Populiaru užsienyje
 
Didžiausio iki šiol atlikto klinikinio tyrimo apie grybuose randamą psilocibiną ir depresiją rezultatus „Compass Pathways“ vyriausiasis medicinos specialistas profesorius Guy Goodwin apibūdino kaip išskirtinius, rašo „The Guardian“. Tyrime dalyvavo pacientai iš Jungtinės Karalystės, Europos ir JAV. Apskaičiuota, kad apie šimtas milijonų žmonių pasaulyje serga gydymui atsparia depresija, kuri apibrėžiama kaip didysis depresinis sutrikimas, nereaguojantis bent į du antidepresantų gydymo kursus. Apie pusė šių žmonių negali atlikti kasdienių užduočių.
 
Minėto tyrimo metu didžiausią poveikį pastebėjo tie, kurie vartojo didžiausią – 25 mg – psilocibino dozę. Praėjus trims savaitėms po vaisto vartojimo, 29 proc. šios grupės pacientų buvo remisija, palyginti su 9 proc. ir 8 proc. atitinkamai 10 mg ir 1 mg grupėse. Po dvylikos savaičių naudą pajuto penktadalis didelės dozės grupės pacientų, palyginti su vienu iš dešimties mažiausios dozės grupėje.
 
MRT tyrimai rodo, kad smegenų veikla veikiant psocinui, medžiagai kuri išsiskiria iš psilocibino, tampa chaotiškesnė, o įvairios smegenų sritys pradeda bendrauti tarpusavyje intensyviau nei įprasta.
 
„Tai gali atrodyti kaip blogas dalykas, bet taip nėra, – sakė Pietų Londono ir Maudsley NHS fondo konsultantas psichiatras Dr. James Rucker. – Šie procesai vyksta kiekvieną naktį: kai sapnuojate, jūsų smegenys tampa plastiškesnės, šiek tiek chaotiškesnės ir tai yra laikas, kai susiformuoja nauji ryšiai.“
 
Dekriminalizuojamas produktas
 
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.
 

„Matome, kad rinkoje egzistuojantys vaistai nėra tokie terapiškai efektyvūs kaip norėtųsi. Skaičiuojama, kad iki 30-40 proc. depresija sergančių pacientų nereaguoja į tradicinius antidepresantus ir gali šia liga sirgdami pakeisti keletą skirtingų medikamentų, bet taip ir nesulaukti jokio atsako. Todėl veiklą pradėjome su tikslu ir misija vystyti naujus junginius, kurie galėtų pakeisti sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus – matome didelę prasmę šiame darbe ir tikime šių junginių potencialu“, – sakė farmacininkė ir viena įmonės „Psylink“ įkūrėjų Laura Korsakova.

 
Psichodelikų, ritualinėje praktikoje žinomų kaip enteogenai, naudojimas gydant depresiją, priklausomybę nuo alkoholio ar kitus psichinės sveikatos sutrikimus nėra naujiena. Praėjusio amžiaus šeštą-septintą dešimtmetį šias medžiagas plačiai naudojo ir tyrinėjo JAV mokslininkai bei gydytojai. Deja, viskas pasikeitė aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas paskelbė karą narkotikams, jiems priskirdamas psichodelines medžiagas. Jų naudojimas buvo uždraustas, kartu buvo sustabdyti ir geriau šias medžiagas perprasti galėję padėti moksliniai tyrimai.
 
Šiandien mokslininkų ir gydytojų bendruomenė stebi psichodelikų renesansą – po ilgos pertraukos mokslo tikslais ir vėl legaliai imtos tyrinėti sąmonę veikiančios medžiagos, randasi vis daugiau įrodymų, kad natūraliai gamtoje randami grybo alkaloidai, adaptuoti laboratorijoje, taikomi kartu su kitomis terapijos formomis, gali būti efektyvūs gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.
 
„Kai kuriose šalyse situacija šiltėja ir po truputį dekriminalizuojamas šių junginių naudojimas medicininiais tikslais. Štai Australija tapo pirmąja šalimi, kuri praėjusių metų liepą suteikė galimybę pacientams su psichiatro paskirtu receptu šiuos junginius naudoti gydymo tikslais. Tai lėmė nuolatos atliekamų klinikinių tyrimų duomenys. Jie rodo, kad daugiau nei 40 metų demonizuotos ir griežtai draustos psichodelinės medžiagos, kuomet naudojamos atsakingai ir su specialisto priežiūra, vis dėlto nėra tokios toksiškos ir žalingos žmogui. Negana to, jos gali sukelti teigiamą terapinį efektą“, – teigė mokslininkė.
 
Naudojamas našesnis metodas
 
Tyrimus pradėjusi nuo aktyvių grybo alkaloidų, tokių kaip psilocibinas, šiuo metu „Psylink“ dėmesį telkia į visiškai naujas ir unikalias molekules su optimizuotu veikimo mechanizmu. Įmonė idėjų semiasi iš gamtos, nes šios ir panašios medžiagos randamos ne tik grybuose, bet ir augaluose bei gyvūnuose. Šios medžiagos perkeliamos į laboratoriją, adaptuojamos ir tuomet siekiama sukurti biofarmacinį preparatą, kuris pasiektų pacientą klinikoje.
 
„Sukūrėme našesnę alternatyvą – biosintezę. Jos metu modifikuojame mikroorganizmus, pavyzdžiui, mielių ląsteles, biotechnologijos pramonėje dažnai naudojamas įvairių kitų baltyminės kilmės vaistų sintezei. Šis metodas yra pranašesnis, nes gaunamas didesnis kiekis medžiagos, yra ganėtinai tvarus ir ne taip žaloja gamtą“, – kalbėjo „Psylink“ įkūrėja.
 
Vis dėlto ekspertė neslepia, kad norint ir toliau vykdyti mokslinę veiklą bei sukurti naują vaistą, reikalingos didelės investicijos. Kol kas bendrovė veiklą vykdo investuotojų pinigais, džiaugiasi ir valstybės parama – „Psylink“ buvo sulaukusi 100 tūkst. Eur finansavimo iš Inovacijų agentūros administruojamo krepšelio. Ši dotacija padėjo papildyti laboratoriją reikiama įranga bei įdarbinti daugiau tyrėjų, prisidėjusių prie minėto biosintezės metodo kūrimo.

---

 
Komentaras
Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė Jekaterina Kalinienė:

- Startuolio „Psylink“ atliekami moksliniai tyrimai gali tapti ne tik realia sveikatos priežiūros dalimi, bet taip pat kurti naujas verslo sritis, pritraukti investicijas bei padėti Lietuvai konkuruoti tarptautinėje arenoje.
 
Mūsų šalis yra bene vienintelė Europos Sąjungos narė, kurioje gyvybės mokslų sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais, o pernai jis išaugo 33 proc. – daugiausiai Europoje. Šiemet paskelbtas „StartupBlink“ pasaulinis startuolių ekosistemos indeksas jau dabar parodė, kad Vilnius yra antras geriausias miestas Europos Sąjungoje medicininių technologijų srityje, o Kaunas šiame sektoriuje užėmė trečią vietą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!