas. Prakaitavimas ir padidėjęs pulsas yra visiškai normalūs dalykai. Tačiau tai neturėtų sukelti didelio diskomforto.

 
 
Atmintinė žygeiviui
Patyrę keliautojai žino, kad žygiavimas gamtoje gali tapti nuotykiu, ilgam įstringančiu atmintyje, tačiau tam būtina tinkamai pasiruošti. Štai pagrindiniai dalykai, ką reikėtų žinoti.

Distancija. Pradedantieji žygeiviai dažniausiai renkasi trumpiausią – 15 km distanciją, ją paprastai gali nueiti ir vaikai, ir senjorai. Tai yra tinkamas būdas įvertinti jėgas ir išbandyti naują judėjimo būdą. Vidutiniškai per valandą žmogus nueina 5 km, todėl šioje trasoje žmonės paprastai užtrunka apie tris valandas. 25 km trasa yra populiariausia – ją renkasi didžiausias kiekis ėjikų. Ją įveikdami žmonės susiduria su iššūkiais, tačiau ir po finišo yra aktyvūs. 40 ir 65 km trasos yra skirtos tiems, kurie jau yra žygiavę ir įpratę prie ilgų distancijų įveikimo pėsčiomis.


Speciali apranga ir avalynė. Ne tik einantiems ilguosius atstumus, bet ir trumposiose trasose reikėtų rinktis žygiams skirtus batus, o ne basutes ar paprastus sportinius batus. Toks pasirinkimas padės ant kojų išvengti pritrynimų ir pūslių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kojos gali tinti ir plėstis, todėl daug patogesni žygiams kiek laisvesni batai. Lygiai taip pat svarbios ir kojinės. Jos turėtų būti ne iš medvilnės, o iš merino vilnos arba sintetinės. Marškinėliai, kelnės, tamprės ir striukė turėtų būti skirta sportui ir turėti kvėpavimo funkciją. Rinkitės jau patikrintus drabužius, kurie netrina ir nespaudžia.

Tinkamas maistas. Svarbiausia – nepamirškite vandens, nuolat papildykite jo atsargas ir gerkite viso žygio metu. Taip pat pasirūpinkite ir tinkamu maistu. Geriausiai žygiams tinka daug angliavandenių turintys maisto produktai. Riešutai, vaisiai, duona ar javainių batonėlių ar kito maisto, nuo kurio nebūna „apsunkimo“ jausmo. Venkite mėsos gaminių, rūkyto, kepto ar kito sunkiai virškinimo maisto.

Kuprinė. Jeigu žygis trunka iki trijų dienų, daiktai turi tilpti į vieną kuprinę, be to, svarbu, kad ji nebūtų per sunki. Jeigu žygio metu prognozuojamas lietingas oras, rinkitės kuprinę su integruota apsauga nuo drėgmės. Jei jos nėra, galima įsigyti specialią kuprinės apsaugą nuo lietaus. Kitu atveju svarbiausius daiktus (pinigus, dokumentus ir pan.) įdėkite į įmautę ar sandarų maišelį. Jeigu žygio metu prognozuojamas karštas oras, rinkitės kuprinę, kuri nugaroje turi tinklelį. Tai stipriai sumažina prakaitavimą ir tikimybę, kad žygeivį perpūs vėjas. Reikėtų rinktis kuo mažiau sveriančią, tačiau talpią kuprinę. Pasirūpinkite, kad daiktai būtų kuo mažesni, į kuprinės apačią dėkite miegmaišį ir kitus dalykus, kuriuos naudosite dienos pabaigoje. Dažniausiai naudojamus daiktus geriau laikykite kuprinės viršuje ir mažesniuose skyreliuose.


Verta žinoti
Pailsėjęs organizmas daug lengviau įveiks pasirinktus kilometrus, todėl prieš žygį reiktų pamiegoti 8–9 valandas ir papusryčiauti.
Jeigu žygis trunka ilgai ir jo metu plieskia saulė, būtina pasirūpinti ir stipriausia apsauga nuo saulės. Apsaugančiu nuo saulės kremu išsitepti reikia ne tik veidą, kaklą, kojas, tačiau ir ausų spenelius bei plaštakas. Jų apsauga nuo saulės itin svarbi, jeigu žygiuojate su lazdomis.
Nepamirškite nešiojamo mobiliojo telefono įkroviklio, vaistinėlės, žibintuvėlio (jeigu sutemus tektų žygiuoti neapšviestu keliu), žemėlapio.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica