Laiko ir gydo
Sausio pirmąją veiklą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC). Centras, įkurtas Naujųjų Muniškių kaime, Kauno rajone, dirba 7 dienas per savaitę. Jo pastatų komplekse įrengta veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, vidaus ir lauko voljerais gyvūnams laikyti.
 
Gyvūnų globos centrai įprastai veikia kaip pirmosios pagalbos suteikimo vietos laisvėje gyvenantiems gyvūnams (baltiesiems gandrams, pelėdoms, čiurliams ir kitoms paukščių rūšims, stirnoms, ežiams, šikšnosparniams ar kitiems gyvūnams) ir kaip laikina konfiskuotų gyvūnų priežiūros bei laikymo vieta.
 
Neseniai į LGGC buvo perkeltos Aplinkos apsaugos departamento dėl pažeidimų paimtos papūgos ir kiti egzotiniai paukščiai: 53 individai, 4 karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė, 12 kačių hibridų, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda. Taip pat į centrą globai iš gamtos priimti didysis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Neseniai pagalba suteikta barsukui, sidabriniui kirui, gulbei bei kitiems paukščiams. „Centras rūpinasi laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines. Tiems gyvūnams, kurių į laisvę dėl jų būklės paleisti negalima, bus ieškoma globėjų Lietuvoje arba užsienyje“, – sako Aplinkos ministerijos atstovai.
 
Nebuvo tinkamų sąlygų
Specialistų teigimu, Lietuvą spaudžia ES teisės aktais nustatyti bei tarptautinėmis sutartimis prisiimti įsipareigojimai laukinių gyvūnų gerovės srityje. Iki šiol šalyje nebuvo įstaigos, galinčios tinkamai pasirūpinti sužeistais ar ne savo rūšies buveinėje esančiais, taip pat iš neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis laikančių asmenų konfiskuotais laukiniais gyvūnais, įskaitant egzotinių kraštų gyvūnus (tigrus, liūtus, beždžiones, meškas, krokodilus, papūgas), kuriems reikalingos specialios laikymo sąlygos bei kvalifikuota priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa.
 
„Pažeidimą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neturi galimybės paimti neteisėtai ar netinkamai laikomų laukinių gyvūnų, kol nesuranda, kas gali juos prižiūrėti. Esant tokiai situacijai, dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus, kol šalyje ar užsienyje surandami kvalifikuoti specialistai bei būtinos laikymo sąlygos. Taip rizikuojama gyvūnų saugumu, nukenčia ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymas“, – pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
 
Ne mažesnė problema, anot specialistės, yra sužeistų ar į jiems netinkamą gyventi aplinką patekusių vietinių rūšių gyvūnų (stirnų, gandrų, gulbių, įskaitant saugomas rūšis) globa. Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus.
 

 
Iki šiol nekompetentingai skirstomos gyvūnų laikymo ir globos funkcijos bei prasta perkamų globos paslaugų kokybė teigiamų rezultatų nedavė. „Didžioji dalis paimtų gyvūnų – žinduolių, roplių, paukščių – nugaišinami ar nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo nugaišta. Tai sudaro apie 65 proc. (daugiau kaip 600 individų) per metus. Vos 200 iš 977 individų buvo paleista į natūralias buveines“, – apgailestauja gamtos apsaugos specialistė.
 
Pasitelkė Europos praktiką
Siekdami įvertinti gyvūnų globos centro įkūrimo galimybes, ekspertai analizavo Lietuvos gyvūnų globos srities situaciją bei aiškinosi, kokios yra laukinių gyvūnų gydymo, reabilitacijos, globos sąlygos kitose šalyse. „Domėjomės gyvūnų gerovės centrais Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Remiantis šių užsienio šalių patirtimi bei duomenimis, susiklosčius idealioms sąlygoms ir veikiant profesionaliam laukinių gyvūnų globos centrui, paimamų globai ar reabilitacijai gyvūnų skaičius gali būti iki šešių kartų didesnis“, – sako L.Janulaitienė.
 
Pastebėta, kad Lietuvoje nugaišusių gyvūnų procentas buvo daugiau kaip dvigubai didesnis nei Airijoje. Per vienerius 2012 metus Airijoje buvo priimtas panašus kiekis gyvūnų (apie 3 tūkst.), kaip Lietuvoje per 2012-2017 metų laikotarpį (3,5 tūkst.).
 
Didžiosios Britanijos Vale laukinių gyvūnų ligoninė ir reabilitacijos centras per vienerius metus paima apie 4 tūkst. gyvūnų, t. y. beveik 6 kartus daugiau nei Lietuva. „Didžiosios Britanijos ir Lietuvos klimatinės sąlygos panašios, laukinių gyvūnų rūšinė sudėtis irgi panaši. Toks paimamų gyvūnų skaičiaus skirtumas rodo, kad Didžiosios Britanijos visuomenė yra aktyvesnė, žmonės ten labiau linkę reaguoti į laukinių gyvūnų nelaimes bei ieškoti pagalbos. Be to, seniai ir aktyviai veikia nemažai laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų. Tokia situacija yra teigiama ir siektina Lietuvoje“, – sako pašnekovė.

---

 
Aplinkos ministerija primena
Apie rastą sužeistą laukinį gyvūną pirmiausiai reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Atsiliepęs darbuotojas, įvertinęs situaciją, nukreips į LGGC. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu ar el. paštu. Centro darbuotojai papasakos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, pakonsultuos kitais globos klausimais.

---

 
Įdomu
AAD duomenimis, 2010-2018 metais LR muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų. Didžiąją jų dalį sudarė paukščiai (77 individai), kiti gyvūnai buvo žinduoliai, keli ropliai.
 
Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019-2021 metų laikotarpiu konfiskuoti 128 gyvūnai: tigriniai pitonai, jūrinis erelis, bengalinės katės hibridas, pilkojo vilko hibridas, rudosios meškos. Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus. Palyginimui, per tris kartus ilgesnį 2010-2018 metų laikotarpį per metus vidutiniškai konfiskuota 12 ar 13 gyvūnų, o per 2019-2021 metus – vidutiniškai 42 ar 43 gyvūnai.