Bendraukite – tai gelbsti nuo liūdnų minčių

Aida Žemaitytė
2018-09-14
Savaitės pradžioje minėjome Tarptautinę savižudybių prevencijos dieną. Ta proga su Depresijos gydymo centro psichologe Marija Bagdoniene kalbamės apie dirbantį, vidutinio amžiaus žmogų, kuris turi darbą, šeimą, namus, laisvalaikį, tačiau ima ir, rodos, staiga palūžta. Tik ar tikrai staiga? Ir kaip įvardinti šią būseną?
Bendraukite – tai gelbsti nuo liūdnų minčių
Mokslininkai seniai nustatė, kad palankiausia dirva kerotis depresijai – vienatvė. Taigi bendravimas – dar vienas nuo šios ligos veiksmingai saugantis veiksnys.

„Turbūt galima sakyti, kad stresas yra šiuolaikinio žmogaus liga, – sako psichologė Marija Bagdonienė. – Dažnai apie tai nesusimąstome ir net nepastebime, bet per pastaruosius kelis dešimtmečius Vakarų pasaulio žmogaus gyvenimo būdas ir tempas radikaliai pasikeitė. Įtampa, nuolatinis jausmas, kad nieko nespėji, informacijos gausa, susilpnėję, o kartais ir visai išnykę bendruomeniniai ryšiai – visa tai neigiamai veikia žmogaus emocinę būklę“.

 
Savižudybė – depresijos pasekmė?
Tai, kad yra stiprus ryšys tarp depresijos ir savižudybės, žinoma jau seniai. „Mūsų patirtis rodo, kad labai didelė depresija sergančių žmonių dalis turi minčių apie savižudybę. Ir nors ne visi sergantieji depresija yra suicidiški, tačiau didžioji dalis nusižudžiusiųjų turėjo vienokių arba kitokių šios ligos simptomų“, – tvirtina psichologė.

Anot specialistės, būtent mintys apie savižudybę yra ta dalis, kuri gąsdina tiek depresija sergančiųjų artimuosius, tiek juo pačius, tad neretai jos išsakomos tik netiesiogiai, pvz. „turiu blogų minčių“ arba „man labai nepatinka, kaip jaučiuosi“. 
 
„Į visas jūsų artimo žmogaus užuominas apie savižudybę verta reaguoti rimtai ir nenuleisti jų negirdomis. Suprantama, kad kai iš artimo išgirsti „nebenoriu gyventi“, pasaulis apsiverčia. Norisi ištrinti ištartus žodžius, paneigti juos, pakeisti kita, daug gražesne realybe. Tad skubame sakyti „nekalbėk nesąmonių“, „nenusišnekėk“, „pasižiūrėk, juk viskas yra gerai“. Tačiau tai nepadeda. Ką galima daryti? Pirmiausia – išgirsti, kaip jaučiasi, ką išgyvena žmogus. Neskubėti jo raminti, linksminti arba, dar blogiau, gėdinti ir smerkti, o suteikti galimybę papasakoti apie išgyvenimus ir patiriamą skausmą. Vien žinojimas, kad gali pasidalinti tuo, kaip jautiesi, padeda ištverti šią sunkią būseną. Ir būtinai paskatinti žmogų kreiptis pagalbos.
 
Bendruomeniškumo skatinimas
Specialistė sako, kad pastaraisiais metais į depresiją pradėta žiūrėti daug plačiau. „Juk iš tiesų depresija nėra vien cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas mūsų smegenyse. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad vien tik vaistai negali išgydyti visų depresijos atvejų, kad antidepresantų efektyvumas yra ribotas. Kadangi depresiją sukelia skirtingi veiksniai, ir būdų ją gydyti yra ne vienas“, – sako psichologė.

 
Anot jos, tyrimais yra patvirtinta, kad, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, papildyta omega 3 riebalų rūgštimi sumažina depresijos simptomus ne ką blogiau (o kartais ir geriau) negu antidepresantai! Šviesos terapija yra ypač efektyvi ir praktiškai neturi šalutinių poveikių gydant sezoninę depresiją. O kur dar įvairios meditacijos praktikos, mindfulness – tai taip pat efektyviai kovoja su depresija. Nereikėtų pamiršti ir psichoterapijos bei psichologinio konsultavimo, nes tai gydymo būdai, kurie padeda geriau suprasti savijautą, atrasti būdų jai pagerinti, surasti naujus elgesio modelius.
 
„Šiuolaikinius žmones neigiamai veikia ir bendruomeniškumo trūkumas. Atsigręžkime į praeitį – juk anksčiau žmonės viską darydavo kartu: vyrai – medžiodavo, moterys drauge prižiūrėdavo vaikus, dirbdavo įvairius buities darbus ir visi daug bendraudavo. Dabar tokia bendra veikla mums jau sunkiai suvokiama. Visgi bendravimas – dar vienas nuo depresijos veiksmingai saugantis veiksnys. Mokslininkai seniai nustatė, kad palankiausia dirva kerotis depresijai – vienatvė. Būdami vieni turime daugiau galimybių pasiduoti niūrioms mintims, įsitraukti į neigiamų emocijų srautą, ir, priešingai, sukdamiesi tarp žmonių mažiau mąstome apie savo būtį. Trumpai tariant, bendravimas padeda nukreipti dėmesį nuo savęs, pakelia nuotaiką“, – tikina M.Bagdonienė.


Stresogeninė depresija – kas tai?
Pastebėta, kad daugėja sergančiųjų stresogenine depresija. Tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria ir panikos atakų, kurios paprastai susijusios stresu darbe. Ne ką mažiau susirgti depresija rizikuoja ir visiškai neturintys darbo ar menkus atlyginimus uždirbantys ir nuolat galą su galu bandantys sudurti žmonės. Jie kasdien kovoja už būtį – negali išspręsti pinigų stygiaus. Taigi, žmogus gyvena situacijoje, iš kurios negali išeiti: blogai jaučiasi, tačiau neturi pinigų pasijusti geriau, pasirūpinti savo sveikata, kokybiškesniu poilsiu, to pasekmė – depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

      Profesorius R. Kėvalas paneigia mitus apie skiepus ir meningokoką B

      Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidė...
      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...

      Budinti vaistinė


      Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

      Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

      Rugsėjo 25 d. – tarptautinė vaistininkų diena. Profesinę šventę minintys vaistininkai neslepia, kad šie metai ...
      Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

      Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

      Nuo kitų metų įsigaliosianti Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje fiziškai turi būti ne mažiau kaip vie...

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      R.B.Ginsburg: liberalų ikoną sustabdė tik vėžys

      Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg (1933-2020) – kovos už demokratiją ir liberalias idėjas simbolis. Ilgus metus ji grūmėsi ir už savo gyvybę. Tačiau galiausiai nusileido per daugiau nei dešimtmetį nepailsusiam varžovui – kasos vėžiui. Jos gyvybė užgeso rugsėjo 18-tą, tačiau ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica