„Išjungia“ imunitetą
Įprasti gripo pradžią lydintys simptomai – staiga prasidėjęs galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmas ir virš 38 °C ar 39 °C šoktelėjanti temperatūra. Tačiau sergant gripu galima ir nekarščiuoti.
 

„Kiekvieno imunitetas skirtingas ir individualiai reaguoja į virusą. Taigi pirmiausia reikėtų įvertinti bendrą savijautą. Tačiau jei temperatūros nėra, bet vargina labai bloga savijauta, tai jau galėtų būti nerimą keliantis dalykas“, – pastebėjo šeimos medicinos ir endobiogenetikos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė.

 
Jos aiškinimu, temperatūra gali nekilti esant labai stipriam imunitetui arba, atvirkščiai, jam esant visiškai nusilpus. „Kažkuria prasme tai rodytų, kad organizmas nereaguoja į sukėlėją. Kadangi gripas yra imunitetą „išjungianti“ liga, nekarščiavimas gali įspėti apie labai pavojingą momentą – imunitetas yra tiek užslopintas, kad nebegali „užvesti“ visų gynybinių mechanizmų. Tokiu atveju tai dar pavojingiau nei itin aukšta temperatūra“, – įspėjo šeimos gydytoja.
 
Paskiepijo ne ta vakcina
Pašnekovė pabrėžė, kad šiuo metu siautėjančiam gripo virusui nebūdinga sloga, gerklės paraudimas, produktyvus („šlapias“) kosulys. „Jei jau varva nosis, atsikosėjama su skrepliais, vadinasi, greičiau sergate peršalimu. Šiuo metu sulaukiame įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis besiskundžiančiųjų, tačiau vis daugėja tikru gripu sergančių pacientų. 
Tokį didėjantį sergamumą iš dalies matome todėl, kad šiuo metu cirkuliuoja tas gripo viruso štamas, kuris nebuvo įtrauktas į įprastinius skiepus Lietuvoje. Taigi didesnę komplikacijų riziką turintys žmonės nėra taip gerai apsaugoti“, – aiškino E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.
 
Šiemet Vakarų Europoje pradėjo plisti B tipo sukėlėjas, kurio trivalentėje vakcinoje, kuria skiepyti žmonės, nėra, bet jis yra ketuvalentėje. Trivalentė vakcina apsaugo nuo A tipo gripo, bet, kaip teigia specialistai, šiemet to nepakanka.
„Vis dėlto, nors gripo virusas kasmet keičiasi, bet šiek tiek išlieka ir toks pats. Taigi jei žmogus per gyvenimą yra susidūręs su panašiu gripo virusu, kažkuria prasme turi imunitetą ir gali ne taip stipriai sirgti. Viskas priklauso nuo to, koks konkretus gripo virusas vyrauja tais metais“, – aiškino pašnekovė.
 
Kaip sutrumpinti ligą
Kokia gripo „forma“ besirgtumėte, karščiuojate ar ne, pagrindinė taisyklė – laikytis namų režimo ir duoti organizmui pačiam kovoti su liga.
„Kadangi šiųmetis gripas itin „išjungia“ gyvybines organizmo jėgas, temperatūra yra viena iš natūralių apsauginių reakcijų. Todėl skubėti gerti temperatūrą mažinančių vaistų nereikėtų. Daugelis tokių vaistų turi ir uždegimą mažinantį poveikį, o kartais to uždegimo ir reikia tam, kad organizmas kovotų. Pirmenybę reikėtų teikti šiltiems skysčiams, arbatžolių arbatoms ir kitoms gerai žinomoms naminėms priemonėms“, – patarė E.Nevardauskaitė-Rudzikienė. 
 
Gydytojos pastebėjimu, sutrumpinti ligos laiką gali specifinis priešgripinis vaistas, tačiau jis turi būti skiriamas per pirmas dvi paras.
„Taigi šiuo atveju būtina ankstyvoji gripo diagnostika atlikus kraujo tyrimą ar greitąjį gripo testą. Tačiau šį vaistą paskirti gali tik gydytojas. Nors atsiradus tokiems simptomams kaip sloga, gerklės skausmas nepatariama skubėti pas gydytoją, staiga užkilus temperatūrai ir esant galimybei atlikti greitą gripo testą, tą padaryti vertėtų. Spėjus paskirti priešgripinį vaistą ligos laikas tikrai sutrumpėtų bent keliomis dienomis“, – sakė šeimos gydytoja.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!