Sisteminio požiūrio link

„Jaučiau, kad negaliu žmogaus skaidyti į atskiras dalis – man reikėjo matyti visumą“, – profesinės kelionės pradžią prisimena E.Nevardauskienė-Rudzikienė. Būtent todėl ji pasirinko šeimos mediciną, kur galėjo stebėti pacientų gyvenimo kelią nuo pat pradžių: nuo besilaukiančių mamų iki pirmųjų jų mažylių žingsnių, nuo mažų kasdienių negalavimų iki sudėtingų kompleksinių ligų.
 
Praktikoje gydytoja pasakoja vis dažniau susidūrusi su klausimais, į kuriuos tradicinė medicina negalėjo atsakyti. „Kodėl ta pati bakterija vienam žmogui sukelia ligą, o kitam – ne? Kodėl, rodos, viską darome pagal vadovėlį, o žmogus vis tiek nesijaučia geriau?“ – šie klausimai, sako gydytoja, vertė ieškoti platesnio požiūrio.
 
Kelias atvedė ją prie endobiogenikos – sisteminio mąstymo metodo, kuris leido pažvelgti į žmogaus organizmą kaip į sudėtingą, tarpusavyje susijusią sistemą. „Nenoriu skirstyti medicinos į tradicinę ir alternatyvią – visa medicina siekia padėti žmogui, – pabrėžia gydytoja. – Tačiau būtent endobiogenika man leido praplėsti savo, kaip gydytojos, galimybes ir rasti naujų būdų padėti tiems, kuriems įprasti metodai nepadeda.“
 
Kūnas mena viską
 
Dešimtmečiai praktikos endobiogenikos srityje galiausiai nugulė E.Nevardauskienės-Rudzikienės knygoje, holistinės medicinos vadove „Skauda kūną – gydyk sielą“.
 
„Įžvalgomis skatino pasidalinti suvokimas, kad šiuolaikinė medicina, nors ir pažangi, kartais pameta esminį dalyką – patį žmogų ir jo istoriją, – sako gydytoja. – Šiuolaikinėje medicinoje žmogus dažnai tampa tik skaičiukų rinkiniu – laboratorinių tyrimų rezultatais, ligos kodais, vaizdinių tyrimų išvadomis. Pats žmogus tarsi išnyksta šiame procese.“ Ji pabrėžia, kad holistinis požiūris į sveikatą siekia matyti žmogų kaip nedalomą visumą – su jo emocijomis, gyvenimo istorija ir kasdieniais išgyvenimais.
 

„Kūnas mena viską, – įsitikinusi pasakoja šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Evelina Nevardauskienė-Rudzikienė. – Dažnai bandome viską išspręsti per protą, tarsi jis būtų koks nors valdantysis centras. Bet protas kartais meluoja ir slepia tai, ko nenorime matyti. O kūnas visada sako tiesą – tik reikia išmokti jį išgirsti.“

 
Praktikoje gydytoja nuolat mato, kaip glaudžiai susipynę fiziniai ir emociniai procesai. Šią įžvalgą ji iliustruoja įsimintinomis pacientų istorijomis. Viena jų – apie moterį, kuri daugelį metų kentėjo nuo sunkios alergijos maistui. „Ji buvo įtraukta į itin alergiškų žmonių sąrašą, nuolat stebima alergologų. Viskas pasikeitė tik nutraukus toksiškus santykius ir pradėjus gyventi harmoningą gyvenimą – alergija tiesiog išnyko“, – dalijasi gydytoja.
 
Knygoje aprašyta kita įsimintina istorija – apie vyrą, kurio alergija atsirado vaikystėje dėl sudėtingų santykių su tėvu, vėliau išnyko, o vėliau netikėtai grįžo pačiam tapus tėvu. „Tai nebuvo atsitiktinumas – jo kūnas reagavo į giliai užslėptus jausmus ir baimes. Kai padėjome jam išsiaiškinti ir išspręsti vidinius konfliktus apie tėvystę, alergija atsitraukė“, – aiškina E.Nevardauskienė-Rudzikienė.
 
Gydytoja pabrėžia, kad kiekviena liga gali turėti savo istoriją ir prasmę: „Svarbu paklausti paciento: kaip jums pačiam atrodo, kodėl susirgote? Kokioje gyvenimo situacijoje tai įvyko? Dažnai žmonės patys žino atsakymą, tik niekada nebuvo to paklausti.“
 
Stresas – ne gyvenimo šeimininkas
 
„Kai sakau, kad streso nepatiria tik mirusieji, pacientai dažnai nusišypso“, – sako gydytoja. Ji aiškina, kad stresas savaime nėra blogis – tai natūrali organizmo reakcija. Problema kyla tada, kai nebesugebame nuo jo atsikvėpti ir atsigauti.
 
Medikė atkreipia dėmesį, kad stresas gali pasireikšti įvairiai. Ne tik klasikine „kovok arba bėk“ reakcija, bet ir subtilesnėmis formomis: valgymo sutrikimais, obsesyvia kontrole, nuolatiniu nerimu. „Moterims dažnai būna sunku pripažinti pyktį – juk tai socialiai „nepriimtina“ emocija. Todėl jos užgniaužia emocijas, o kūnas pradeda siųsti signalus kitais būdais“, – pastebi ji.
 
Endobiogenikos ekspertė moko pacientus atpažinti streso ženklus ir rasti sau tinkamus atsipalaidavimo būdus: „Kartais užtenka tiesiog sustoti ir leisti sau pabūti, atsikvėpti. Kitam padeda meditacija ar mindfulness praktikos. Svarbiausia – rasti tai, kas tinka būtent jums.“
 
Vidinis sodas – mikrobiomas
 
Kalbėdama apie streso įtaką organizmui, gydytoja pabrėžia, kad kūną svarbu suprasti kaip sudėtingą sistemą, kurioje vienas pokytis gali sukelti grandininę reakciją. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – žarnyno mikrobiomo ir smegenų ryšys. „Stresas tiesiogiai veikia mūsų virškinimo sistemą ir mikrobiomą, o mikrobiomas daro įtaką mūsų emocinei būklei. Tai – tarsi užburtas ratas, kurį turime išmokti valdyti“, – sako gydytoja.
 
„Įsivaizduokite mikrobiomą kaip sodą – jame turi augti įvairūs augalai ir jų turi būti pakankamai“, – vaizdžiai aiškina pašnekovė. Anot jos, žarnyno mikrobioma yra tarsi dar vienas gyvybiškai svarbus organas, turintis įtakos ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, hormonų pusiausvyrai, net mūsų nuotaikai.
 
„Prisiminkite žymiąją Tolstojaus frazę: „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą. Kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“. Ją galima pritaikyti ir mikrobiotai – visos sveikos mikrobiotos yra panašios, bet kiekviena nesveika mikrobiota yra nesveika savaip“, – sako gydytoja ir pabrėžia, kad mikrobiotą reikia puoselėti pagal individualius poreikius.
 
Ji siūlo paprastus, bet veiksmingus būdus mikrobiomos sveikatai palaikyti: įtraukti į mitybą daugiau fermentuotų produktų, valgyti įvairų, skaidulomis turtingą maistą. „Mes, lietuviai, turime gilias rauginimo tradicijas – nuo raugintų kopūstų iki giros. Tai – puikus būdas palaikyti žarnyno sveikatą“, – pataria medikė.
 
„Mano didžiausias troškimas – kad žmonės pradėtų klausytis savo kūno ir sielos, – viliasi E.Nevardauskienė-Rudzikienė. – Kiekvienas simptomas gali būti ženklas, kviečiantis stabtelėti, įsiklausyti ir galbūt ką nors pakeisti gyvenime. Kviečiu naujai pažvelgti į save, savo kūną ir sveikatą, pripažįstant, kad kiekviena liga turi istoriją, o kiekvienas išgijimas prasideda nuo gebėjimo išgirsti tai, ką sako mūsų kūnas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!