Egi­di­jus Si­pa­vi­čius: Ma­no va­rik­lis – mei­lė gy­ve­ni­mui

Deimantė Gruodė
2019-10-25
„Grį­žus iš kal­nų ar van­dens tel­ki­nio, ku­rį lai­ką ne­ga­li net kal­bė­ti – sme­ge­nys bū­na vi­siš­kai iš­pūs­tos vė­jo“, - apie ak­ty­vius ir net­gi eks­tre­ma­lius lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mus – sli­di­nė­ji­mą kal­nuo­se ir kai­ta­vi­mą – pa­sa­ko­ja ži­no­mas dai­ni­nin­kas   Egi­di­jus Si­pa­vi­čius (61 m.).
Egi­di­jus Si­pa­vi­čius: Ma­no va­rik­lis – mei­lė gy­ve­ni­mui

Ak­ty­vaus lais­va­lai­kio ša­li­nin­kas

E.Si­pa­vi­čius – di­de­lis ak­ty­vaus lais­va­lai­kio mė­gė­jas. Jė­gos ait­va­rai, sli­di­nė­ji­mas, „en­du­ro“ mo­to­cik­lai, įvai­rios spor­to rū­šys – ko tik nė­ra iš­ban­dęs jau­nat­viš­kai at­ro­dan­tis 61-erių dai­ni­nin­kas.

„Nuo vai­kys­tės spor­tuo­da­vau – iš­ban­džiau ne vie­ną spor­to ša­ką, bet ne­už­si­ka­bi­nau. Su­au­gęs pra­dė­jau ieš­ko­ti mėgs­ta­mų lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mų. Va­sa­ro­da­vo­me prie Pla­te­lių eže­ro, tad tu­rė­jau vi­sas są­ly­gas už­si­mi­nė­ti bur­len­čių spor­tu. Vė­liau „už­si­ka­bi­nau“ už jė­gos ait­va­rų. Kal­nų sli­dės gy­ve­ni­me at­si­ra­do, kai bū­da­mas dvi­de­šim­ties per te­le­vi­zi­ją pa­ma­čiau žie­mos spor­to var­žy­bas ir, ga­li­ma sa­ky­ti, pa­me­čiau dėl­to gal­vą. (Juo­kia­si)  Pri­si­me­nu, kaip pirk­da­vau me­di­nes „Šat­ri­jos“ sli­des. Kon­struo­da­vau ap­kaus­tus ko­joms ir iš­ban­dy­da­vau ant po­sū­kių – ke­lias sli­des net­gi su­lau­žiau at­si­tren­kęs į me­džius. Va­ži­nė­jo­me sli­di­nė­ti ir į Kau­ka­zą, ir į Kar­pa­tus. Kai at­si­da­rė sie­nos, pra­si­dė­jo Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Aust­ri­ja, Ita­li­ja“, - pa­sa­ko­ja iki da­bar sli­džių į ša­lį ne­nu­me­tęs E.Si­pa­vi­čius.

Ak­ty­vioms atos­to­goms dai­ni­nin­kas ruo­šia­si iš anks­to. „Po­ra kar­tų per sa­vai­tę ei­nu į spor­to sa­lę siek­da­mas prie di­des­nių krū­vių pri­pra­tin­ti or­ga­niz­mą, at­lie­ku kar­diot­re­ni­ruo­tę, tem­pi­mo pra­ti­mus. Iki žie­mos li­kus ke­liems mė­ne­siams pra­de­du da­ry­ti spe­cia­lius pra­ti­mus ko­joms, ke­lio są­na­riams, ku­rie la­biau­siai ken­čia“, - pa­sa­ko­ja E.Si­pa­vi­čius, ne­no­rė­da­mas są­na­rių su­dė­vė­ti anks­čiau lai­ko.

At­li­kė­jas džiau­gia­si, kad se­ka­si iš­veng­ti rim­tų trau­mų ar­ba su­žei­di­mų.

„Gal to­dėl, kad są­mo­nin­gai ruo­šiuo­si se­zo­nui, ypač sli­di­nė­ji­mo, kai ko­joms ten­ka di­džiu­liai krū­viai. Nors ir ne­si­lei­džia­me nuo kal­no spor­ti­niu re­ži­mu ir re­zul­ta­tų ne­si­vai­kau, vis dėl­to di­de­li krū­viai ten­ka toms rau­me­nų gru­pėms, ku­rių in­ten­sy­viai ne­ap­krau­ni vaikš­čio­da­mas ar­ba bė­gio­da­mas“, - pa­sa­ko­ja žinomas kaunietis.

At­gai­va  sme­ge­nims

Ak­ty­vus lais­va­lai­kio pra­lei­di­mas, kaip įsi­ti­ki­no, pa­de­da su­stip­rin­ti ir psi­chi­nę svei­ka­tą. „Tai – at­gai­va sme­ge­nims. Vi­siems pa­tar­čiau at­ras­ti ko­kį nors spor­tą, ku­ris ab­so­liu­čiai trau­kia ir iš­krau­na sme­ge­nis. Grįž­tu iš kal­nų ar van­dens ir ku­rį lai­ką net kal­bė­ti ne­ga­liu, sme­ge­nys tar­si vė­jo iš­pūs­tos. Ten ad­re­na­li­nas ir skry­džio po­jū­tis – ne­pa­kar­to­ja­mi“, - įspū­džiais da­li­ja­si E.Si­pa­vi­čius.

Pa­sak jo, jei­gu žmo­nės šiek tiek dau­giau lai­ko pra­leis­tų bent pa­si­vaikš­čio­da­mi, o ne sė­dė­da­mi prie te­le­vi­zo­riaus, tau­ta bū­tų žy­miai svei­kes­nė. „Spar­tie­čių šū­kis „Svei­ka­me kū­ne – svei­ka sie­la“ yra tei­sin­gas. Jei­gu tik pa­da­rau pau­zę, žiū­rėk, ir nu­ga­rą pa­skaus­ta, ir pe­čiai links­ta, ir no­ri­si iš­si­drėb­ti, su­gleb­ti kė­dė­je. O kai spor­tuo­ji, esi tie­ses­nis, ne­si­kūp­ri­ni, dings­ta vi­si skaus­mai. Kuo­met esi ge­ros spor­ti­nės for­mos, ma­žiau niū­rių min­čių len­da į gal­vą. My­liu pa­sau­lį ir ma­ne su­pan­čius žmo­nes, man ge­ra gy­ven­ti, ma­ty­ti to­kią nuo­sta­bią gam­tą, ma­ty­ti gra­žė­jan­tį mies­tą, kas ma­ne džiu­gi­na ir su­tei­kia daug lai­mės. Tuo­met ir pa­čiam ne­si­no­ri „su­griū­ti“ ar kiurk­so­ti ant fo­te­lio“, - pa­sa­ko­ja dai­ni­nin­kas.

Va­ži­nė­jo mo­to­cik­lu
E.Si­pa­vi­čius tu­ri ir dar vie­ną po­mė­gį va­ži­nė­ti mo­to­cik­lais. Tie­sa, bu­vo pa­te­kęs į ava­ri­ją, tad jam rei­kia lai­ko at­si­gau­ti psi­cho­lo­giš­kai.
„Mo­to­cik­lu ne­be­va­žiuo­siu į gat­ves, ne­bent į miš­kus ir lau­kus. Su­pra­tau, kad va­ži­nė­da­mas gat­vė­je vi­siš­kai nie­ko ne­ga­li įta­ko­ti. Kad va­žiuo­tum ir la­bai at­sar­giai, bet jei į ke­lią iš­šoks už­si­žiop­so­jęs vai­ruo­to­jas, pa­sek­mės ga­li bū­ti itin skau­džios. Kai vai­ruo­ji mo­to­cik­lą, pri­klau­sai nuo ki­tų žmo­nių dė­me­sin­gu­mo, o jie pas mus va­žiuo­ja la­bai ne­ati­džiai. Kaip pats va­ži­nė­jęs mo­to­cik­lu la­bai se­ku veid­ro­dė­liuo­se ir ma­tau iš to­lo at­va­žiuo­jan­tį mo­to­cik­lis­tą. Juk kiek ava­ri­jų, kai mo­to­cik­lis­tą nu­mu­ša, nu­tren­kia, už­mu­ša, o daž­niau­siai kal­tas bū­na ne jis“, - sa­ko E.Si­pa­vi­čius. 

 Komentaras:

LSMU Re­a­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos va­do­vas prof. Rai­mon­das Ku­bi­lius:


- Iš tie­sų, skai­čiuo­ja­ma, kad re­gu­lia­rus kas­die­nis fi­zi­nis ak­ty­vu­mas pa­si­žy­mi tei­gia­mu po­vei­kiu ko­ne 55 įvai­riems su­sir­gi­mams bei sin­dro­mams tiek pir­mi­nė­je, tiek ant­ri­nė­je li­gų pre­ven­ci­jo­je. Fi­zi­nio ak­ty­vu­mo rū­šies pa­si­rin­ki­mą le­mia žmo­gaus po­mė­giai, mė­gia­ma spor­to ša­ka,  fi­zi­nė būk­lė, ne­re­tai ir gy­ve­na­mo­sios ap­lin­ky­bės.
Pas­ta­ruo­ju me­tu ste­bi­me, kaip il­ga­lai­kio fi­zi­nio ak­ty­vu­mo re­ko­men­da­ci­jos, anks­čiau ver­tin­tos su di­de­le at­sar­ga, su­vis di­des­niu moks­li­niu įro­dy­mo lyg­me­niu skver­bia­si į lė­ti­nių li­gų, pvz., plau­ti­nės hi­per­ten­zi­jos, gy­dy­mo gai­res.  Ki­ta ver­tus, tu­ri­me su­pras­ti, kad il­ga­lai­kis fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra kaip vais­tas, ne­abe­jo­ti­nai ak­ty­viai gy­ve­nan­tiems pri­de­dan­tis  pa­pil­do­mų gy­ve­ni­mo me­tų.
 
Gy­dy­to­jo re­komendacijos:
Tre­ni­ra­vi­mo rū­šis. Ae­ro­bi­niai pra­ti­mai (in­ten­sy­vus vaikš­čio­ji­mas, bė­gi­mas ris­te­le, va­žia­vi­mas dvi­ra­čiu, plau­ki­mas ba­sei­ne ir kt.) yra pa­lan­kiau­sia ko­ne vi­siems, o ypač ser­gan­tie­siems ŠKL ar jų ati­to­li­ni­mui;
In­ten­sy­vu­mas. Tei­gia­mas spor­ta­vi­mo po­vei­kis pir­miau­sia ste­bi­mas, jei­gu spor­ta­vi­mo me­tu 30-40 proc. ly­gi­nant su ra­my­be, pa­di­dė­ja pul­sas ir jį iš­lai­ko­me vyks­tan­čios se­si­jos me­tu. Anks­čiau vy­rau­tą po­žiū­rį, kad bet koks in­ten­sy­vu­mas ge­riau nei jo­kio kei­čia­, kad vi­du­ti­nis  - di­des­nis in­ten­sy­vu­mas ge­riau nei leng­vas;
Truk­mė. Bent 30 min. kas die­ną, ar 300 min per sa­vai­tę;

Daž­nis. Bent 5 kar­tus per sa­vai­tę.
Ži­no­ma, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas tu­ri teik­ti ma­lo­nu­mą, ir jei­gu jis ri­bo­ja­mas dėl tam tik­rų ju­da­mo­jo at­ra­mos apa­ra­to pa­to­lo­gi­jos, tu­rė­tu­me rink­tis ki­tas šiai sis­te­mai drau­giš­kas fi­zi­nio ak­ty­vu­mo for­mas. Taip pat la­bai svar­bu pa­brėž­ti,  kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra sau­gus, o spor­tuo­jan­tie­siems šil­tuo­ju me­tų lai­ku, ar­ba gau­siai pra­kai­tuo­jant bū­ti­na pa­si­rink­ti mais­to me­džia­gas, pra­tur­tin­tais mū­sų or­ga­niz­mui svar­biais ka­lio, mag­nio mik­ro­ele­men­tais bei už­tik­rin­ti adek­va­tų skys­čių su­var­to­ji­mą.

 Interviu:

Lie­tu­vos ben­dro­sios prak­ti­kos (šei­mos) gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas prof. Ju­lius Ka­li­ba­tas:

- Pro­fe­so­riau, ar są­na­riai tu­ri ga­lio­ji­mo lai­ką?
- Vi­sos or­ga­niz­mo sis­te­mos, ne iš­im­tis ir są­na­riai, tu­ri ga­lio­ji­mo lai­- ką. Fi­zio­lo­gai bu­vo at­li­kę ban­dy­mą, kad „kla­jok­li­niu“ ner­vu ar­ba ner­vus va­gus, ku­ris yra vie­nas stam­biau­sių mū­sų sis­te­mo­je, ei­nan­tys elek­tros im­pul­sai pa­ma­žu ges­ta ir per šim­tą pen­kias­de­šimt me­tų tu­ri vi­siš­kai už­ges­ti. Net­gi bu­vo juo­kau­ja­ma, kad žmo­gaus or­ga­niz­mas už­prog­ra­muo­tas šim­tui pen­kias­de­šimt me­tų. Bet, de­ja, kai ku­rios sis­te­mos at­si­- sa­ko grei­čiau. Kiek­vie­na sis­te­ma, kaip ir bet koks or­ga­niz­mas ar me­cha­ni­nė struk­tū­ra, tu­ri sa­vo ga­lio­ji­mo ter­mi­ną, ne­žiū­rint to, kad kai ku­rie au­di­niai at­si­sta­to, kai ku­rie – ne. Bet se­nė­ji­mo pro­ce­sas vyks­ta ir jei­gu jo ne­bū­tų, tik­riau­siai gy­ven­tu­me tūks­tan­čius me­tų.

Sun­ku­mų kil­no­ji­mas, šuo­liai į to­lį, gim­nas­ti­ka, il­gų dis­tan­ci­jų bė­gi­mai  –  pei­lis są­na­riams, taip pat – stu­bu­rui.

- Tad kaip ras­ti spor­te auk­so vi­du­riu­ką, kad sau pa­dė­tu­me, o ne pa­kenk­tu­me?
- Spor­tas tu­ri bū­ti sai­kin­gas. Vie­nas da­ly­kas – šach­ma­tai ir šaš­kės. Žais­ki­te! Jums bus šim­tas me­tų ir tik­rai nie­kas ne­pa­kenks. Sme­ge­nys – vie­na iš tų sis­te­mų, ku­rios kuo la­biau ap­krau­tos ir dau­giau dir­ba, tuo il­giau iš­lie­ka gy­vy­bin­gos. O ki­tos sis­te­mos, kuo jos dau­giau ap­krau­na­mos, tuo grei­čiau su­si­dė­vi.
Pro­fe­sio­na­lus spor­tas tik­rai ken­kia są­na­riams. Di­džiu­liai krū­viai at­si­lieps svei­ka­tai su­lau­kus bran­daus am­žiaus, ypač se­nat­vės. O leng­va mankš­ta vi­sai kas ki­ta. Ka­da spor­tuo­ja­ma sa­vo ma­lo­nu­mui, ka­da nė­ra di­de­lės per­kro­vos są­na­riams, rau­me­nims, saus­gys­lėms – svei­ka, pa­di­di­na ir en­dor­fi­nų skai­čių, ir nuo­tai­ką pa­ge­ri­na. Bet kuo­met spor­tuo­jan­tis  žmo­gus jau­čia­si nu­var­gęs ir jam skau­da są­na­rius, ro­do, kad jau bu­vo per­kro­vi­mas, ku­ris anks­čiau vė­liau at­si­lie­pia svei­ka­tai – grei­čiau su­si­dė­vi krem­zli­nis ir kau­li­nis au­di­nys.

- Ko­kios spor­to ša­kos ne­pa­tin­ka mū­sų są­na­riams?
- Sun­ku­mų kil­no­ji­mas, šuo­liai į to­lį, gim­nas­ti­ka, il­gų dis­tan­ci­jų bė­gi­mai  –  pei­lis są­na­riams, taip pat – stu­bu­rui. Anks­čiau vė­liau rei­kės keis­ti ir klu­bo są­na­rius. Juk ne­vel­tui bu­vu­siai pir­mai pa­sau­lio ra­ke­tei – an­glų te­ni­si­nin­kui An­dy Mur­ray rei­kė­jo keis­ti klu­bo są­na­rį. Mū­sų są­na­riai evo­liu­ci­jos ei­go­je ne­bu­vo su­tver­ti to­kiems mil­ži­niš­kiems krū­viams. Jei­gu vil­kas ga­li nu­bėg­ti še­šias­de­šimt ki­lo­met­rų ir jam nie­ko, žmo­gus tam ne­su­tver­tas. La­bai svar­bu iš­lik­ti fi­ziš­kai ak­ty­viems. Leng­vas pa­si­vaikš­čio­ji­mas – svei­ka­tai į nau­dą. Vaikš­čio­ki­te kas die­ną pu­sę va­lan­dos, siū­lo­ma nu­ei­ti ir pen­kis, ir dau­giau ki­lo­met­rų. Leng­vas bė­gio­ji­mas ris­te­le, mankš­ta – ir­gi nepro­šal.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

      Budinti vaistinė


      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

      Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica