Pastebėti nesunku
 
Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė užsiminė, kad bendraujant žodinis turinys sudaro tik 7 proc. pokalbio – tai kur kas mažiau nei 38 proc. balsinio informacijos suvokimo ir 55 proc. nežodinio. Neverbalinė kalba yra universalesnė, ypač jei žmogus nemoka jokios kitos kalbos ar negali kalbėti, kūno kalbos pagalba jis gali paaiškinti, kad yra alkanas, kad skauda ir net paklausti kelio.
 
Specialistė papasakojo, kad kūno kalba gali papasakoti kur kas daugiau nei žodžiai ir išryškinti tikrąsias žmogaus emocijas.
 
„Neverbalinė komunikacija (nežodinė arba kūno kalba) – tai kūno komunikacijos forma, išreikšta nesąmoningais arba sąmoningais gestais ir pozomis. Gestas gali būti iš sielos gelmių einantis signalas, kurio perduoti žodžiais neįmanoma. Pavyzdžiui, tylus atsisveikinimas su ligoniu, pažiūrint į akis, linktelint galvą, suspaudžiant ranką. Nekantrumo gestai – klaidžiojantis žvilgsnis, išvaizdos taisymas (pavyzdžiui, plaukų arba rūbų) – gali išduoti nerimą, o kūno palinkimas į priekį bendraujant – susidomėjimą. Atsilošimas, akių vartymas dažnai rodys panieką, žvilgsnis į lūpas ir besišypsančios akys rodys meilę, susižavėjimą, bet reikia neužmiršti, kad visa tai galima ir suvaidinti“, – kalbėjo A.Mažeikaitė.
 
Kūno kalba yra universali, tik visuomenės akyse ji kartais stereotipiškai skirstoma į vyrišką ir moterišką.
 
„Atsiranda tik tie skirtumai, kurie yra susiję su lyties stereotipais. Kas „netinka“ moteriai? Tvirta, agresyvi kūno kalba, dideli žingsniai, negrakšti eisena? O kaip kitaip, pavyzdžiui, karo situacijoje? Kas „netinka“ vyrui? Švelnumą rodantys gestai, liūdesį atspindinčios kūno pozos? Laimei, šiuolaikinėje visuomenėje skirtumai pamažu nyksta, atsiranda daugiau įvairovės“, – aiškino psichologė.
 
Jos teigimu, yra gana nesunku pačiupti meluojantį asmenį – neramūs gestai ir akių judesiai akimirksniu parodo žmogaus jaučiamą stresą ir įtampą.
 
„Melą išduoda gausesni gestai, akių žvilgsnis į kairį viršutinį lubų kampą, muistymasis, akių kontakto vengimas. Stebėkime vaikų kūno kalbą, jie dar nežino, kaip reikia dangstyti informaciją, todėl iš karto pastebėsite šias detales. O jau patyrę sukčiai išmoksta meluoti nerausdami, nedarydami išduodančių gestų“, – pasakojo A.Mažeikienė.
 
Reikia išmokti kontrolės
 
Panašūs judesiai yra pastebimi ir dėl ko nors stresuojant, tai gali ypač pakenkti tiesiogiai su klientais bendraujančių pozicijų darbuotojams: „Sunerimus pradedame dairytis aplinkui, ieškoti papildomos atramos ar užlįsti už stalo, įlįsti į telefoną, atsiriboti užtvaromis ar net išeiti, naudoti „uždarą“ kūno kalbą. Kai dirbame klientų aptarnavimo srityje, svarbu išmokti valdyti kūno kalbą, kitaip agresyvūs ir provokuojantys klientai nesiliaus įžeidinėję. Likdami tvirtos, pasitikinčios kūno pozos, greičiau užbaigsime provokacijas, jie ras kitų aukų.“
 
Priešingai nei silpnumą rodantys ženklai, užtikrinti judesiai gali padėti išryškinti pasitikėjimą savimi, net jeigu jo natūraliai trūksta.
 
„Tiesi kūno poza, kojos pečių plotyje (lyg apsaugos darbuotojo), nuolatinis akių kontaktas, rankos ne nuleistos bejėgiškai, o liemens lygyje, „nepriklijuotos“ prie juosmens. Rankose nelaikomi telefonai ar rašikliai, nežaidžiama su jais, krapštant, nesitaisymas šukuosenos ar aprangos, ramus, bet neabejingas veidas, nerodantis paniekos pašnekovui, o rodantis klausymą bei atidumą, nes akių kontaktas reikalingas ne tik su vienu, bet su visais asmenimis, kurie tave girdi. Toks yra būtinas dėmesio paskirstymas“, – aiškino A.Mažeikienė.
 
Kai žmonės kalba, jie naudoja akių kontaktą, kad pamatytų, kokią įtaką jų kalba daro klausytojui. „Kalbėtojas atidžiai žiūrėdamas į klausytoją bando išsiaiškinti, ką šis galvoja. Akių kontaktas gali būti naudojamas bendravimui per nuotolį: jei žmonės bendrauja būdami vienas nuo kito per didelį atstumą, jie dažniau žiūri vienas kitam į akis, negu būdami arti vienas kito“, – pastebi pašnekovė.
 
A.Mažeikienė paaiškino, kad būdas sustiprinti teigiamą ir stiprų įvaizdį, atsisakant akivaizdžiai pastebimo bejėgiškumo, yra nuolatinis asmens treniravimas. Vienas jos siūlomų būdų – kūno kalbos bei veido išraiškų filmavimas, kuris padės pastebėti ir labiau įsigilinti į mažiausius pakitimus veido išraiškose bei kūno judesiuose. Pastebėjus silpniausias vietas svarbu repetuoti tol, kol rezultatas bus tinkamas. Darbas bus gerokai lengvesnis žinant, kokie gestai rodo pasitikėjimą savimi, o kurie išduoda nerimą, baimę ir melą.
 
Gali manipuliuoti savo naudai
 
Kūno kalba dažnai parodo tikrąsias žmogaus intencijas, net jeigu jis pats nepastebi tam tikro pokyčio.
 

„Kūno kalbos įtaka kasdienėje komunikacijoje sudaro 57 procentus viso žmogaus suvokimo proceso. Tai yra mūsų įrankis, mūsų stiprybė, bet gali būti ir silpniausia vieta, išduodanti emocijas, nepasiruošimą bei išankstines nuostatas. Savo ar kito asmens kūno reakcijų bendraudami galime ir neįsisąmoninti, bet jos veikia. Pavyzdžiui, žvilgsnis gali būti paniekinantis, o žodžiai – idealiai mandagūs“, – kalbėjo Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė.

 
A.Mažeikienė atkreipė dėmesį, kad kūno kalba gali būti manipuliatyvi – kai kurie žmonės sąmoningai tai naudoja norėdami paveikti kitų nuomonę: „Gerai užsimaskavę finansiniai sukčiai ar puikiai įvaldę iškalbos meną politikai yra žmonės, metų metus dirbantys su kūno kalba ir balso intonacijomis. Atpažinti, pavyzdžiui, per atrankas tokius manipuliatorius įmanoma duodant tik praktines užduotis. Jose kūno kalba nepadės, reikės užduotis atlikti per ribotą laiką. Dar verta pažiūrėti, kaip tokie „idealūs“ žmonės elgiasi pavargę ar kai, jų manymu, niekas jų nemato.“
 
Organizacijų psichologė papasakojo, kaip pasistengus galima išmokti kontroliuoti kūno kalbą ir tai panaudoti savo tikslais – reikia tik praktikos.
 
„Išmokus kūno kalbos pagrindus ir pagrindinius judesius galime ją ne tik kontroliuoti, bet ir įspūdingai bei patikimai meluoti. Akių išraiška gali parodyti, kaip jaučiamės tam tikroje situacijoje, todėl rekomenduojama dažnai žiūrėti pašnekovui (visiems pašnekovams, jei yra jų grupė) į akis, žvilgsnis turi būti šiltas ir nuoširdus, negali būti įkyrus. Venkite bėgiojančio žvilgsnio, kuris parodo neužtikrintumą, vengimą, nerimą ir kitus nepalankius pokalbio rezultatams dalykus“, – pabrėžė A.Mažeikienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!