- Futbolas – masiškiausia sporto šaka Lietuvoje. Didžiuosiuose šalies miestuose veikiančių futbolo akademijų yra gerokai daugiau nei kitų sporto šakų, neminint būrelių, mėgėjų komandų ir kitų futbolą žaidžiančių žmonių susibūrimų. Kuo futbolas, kaip sporto šaka, naudingas mūsų organizmui fizine, psichologine prasme?
- Futbolas – dinamiška sporto šaka, ugdanti daug skirtingų elementų: greitį, ištvermę, raumenų jėgą, greitą reakciją, motyvaciją. Šiame sporte pasitaiko ir ašarų, ir gyvenimiškų situacijų. Pelnius įvartį, organizme išsiskiria dopaminas, geros nuotaikos hormonas, o varžybų, čempionatų laimėjimas yra geriausios emocijos, kurios ilgai išlieka atmintyje.
 
- Kiekviena sporto šaka turi tiek pliusų, tiek minusų. Apie teigiamas puses pakalbėjome, vis dėlto, kokie pavojai tyko užsiimant futbolu, ypač, jei tai daroma netinkamomis sąlygomis: ant netinkamos dangos, su netinkama avalyne, neapšilus?
- Žaidimo ypatumai, kaip staigus sustojimas, sprintas, pašokimai, organizmui nėra įprasti, todėl raumenynas patiria stresą, gali prasidėti uždegiminiai procesai, ypač tarp mėgėjų. Jie dažnai po rungtynių skundžiasi: „jaučiuosi kaip sulaužytas“. Kalbant apie vaikus, netinkamai parinkus avalynę gali susiformuoti plokščiapėdystė, dėl kurios ateityje galimi dažni pėdos skausmai, suprastėjusi pusiausvyra. Tikrai svarbu tinkamai paruošti kūną būsimam krūviui varžybų metu, priešingu atveju, bus patiriamos traumos. Būtų idealu, jei kiekvienas, žaidžiantis futbolą, suvoktų volavimosi, mobilizacijos ir aktyvacijos pratimų svarbą, nes jų dėka stipriai sumažinama traumų rizika.
 
- Kaip tinkamai pasiruošti treniruotėms, varžyboms kiekvienai skirtingai sportuojančių kategorijai: vaikams, mėgėjams, profesionalams?
- Vaikai, mėgėjai, profesionalai – visi tokie patys žmonės, jiems galioja tos pačios taisyklės. Tiesa, profesionalai numatyto režimo turi laikytis nuolat. Visi turi gerai ir pakankamai miegoti, vaikai – aštuonias dešimt valandų, mėgėjai, profesionalai – aštuonias valandas, maitintis sveikai, subalansuotai. Organizmas turi gauti tinkamą angliavandenių ir baltymų balansą, kad žmogus turėtų daug jėgų, raumenys spėtų atsigauti po krūvio. Pusryčiams dera rinktis avižinę košę, varškę, kiaušinius, pietums, vakarienei – vištieną, žuvį, ryžius, makaronus, daug salotų. Svarbu prisiminti, kad lėkštėje visada turi būti bent penkios skirtingos spalvos. Be geros mitybos nebus ir gerų rezultatų.
Atlikti parengiamuosius darbus kūnui reikia iki varžybų likus dviem valandoms. Mėgėjams, profesionalams apšylant reikia prisiminti silpnąsias savo kūno vietas, jas būtina pasaugoti. Norint turėti daugiau jėgų varžybų metu, prieš apšilimą reikia suvalgyti angliavandenių turinčio maisto: vaisių, sausainių. Pavalgyti reikia likus trims valandoms iki rungtynių, užkąsti vaisių – likus ne mažiau nei valandai iki rungtynių pradžios.
 
- Kuo, kalbant apie fiziologiją, skiriasi žaidimas ant dirbtinės dangos ir natūralios vejos? Kiek sunku kūnui adaptuotis nuo vieno paviršiaus prie kito?
- Ant kietesnės dirbtinės dangos sportininkų raumenys daugiau gauna koncentrinio krūvio, o ant minkštesnės žolės – ekscentrinio. Kadangi veja minkštesnė, žaidžiant ant jos reikia daugiau pastangų. Tačiau dirbtina danga labiau kenkia sportuojančių sveikatai. Skirtingų dangų kaita daro žalą sąnariams, raiščiams sausgyslėms, kadangi šie nespėja adaptuotis prie skirtingo gaunamo krūvio.
 
- Yra posakis apie eilinio kario norą tapti generolu. Kalbant apie vaikus, gainiojančius kamuolį futbolo akademijose, dažnas atsakytų, kad nori tapti profesionaliu futbolininku. Kaip reikia prižiūrėti kūną ir kaip tinkamai treniruotis, kad šių svajonių neapkartintų visa keičiančios traumos?
- Pasikartosiu, bet formulė tokia pati: subalansuota mityba, pakankamas suvartojamų skysčių kiekis, geras miegas. Svarbu ir mažinti suvartojamo cukraus kiekį, treniruoklių salėje stiprinti tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį, prieš treniruotę, prieš varžybas svarbu atlikti kūną krūviui parengiančius pratimus, kurie ne tik apsaugo nuo galimų traumų, bet ir suteikia futbolininkams efektyvumo aikštėje.
 
- Kokias traumos dažniausiai patiria futbolininkai?
- Dažniausiai futbole pasitaiko kelio priekinių kryžminių raiščių traumos. Jos atsiranda be jokio kontakto, tiesiog bėgant ar suklumpant. Taip nutinka tuomet, kai kūnas prieš sezoną nėra paruošiamas tinkamai, kai užpakaliniai šlaunies raumenys yra silpni. Jie daro įtaką priekinių kryžminių raiščių būklei. Dažnai pasitaiko ir čiurnų, sąnarių traumų, kai žaidėjai užlipa ant kito kojos ar po šuolio ore netinkamai nusileidžia ant žemės.
 
- „Hegelmann“ žaidžia aukščiausioje Lietuvos futbolo A lygoje. Kartais per savaitę įvyksta net du turai. Kaip padedate žaidėjams atsigauti po rungtynių? Kokiomis priemonėmis stengiatės išlaikyti jų kiek įmanoma sveikesnę, geresnę fizinę formą?
- Žaidėjus stebime tiek mes, kineziterapeutai, tiek fizinio parengimo treneris. Tarp varžybų poilsis dažniausiai būna aktyvus, lengvas prasibėgimas, dviračio mynimas, tempimo, mobilizacijos pratimai, raumenų volavimas. Jeigu turime daugiau laiko, ruošiame ledo vonias, pirtys, masažai, mitybos režimo laikymasis, limfodrenažinės kompresinės kojinės taip pat greičiau pailsina kojas po krūvio. O numeris vienas yra miegas. Taip pat sportininkai yra stebimi specialiomis priemonėmis, kurios parodo, kas nubėgo ilgiausias distancijas, kas patyrė didžiausią krūvį, kas daugiausiai jėgų išeikvojo. Pagal šiuos rodiklius yra paruošiamas individualus atsigavimo planas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!