Konsultuoja specialistė
VšĮ Meno psichologijos centro psichologė, smėlio terapijos praktikė Julija Akimenkova (Alos Demidovos nuotr.):
 
Pasauliai iš smiltelių
„Vienas svarbiausių smėlio terapijos pranašumų tas, kad ji neturi amžiaus, intelekto apribojimų. Kiekvienas, sąveikaudamas su smėliu, yra laisvas kūrėjas, galintis kurti pagal savo norus bei galimybes, kas aktualu čia ir dabar. Laisvas manipuliavimas smėliu išlaisvina kūrybinį potencialą, nuima sąmonės kontrolę, suteikia erdvę žaidimui, nes nėra teisingų arba neteisingų ėjimų. Kurdami ir išardydami smėlio pasaulius tampame senosios patirties „šeimininkai“ ir naujosios „kūrėjai“. Sąveikaujant su smėliu aktyvinami visi pojūčiai, todėl gerėja psichologinė savijauta“, – teigia J.Akimenkova.
 
Smėlio terapija plačiai taikoma mažiesiems. „Seanso metu vaikams siūloma laisvai kurti: tiesti gatves, pilti kalnus, rausti tunelius, statyti namus, tvirtoves, kepti bandeles... Naudojamos įvairios miniatiūrinės figūrėlės, kurios atspindi ne tik realų (namai, mašinos, žmonės, gyvūnai) bet ir fantazijų (pasakų personažai, slibinai, stebuklingi daiktai) pasaulį“, – pasakoja pašnekovė. Siekiama sukurti laisvą ir saugią erdvę, kurioje vaikas jaustųsi besąlygiškai priimamas ir nevienišas. Terapinis santykis padeda išlaisvinti vaizduotę, saugiai kalbėti apie patiriamus sunkumus, ieškoti sprendimų.
 
Smėlio terapijos metodus galima taikyti nuo ankstyvo amžiaus. „Vien smėlio lietimas, primityvios manipuliacijos (bėrimas, sėmimas, išpylimas, braukimas per paviršių) teigiamai veikia vaiko raidą. Smėlio terapija tinka vaikams nuo trejų metų amžiaus. Iki to laiko tai yra labiau lavinimo užsiėmimai“, – pabrėžia psichologė.
 
Žaidimai, kurie gydo
„Seanso metu psichologas stebi, kas vyksta smėlio dėžėje, užduoda klausimus apie procesą, kaip jaučiasi vienas ar kitas personažas ir pats vaikas, tačiau be leidimo neliečia figūrėlių ir nepatarinėja, – aiškina J.Akimenkova. – Specialistas analizuoja, kaip sesijų procese keičiasi vaiko smėlio pasauliai, kokios matomos tendencijos, kelia hipotezes, kaip smėlio pasaulio vaizdiniai siejasi su vaiko vidiniais psichologiniais išgyvenimais.“
 
„Nedrąsiems vaikams reikia laiko priprasti prie smėlio, nestabilios struktūros, jie stengiasi užimti mažiau dėžės erdvės, jų pasauliai būna skurdoki – kelios figūrėlės. Agresyvūs vaikai renkasi aktyvius siužetus, gali kurti karo mūšius, naudoja daug figūrėlių“, – pasakoja pašnekovė. Ji pabrėžia, jog interpretuojant vaizdinius svarbu nedaryti kategoriškų išvadų, pavyzdžiui, karo scenos gali atspindėti ne tik vaiko agresyvų elgesį aplinkinių atžvilgiu, bet ir konfliktus šeimoje, paties vaiko vidinį konfliktą, taip pat gijimo procesą po sumenkinimo.
 
„Žaidimas su smėliu veikia kaip terapinis procesas. Kartais net nereikia nieko interpretuoti. Užtenka leisti vaikui išžaisti susikaupusius jausmus, – patirtimi dalinasi J.Akimenkova. – Metodų įvairovė leidžia įgyvendinti daug terapinių ir lavinamųjų uždavinių. Tam tikros užduotys naudingos smulkiajai motorikai. Autizmo spektro sutrikimo atveju smėlio terapija plečia sensorines patirtis.“ Pasak specialistės, bet kokia sąveika su smėliu gerina vaikų emocinę būseną: aktyvius subalansuoja, įsitempusius atpalaiduoja, nerimastingus nuramina, agresyvius sutaikina.
 
Edukacija gamtoje
J.Akimenkova įsitikinusi, jog panašius žaidimus galima žaisti kiekvienoje šeimoje. „Smėlio dėžėje ar prie vandens telkinio smėlėtu krantu vaikai leidžiasi į naujų pasaulių kūrimą, taip lavindami spontaniškumą, kūrybiškumą, vaizduotę. Jie mokosi bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, spręsti konfliktines situacijas, susitarti, sveikai konkuruoti. Mažiesiems žaidimai smėlyje padeda lavinti stambiąją bei smulkiąją motoriką, – sako psichologė. Žaidimai su smėliu moko įveikti nesėkmes (statiniai nėra patvarūs), eksperimentuoti (sausa smėlis skiriasi nuo šlapio), lavina estetinį skonį (puošiant akmenukais, kriauklėmis, plunksnomis).
 
Pašnekovė primena, jog kuo vaikas mažesnis, tuo didesnis turėtų būti tėvų įsitraukimas į žaidimą. „Atžala, stebėdama suaugusiųjų veiksmus, mokosi, ką galima daryti smėlyje, kokios jo savybės. Mažiems vaikams reikia parodyti, kaip pilti smilteles, padaryti pyragėlį, pastatyti pilį ar iškasti tunelį. Vėliau, kai matome, jog vaikas įvaldė kokį nors veiksmą, galima atsitraukti ir leisti savarankiškai eksperimentuoti, padrąsinti, jei nesiseka iš pirmo karto“, – pasakoja smėlio terapeutė. Pasak J.Akimenkovos, atžalai augant svarbu skatinti kūrybiškumą ir vaizduotę, kad vaikas pats sugalvotų, ką nori veikti su smėliu ir kokius naudoti gamtos objektus.
 
Ji pabrėžia, jog svarbiausia tėvų užduotis – jausti ryšį su vaiku, o ne analizuoti ar kitaip interpretuoti žaidimus. Būnant ir veikiant kartu bet kuri veikla turės teigiamą terapinį poveikį, nes vaikas jausis mylimas.

---

 
Įdomu
Vaikų pediatrė Margaret Lowenfeld, dirbusi Londono vaikų psichologijos institute, žaidimų smėlyje idėją paėmė iš Herbert Wells knygos „Žaidimai ant grindų“ ir pritaikė darbe su mažaisiais pacientais. 1929 m. aprašė žaidimų smėlyje metodus kaip konsultavimo būdą, pavadino jį „Pasaulio technika“. Vėliau Jungo krypties psichoanalitikė Dora Kalff sujungė „Pasaulio techniką“ ir Jungo psichoterapinės krypties ypatumus. Ji pastebėjo, kad smėlyje sukurti vaizdiniai atspindi žmogaus sąmonės ir pasąmonės sąveikas, veiklos rezultatus galima interpretuoti kaip sapnus. Taip žaidimai tapo smėlio terapija, kurioje analizuojami pasąmonės simboliai.

---

Verta žinoti
Stebint žaidžiantį vaiką, galima spręsti, ar jis fiziškai atitinka raidos etapą. Jeigu 3 m. amžiaus mažyliui sunku pataikyti kastuvėliu į kibiriuką, o penkiamečiui nepavyksta tvarkingai sudėlioti papuošimų, tėvams vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Žaidimų siužetai gali atskleisti vaiko vidinį pasaulį, kaip jis jaučiasi, ko norėtų, dėl ko išgyvena. Taip pat išryškėja asmenybės bruožai. Meniškos sielos vaikus išduoda kūrybiškumas, nes matoma daug ornamentų, papuošimų, spalvingumo. Loginio mąstymo atstovai labiau statys, ties trasas, kas apsauginius griovius. Pagal tai, kaip vaikai komunikuoja, galima spėti, kas linkęs vadovauti, kas – vykdyti, atsiras ir tokių, kurie viskuo nepatenkinti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!