Žaliasis smegenų plovimas
 
„Vieni perka ekologiškus produktus, nes jiems rūpi, ką valgo ir ką dėvi. Kitiems tai – tik mados reikalas. Kai yra paklausa, gamintojai visada pasirūpins ir pasiūla. Deja, ne visi tai daro sąžiningai“, – pastebi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė.
 
Anot jos, kartais bendrovės naudoja tokius teiginius, kaip „natūralus“, „ekologiškas“, „žalias“, „tvarus“, „draugiškas aplinkai“, tačiau nepatvirtina šių teiginių sertifikatais ar atliktais tyrimais.
 

 
G.Aleksaitė pastebi, kad gana dažnai gamintojas kalba apie gaminį kaip apie ekologišką ar tvarų, nors iš tikrųjų, pavyzdžiui, iš perdirbtos medžiagos buvo pagaminta tik gaminio pakuotė.
 
„Tyrėme atvejį, kai gamintojas buvo nurodęs, jog batai pagaminti iš perdirbtos medžiagos, tačiau paaiškėjo, kad iš jos pagaminta tik jų dėžė. Panašiai būna ir su drabužiais. Nurodoma, kad megztukas pagamintas iš ekologiškos medvilnės, tačiau pasižiūrėjus į sudėtį matome, kad jos ten tėra 40 procentų, o visa kita – sintetika, kuri neturi nieko bendra nei su ekologija, nei su tvarumu“, – sako G.Aleksaitė.
 
Kaip neapsigauti?
 
Ekspertai pastebi, kad ekologijos tema tapo itin populiari, o kartu padaugėjo ir sričių, kuriose naudojami žalieji teiginiai.
 
Jei anksčiau žodžiais „žalinti“ produktus mėgdavo daugiausia maisto ir kosmetikos gamintojai, dabar žaliuosius teiginius ima taikyti ir nekilnojamojo turto plėtotojai, vaikiškų žaislų bei drabužių pardavėjai ir net degalų tiekėjai.
 
„Būna atvejų, kai degalus ar kosmetiką parduodanti įmonė reklamoje pabrėžia, kad yra tvari, prisideda prie gamtos išsaugojimo, pavyzdžiui, saugo rifus ar delfinus, tačiau reklamuoja produktus, kurie visiškai nesusiję su tvarumu. Tokiu atveju vartotojams patartina kritiškai vertinti tokias reklamas ir nesieti įmonės ekologinių iniciatyvų su siūlomais produktais“, – pataria VVTAT direktorė.
 
Anot jos, besidomintiems tvarumo ir ekologijos klausimais žmonėms nėra sunku atskirti, kada reklama klaidinanti. Sunkiau tiems, kurie tuo nesidomi, bet pasiduoda madai pirkti ekologiškus ir tvarius daiktus. Tuomet patariama patikrinti ženklus ir įsitikinti, ar tikrai bendrovė vadovaujasi tvarumo principais, kritiškiau žiūrėti į bendro pobūdžio teiginius.
 
„Jei bendrovė reklamoje sako, pavyzdžiui, kad pirkdami jų produktą prisidėsite prie medžių išsaugojimo, pasidomėkite, ar įmonė tikrai tą daro. Jei tai tiesa, ši informacija bus lengvai randama ir prieinama viešoje erdvėje. Deja, nemažai atvejų, kai reklamoje naudojami bendro pobūdžio teiginiai, tačiau tai tėra reklaminis triukas, klaidinantis vartotojus“, – pastebi G.Aleksaitė.
 
Ji taip pat pataria kritiškai žiūrėti į žalios bei neutralios spalvos naudojimą ant gaminio pakuotės, nes pakuotės spalva dar nereiškia, kad produktas yra ekologiškas ar tvarus.
 
Griežtės reguliavimas
 
Europos Komisija (EK), matydama išaugusį žaliųjų teiginių naudojimą reklamose, ėmėsi griežtesnių taisyklių. Netrukus bendrovės nebegalės naudoti reklamoje bendro pobūdžio teiginių, nepateikusios pagrindžiančių įrodymų.
 
„Jei bendrovė savo reklamoje norės sakyti, pavyzdžiui, kad po 100 metų sumažins CO₂ kiekį, ji turės pateikti įrodymus, kaip tą padarys. Bendro pobūdžio teiginiai – „saugosime gamtą“ – daro poveikį vartotojui, todėl verslai turės tokius teiginius pagrįsti“, – sako G.Aleksaitė.
 
Europos Sąjunga jau yra priėmusi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams direktyvą. Šį pavasarį ją planuojama perkelti į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Jis bus papildytas juoduoju sąrašu, kuriame nurodoma, kada skleidžiama reklama laikoma klaidinančia.
 
„ES įstatymų leidėjai nusprendė įtraukti 10 punktų, kada žalieji teiginiai klaidina vartotojus. Mes ir dabar analizuojame žaliuosius teiginius. Pasikeitus reguliavimui, jei matysime, kad reklamoje naudojami, pavyzdžiui, bendro pobūdžio teiginiai, kurie neįrodo būsimo poveikio, preziumuosime, kad reklama yra klaidinanti. Tai reiškia, kad nebereikės įrodinėti klaidinančio poveikio – tiesiog nustatysime, jog vykdoma nesąžininga komercinė veikla“, – pasakoja pašnekovė.
 
Už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei gali būti skirta bauda, kuri siekia iki 3 proc. įmonės metinių pajamų. Tačiau bauda negali viršyti 100 tūkst. eurų. Pakartotinai pažeidus įstatymą, skiriama iki 6 proc. metinių pajamų, bet bauda negali būti didesnė kaip 200 tūkst. eurų. Jei nustatomas pažeidimas tarptautiniu mastu, gali būti skiriama iki 4 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 2 mln. eurų, bauda.
 
„Gauti 100 tūkst. baudą nėra smagu nė vienai bendrovei, ir tai pristabdo nuo klaidinančių teiginių reklamoje naudojimo. Kol kas nė viena Lietuvos įmonė nėra gavusi didesnės baudos už netinkamą žaliųjų teiginių naudojimą, tačiau esame pradėję tyrimų. Nemažai įmonių esame įspėję dėl žaliųjų teiginių, taip pat esame suteikę rekomendacijas, kaip juos naudoti. Kai įsigalios naujas reguliavimas, bus per vėlu mokytis“, – perspėja G.Aleksaitė.
 
Ekspertai taip pat pastebi, kad keičiasi įmonių „žaliojo smegenų plovimo“ taktikos. Įsigaliojant įmonių veiklos tvarumo atskleidimo taisyklėms, sparčiai populiarėja taip vadinama „žaliojo balinimo“ ir „žaliojo nutylėjimo“ praktikos, kai įmonės ir finansų sektoriaus žaidėjai neatskleidžia informacijos apie savo tvarumo veiksmus arba sumažina jų svarbą, siekdamos išvengti dėmesio ir galimos kritikos, jei teiginiai neatitiks tikrovės. Pagrindinis tokios taktikos tikslas – verčiau mažiau reklamuoti „žalumą“, bet apsisaugoti nuo baudų ir teismų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!