Vos kelios sekundės
Šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė įspėja – erkės perduota infekcija į organizmą patenka vos per kelias sekundes, o imantis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, dezinfekantų, negalime būti tikri, ar pavyks išvengti infekcijos padarinių.
 

„Leisdami laiką gamtoje turime būti atidūs, kadangi net greitai ištraukus voragyvį bei dezinfekavus įkandimo vietą, negalime būti tikri, ar pavyks išvengti sudėtingo ligos proceso ir sunkių liekamųjų reiškinių“, – pasakoja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

 
Medikės teigimu, didžiausias erkių skaičius stebimas gegužę–birželį bei rugpjūtį–rugsėjį. Nors erkės dažnai siejamos su jau žaliuojančia gamta ir vasara, aktyvusis periodas prasideda oro temperatūrai sušilus vos iki 5–7 laipsnių. Dėl to pravartu atkreipti dėmesį į tai, kad saulėtos ir drėgnos vietovės, tokios kaip miškai, kirtimai, pelkėtos ar žole apaugusios, puikiai tinka gyvuoti šiems ligas platinantiems voragyviams.
 
Klaidinantys simptomai
Specialistai prašo atkreipti dėmesį, jog erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų, o ligos eiga išsiskiria dvejomis bangomis. Be to, simptomai yra panašūs į kitas ligas ir gali lengvai suklaidinti.
 
„Pirmoji banga trunka apie savaitę ir sukelia į gripą ar peršalimą panašius simptomus: karščiavimą, raumenų, galvos skausmus, nuovargį ar bendrą silpnumą. Vėliau seka vos apie savaitę trunkantis „pasveikimo“ periodas, kurio metu būsena pagerėja. Neretai prislopę simptomai gali sugrįžti su gerokai sunkesne antrąja ligos banga, pasireiškiančia 20–30 proc. užsikrėtusiųjų. Jos metu stebimi centrinės nervų sistemos pažeidimai, sukeliantys itin stiprius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, mieguistumą, rankų drebulį, raumenų bei sprando įsitempimą, nevaldomą karščiavimą, koordinacijos sutrikimą. Todėl po erkės įkandimo patartina atidžiai stebėti savo būklę apie mėnesį“, – paaiškina gydytoja.
 
Ji pažymi, jog erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus bei periferinius nervus ir kai kuriems gali būti pražūtingas. Net pasveikus nuo šios ligos, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, negebėjimas susikoncentruoti, didelis jautrumas ar netgi paralyžius gali kankinti visą likusį gyvenimą.
 
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
Kadangi specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, o repelentų suteikiama apsauga nėra visiškai patikima, veiksmingiausiu būdu išvengti pavojingos ligos išlieka vakcinacija. Pasak K.Lebedevaitės, pasiskiepijimas nuo erkinio encefalito užtikrina 98–99 proc. apsauga, tačiau tai veiksminga tik tuo atveju, jei yra laikomasi skiepų plano.
 
„Kai kurie pacientai galvoja, jog užtenka vieno skiepo, kad gamtoje būtų galima jaustis drąsiai. Visgi, norint užtikrinti nepertraukiamą apsaugą nuo erkinio encefalito, būtina tikslingai vadovautis visa skiepų schema. Vakcinacijos metu gydytojai supažindina pacientą su jo laukiančiomis procedūromis ir kurį laiką stebi jo būklę dėl galimų šalutinių reiškinių, taip užtikrindami, kad organizmui būtų suteikta didžiausia įmanoma apsauga“, - pasakoja gydytoja.
 
Medikė taip pat paaiškina, kad svarbiausi yra pirmieji 3 skiepai: antrasis – po 1–3 mėnesių, trečiasis – 9–12 mėnesių. Būtent po antrosios skiepo dozės praėjus 2–3 savaitėms susiformuoja imunitetas ligai, tačiau trečioji vakcinacija reikalinga, kad jis taptų ilgalaikis ir truktų net iki 5 metų. Vėliau tereikia palaikyti imunizaciją papildomomis skiepų dozėmis. Rekomenduojama vakcina nuo erkinio encefalito pasirūpinti dar prieš sušylant orams ir pradedant žaliuoti gamtai, nes tokiu būdu, laisvalaikiui vis dažniau persikeliant į gryną orą, bus galima jaustis saugiai ir užtikrintai, jog erkių platinamos mirtinos ligos pavyks išvengti.
 
Gydytoja nuramina, kad pavėlavus pasiskiepyti, visos vakcinacijos schemos iš naujo pradėti nereikia. Tokiu atveju geriausia pasitarti su gydytoju, kaip toliau tęsti skiepijimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!