Anot Kau­no kli­ni­kų Plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos sek­to­riaus va­do­vės dr. Lo­re­tos Pi­li­pai­ty­tės, pa­vir­ši­nės žaiz­dos – smul­kūs įpjo­vi­mai, įdrės­ki­mai, įbrė­ži­mai, įplė­ši­mai, nu­broz­di­ni­mai, ir ki­to­kios kil­mės pa­vir­ši­nio odos sluoks­nio vien­ti­su­mo pa­žei­di­mai – ne ma­žiau pa­vo­jin­gos nei rim­tes­ni su­žei­di­mai. „Net ne­di­de­lė odos žaiz­da yra at­vi­ri var­tai in­fek­ci­ją ga­lin­tiems su­kel­ti mik­ro­or­ga­niz­mams pa­tek­ti į žmo­gaus kū­ną“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Ko­kį tvars­tį rink­tis
Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad no­rint iš­veng­ti in­fek­ci­jos ir rim­tų kom­pli­ka­ci­jų, bū­ti­na tin­ka­mai gy­dy­ti žaiz­das. „Jei­gu su­ža­lo­ji­mas yra ne­di­de­lis, žaiz­dą rei­kė­tų nu­plau­ti šva­riu van­de­niu, kad bū­tų pa­ša­lin­ti ne­šva­ru­mai nuo žaiz­dos ir ap­lin­ki­nės odos. Jei yra ga­li­my­bės, ga­li­ma iš­plau­ti žaiz­dą ste­ri­liu fi­zio­lo­gi­niu drus­kos tir­pa­lu. Taip pat ją bū­ti­na su­tvars­ty­ti“, – pir­muo­sius žings­nius var­di­jo Plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja.

Jos pa­ste­bė­ji­mu, itin klai­din­ga ma­ny­ti, kad žaiz­da sklan­džiai su­gis ne­tvars­to­ma.
Re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­rink­ti to­kį tvars­tį, ku­ris pa­lai­ky­tų op­ti­ma­lią drėg­mę, tem­pe­ra­tū­rą žaiz­do­je, bū­tų pra­lai­dus orui, ta­čiau pa­ti­ki­mai sau­go­tų nuo už­ter­ši­mo iš ap­lin­kos, ne­trau­muo­tų žaiz­dos (ne­pri­lip­tų prie žaiz­dos ir ne­su­kel­tų skaus­mo jį kei­čiant), ne­su­kel­tų aler­gi­jos.

„To­kių tvars­čių pa­vyz­džiu ga­li bū­ti si­li­ko­niai pu­tų tvars­čiai. Jei­gu žaiz­da bu­vo su­terš­ta, pa­vyz­džiui, že­mė­mis, tuo­met rei­kė­tų rink­tis an­ti­mik­ro­bi­nį si­dab­ro tvars­tį ar­ba žaiz­dą su­tvars­ty­ti ste­ri­lios ne­aus­ti­nės me­džia­gos tvars­čiais, su­vil­gy­tais an­ti­sep­ti­niu žaiz­dų tir­pa­lu – pa­vyz­džiui, ok­te­ni­di­no di­hid­roch­lo­ri­do, jo­do po­vi­do­no, po­li­hek­sa­ni­do tir­pa­lais“, – pa­ta­rė L.Pi­li­pai­ty­tė.

Ka­da kreip­tis į gy­dy­to­ją
Ta­čiau pa­šne­ko­vė įspė­jo, kad an­ti­mik­ro­bi­nių tvars­čių ir an­ti­sep­ti­nių tir­pa­lų ne­rei­kė­tų nau­do­ti pro­fi­lak­tiš­kai il­giau nei sa­vai­tę. „Jei­gu žaiz­da ne­gy­ja, pra­dė­jo la­biau skau­dė­ti, pa­ki­to jos au­di­nių spal­va, at­si­ra­do pū­lin­go ap­na­šo, ėmė raus­ti ap­link žaiz­dą esan­ti odą, su­ža­lo­ta vie­ta pa­ti­no, rei­kė­tų ne­del­siant kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją“, – sa­kė spe­cia­lis­tė ir pri­dū­rė, kad įkan­dus gy­vū­nui, jei žaiz­da stip­riai krau­juo­ja, įta­ria­mas gi­les­nių au­di­nių su­ža­lo­ji­mas, žaiz­da la­bai su­terš­ta (pvz., že­mė­mis), rei­kė­tų iš­kart kreip­tis į gy­dy­to­ją.

Dėl di­des­nės in­fek­ci­jos ri­zi­kos ypač ati­dūs tu­rė­tų bū­ti cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės, tu­rin­tys ga­lū­nių krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, dia­li­zuo­ja­mi pa­cien­tai, var­to­jan­tys vais­tus, slo­pi­nan­čius imu­ni­nę sis­te­mą. Šiems žmo­nėms net ir, at­ro­dy­tų, ne­di­de­lė žaiz­da ga­li bū­ti rim­tų kom­pli­ka­ci­jų prie­žas­ti­mi.

Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad ne­rei­kė­tų žaiz­dų plau­ti spi­ri­ti­niais an­ti­sep­ti­niais tir­pa­lais (skir­tais ope­ra­ci­nio lau­ko pa­ruo­ši­mui ar pa­vir­šių dez­in­fek­ci­jai), bri­lian­ti­ne ža­lu­ma. Taip pat – ne­tvars­ty­ti tau­kais, ko­pūs­tais, deg­ti­ne ir ki­tais mais­to pro­duk­tais, ne­vy­nio­ti po­pie­riu­mi, ne­bars­ty­ti pe­le­nais ir ki­to­mis ne­me­di­ci­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, ne­skir­to­mis efek­ty­viai žaiz­dų prie­žiū­rai. 

---

Verta žinoti:

• Su­si­žei­dus gam­to­je į žaiz­dą ga­li leng­vai pa­tek­ti stab­li­gės, bo­tu­liz­mo ir ki­tų pa­vo­jin­gų su­kė­lė­jų.
• An­ti­sep­ti­kai pla­čiai nau­do­ja­mi ne tik vie­ti­nei ir plin­tan­čiai žaiz­dos in­fek­ci­jai gy­dy­ti, bet ir jos pa­si­kar­to­ji­mo pro­fi­lak­ti­kai.
• Ne­ga­li­ma žaiz­dų dez­in­fe­kuo­ti įvai­riais an­ti­sep­ti­niais mil­te­liais, ne­nau­do­ti liau­diš­kų „dez­in­fek­ci­jos“ prie­mo­nių – ne­ber­ti į žaiz­dą mil­tų, drus­kos, kt. Ne­pa­ta­ria­ma va­ly­ti žaiz­dų va­ta, nes žaiz­do­je ga­li lik­ti va­tos plau­še­lių ir jį lė­čiau gis.
• Jei nu­broz­di­ni­mas yra sau­sas, nė­ra šla­pia­vi­mo, ge­riau su­žeis­tos vie­tos iš­vis nie­kuo ne­tep­ti. Krau­jui su­kre­šė­jus už­si­de­da ša­šas, ku­ris su­da­ro na­tū­ra­lią ap­sau­gą ir su­da­ro są­ly­gas gi­ji­mui. Tuo­met ge­riau­sia tie­siog už­dė­ti ste­ri­lų tvars­tį, ku­ris ap­sau­go­tų nuo ant­ri­nės in­fek­ci­jos.