Lipa per anksti
Vos orams atšalus, pirmieji ledo tvirtumą skuba tikrinti povandeninės žūklės mėgėjai.
„Maždaug savaitę turėtų paspausti 10 laipsnių šaltis, kad jau būtų galima žengti ant ledo. Praėjusią žiemą mūsų ugniagesiams narams ne kartą teko gelbėti įlūžusius žvejus ir ieškoti skenduolių“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
 
Ypatingą pavojų sau žvejai kelia žvejodami po vieną, tamsiu paros metu, kartu rodydami blogą pavyzdį vaikams ir paaugliams, dažnai sumanantiems papramogauti, pačiuožinėti ant ledo.
Užpernai gelbėtojai darbų ant ledo metu ištraukė 15 skenduolių. Pernai gruodį įlūžę nuskendo du žmonės. Tarp jų – 1 vaikas.
 
Galima atskirti pagal spalvą
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės teigimu, ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. „Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tiesa, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip dvylika centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas“, – pasakoja specialistė.
 
Trapesnis ir plonesnis ledas būna tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltinių ar buvo iškirstos eketės.
 

„Niekada nebūna saugus upių ledas. Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla arba greičiau atitirpsta, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojama apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei, srovė nelaimėlį gali greitai patraukti po ledu, nepalikdama galimybės išsigelbėti“, – aiškina Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistė Liuda Ciesiūnienė.

 
Svarbu pasiruošti
V.Šmigelskienės teigimu, prieš lipant ant ledo, svarbu apsidairyti, ar nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, reikėtų sekti jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu rekomenduojama turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
 
„Eidami ledu, aplenkite vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistė.
 
Ant ledo patartina neštis ledo smeigus ar gelbėjimosi liemenę. „Ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis yra privaloma turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus“, – primena L.Ciesiūnienė.
 
Ledu rekomenduojama ne eiti, bet čiuožti, neatitraukiant kojų nuo ledo. „Jeigu esate su slidėmis, atsisekite jų tvirtinimus, kad, esant reikalui, galima būtų greitai nusimesti jas nuo kojų. Savo saugumui slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas“, – pataria V.Šmigelskienė.
Jeigu ledu eina grupė žmonių, svarbu laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
 
Gelbsti ramybė
Paprastai įlūžus į ledinį vandenį žmogų ištinka šokas, jam darosi sunku mąstyti. Praradęs savitvardą ir karštligiškai blaškydamasis žmogus menkina šansą išsigelbėti. „Nustatyta, kad žmogus šaltame vandenyje gali išsilaikyti net iki 50-60 minučių, o anksčiau nuskęstama dėl to, kad jis būna apimtas panikos, jog tuoj pat sušals. Žmogaus šerdinė temperatūra žemėja 3 laipsniais per valandą. Aišku, kiekvienas atvejis individualus. Svarbu, kokia konkrečiai vandens temperatūra, koks žmogaus kūno sudėjimas, apranga…“ – pasakoja sveikatos specialistė L.Ciesiūnienė.

---

 
Ką daryti įlūžus?
Nepasiduoti panikai. Pabandyti susikaupti ir prisiminti, ką žinome apie gelbėjimosi veiksmus. Pirmas dalykas – normalizuoti savo kvėpavimą. Tai padaryti galima lėčiau iškvepiant.
 
Karštligiškai nesikabinti už ledo krašto, - jis lūžta, - ir galimai greitai prarasti jėgas.
Jei trukdo, pabandyti nusiauti sunkius ir slidžius batus. Drabužių nusivilkti negalima – jie saugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.
Bandyti „užplaukti“ ant ledo, laikantis ant vandens paviršiaus, iriantis kojomis ir rankomis.
Iš lėto ropštis ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos.
 
Jei nepavyksta išlipti iš eketės per 10 minučių, reikia nustoti intensyviai judėti. Judant kūnas greičiau netenka šilumos.
Pagalba gali užtrukti. Per tą laiką žmogui svarbiausia nepanirti, išlaikyti galvą virš vandens ir sulaukti pagalbos gyvam. Turint smeigą ar peilį, galima prismeigti prie ledo rankovę, kad bent ranka laikytų žmogų virš vandens. Net jei žmogaus kūno temperatūra pavojingai nukrenta ir jis praranda sąmonę, nepaniręs žmogus išlieka gyvas, tad yra galimybė jį išgelbėti.
 
Pavykus išlipti ant ledo, reikia kuo plačiau paskirstyti savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenti kuo toliau nuo eketės. Šliaužti į tą kranto pusę, iš kurios ateita. Ant kojų galima atsistoti tik išlipus ant kranto!
Išlipus kuo greičiau ieškotis pagalbos: skubėti prie žmonių, kurie galėtų pasirūpinti – padėti persirengti sausais drabužiais, sušilti, išgerti arbatos, iškviesti pagalbą.

---

 
Ką daryti pamačius įlūžusį žmogų?
Pirmiausiai įvertinti situaciją ir nerizikuoti savo gyvybe.
Nuraminti skęstantįjį, kad jį matote ir skubate į pagalbą.
Nedelsiant skambinti numeriu 112. Trumpai ir aiškiai nupasakoti situaciją.
 
Pasikviesti į pagalbą aplinkinius, pasidalinti pareigomis.
Neduoti skęstančiajam rankos, nes yra didelė tikimybė įlūžti. Nesiartinti prie eketės krašto arčiau kaip 10 metrų atstumu.
Geriau yra nuo kranto, liepto, tiltelio paduoti skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą, tvirtai į virvę surištus šalikus, drabužius, numesti plūduriuojantį daiktą, į kurį nelaimėlis galėtų įsitverti ir ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje. Tam tinka netgi tuščias plastikinis butelis.
 
Nelaimėliui iškart pradeda šalti smulkesnės kūno dalys, todėl jau po 10 minučių jam bus sunku sučiupti metamą virvę. Gelbėtojas turėtų padaryti kilpą, kad įlūžęs žmogus galėtų prakišti visą ranką.
Jeigu nėra galimybės saugiai pasiekti įlūžusio asmens, negalima rizikuoti. Geriau jį raminti ir pasirūpinti, kad kuo greičiau atvyktų gelbėjimo tarnybos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!