Ataugantis dantys – artima realybė

Miglė Petkutė
2025-02-13
Prarastus dantis netrukus galėsime atauginti – tokią viltį teikia Japonijos mokslininkai, pradėję klinikinius tyrimus su eksperimentiniu vaistu. Kioto universitetinėje ligoninėje jau vykdomas tyrimas su trisdešimčia savanorių, kuriems šis preparatas turėtų pažadinti po dantenomis slypinčias „paslėptų dantų“ užuomazgas.
Ataugantis dantys – artima realybė
Japonijos mokslininkai žengia į priekį kurdami eksperimentinį vaistą, kuris padėtų atauginti dantis. Jei klinikiniai tyrimai parodys, kad vaistas gali būti veiksmingas tiems, kurie yra netekę dantų, – tai būtų medicinos triumfas.

„Pažadins“ užuomazgas
 
Vidutinio suaugusio žmogaus kūne yra 206 kaulai – sukietėję kalcio, mineralų ir kolageno mišiniai, kurie yra biologinis pagrindas, padedantis išgyventi. Nors dantys yra pagaminti iš tų pačių medžiagų ir yra kiečiausia medžiaga žmogaus kūne, jiems trūksta esminio gebėjimo gyti ir ataugti. Tačiau Japonijos mokslininkai žengia į priekį kurdami eksperimentinį vaistą, kuris padėtų atauginti dantis, rašoma „Medical Express“.
 
„Norime kuo nors padėti tiems, kurie yra netekę dantų arba jiems dantys paprasčiausiai neišdygo, – teigė K.Takahaši. – Nors iki šiol nebuvo jokio gydymo, suteikiančio visiškai patikrintą rezultatą, manome, kad žmonių lūkesčiai atsiauginti dantis yra dideli.“
 
Skirtingai nei ropliams ir žuvims, kurie paprastai reguliariai keičia dantis, visuotinai pripažįstama, kad žmonėms ir daugumai kitų žinduolių auga tik du dantų rinkiniai. Tačiau po mūsų dantenomis slepiasi trečiosios kartos dantų užuomazgos, teigia K.Takahaši.

 
„Dantų protezavimas, taikomas dėl ėduonies, ligų ar traumų prarastiems dantims gydyti, dažnai laikomas brangiu ir invaziniu, todėl natūralių dantų atkūrimas neabejotinai turi privalumų“, – komentavo projekto pagrindinis tyrėjas K.Takahaši.
 
Bandymai su pelėmis ir šeškais parodė, kad baltymo USAG-1 blokavimas gali pažadinti trečiąjį dantų rinkinį. Mokslininkai paskelbė ir laboratorines gyvūnų ataugusių dantų nuotraukas. Pernai paskelbtame tyrime komanda teigė, kad jų „pelių gydymas antikūnais buvo veiksmingas, siekiant atauginti dantis, ir gali tapti proveržiu gydant dantų anomalijas žmonėms“.
 
Pasitelkiamas vaistas
 
„Žmogaus dantų regeneracijos lenktynės – tai ne trumpas sprintas, o analogiškai iš eilės vykstantis ultramaratonas. K.Takahaši darbas yra įdomus ir vertas dėmesio iš dalies todėl, kad antikūnų vaistas, nukreiptas prieš baltymą, beveik identišką USAG-1, jau naudojamas osteoporozei gydyti“, – sakė imunotechnologijų ekspertas, Londono Karalienės Marijos universiteto odontologijos profesorius Angray Kangas.
 
Honkongo universiteto endodontijos klinikinis profesorius Chengfei Zhangas teigė, kad K.Takahaši metodas yra „novatoriškas ir turi potencialo“.
 
„Teiginys, kad žmonės turi papildomą eilę dantų užuomazgų, galinčių išauginti trečiąją dantų „kartą“, yra ir revoliucinis, ir prieštaringas. Labiausiai dėl to, kad tyrinėjant gyvūnus gaunami rezultatai ne visada gali būti tiesiogiai pritaikyti žmonėms“, – pabrėžė pašnekovas.
 
Pirmajame klinikiniame tyrime nedalyvauja nė vienas jaunas pacientas, turintis kokį nors įgimtą sutrikimą, nes pagrindinis tikslas – patikrinti vaisto saugumą, o ne veiksmingumą. Taigi kol kas tyrime dalyvauja sveiki suaugusieji, netekę bent vieno danties. Ir nors šį kartą danties atkūrimas nėra aiškus tyrimo tikslas, yra nedidelė tikimybė, kad tiriamiesiems vis dėlto gali įvykti stebuklas, sakė K.Takahaši. Tokiu atveju mokslininkai patvirtins, kad vaistas gali būti veiksmingas tiems, kurie yra netekę dantų, – tai būtų medicinos triumfas.
 
„Aš būčiau be proto laimingas, jei taip nutiktų. Didelės viltys, kad mūsų technologija gali tiesiogiai pailginti žmonių sveiko gyvenimo trukmę“, – vylėsi K.Takahaši.

 
Tai būtų ypač džiugi žinia Japonijai, kuri yra antroje vietoje pagal visuomenės amžių pasaulyje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių Japonijoje neturi bent vieno danties.

 
Komentaras
Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Santa Miežinienė:
 
„Žmonija visada ieškojo būdų genetiškai išauginti ir įsodinti dantį. Manau, kad jeigu bandymai vyksta, ką nors naujo tikrai galima atrasti. Norint įtvirtinti atradimą, pirmiausia laboratoriniai tyrimai daromi su gyvūnais, o vėliau kviečiami pacientai savanoriai ir naujovės yra išbandomos su jais“, – teigia Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Santa Miežinienė.
 

Dantų išauginimo alternatyvos jau buvo išbandytos, pacientui pavyko persodinti danties užuomazgą.
 
„Maždaug prieš dvidešimt metų dalyvavau Talino gydytojų odontologų asociacijos renginyje, kurio metu ten dalyvavęs profesorius pristatė klinikinį atvejį. Jauno amžiaus pacientas, kuriam dar nebuvo visiškai susiformavęs žandikaulis, patyrė priekinio danties traumą. Gydytojas iš apatinio žandikaulio išėmė danties užuomazgą, kurią persodino į kito danties vietą. Šis eksperimentas pavyko, todėl profesorius pasidalijo žinia su renginyje apsilankiusiais gydytojais. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai persodinta užuomazga išaugs, tai bus tik vainikinė, o ne šakninė dalis“, – sako vadovė.
 
Jos teigimu, pirmosios dantų kaitos prasideda anksti, tad didžiausia tikimybė persodinti užuomazgas galioja jaunesnio amžiaus pacientams.
 
„Kai gimsta vaikas, jis turi dvidešimt pieninių dantų ir 32 nuolatinių dantų užuomazgas. Nuo maždaug šeštų gyvenimo metų, kai panoraminėse nuotraukose jau matyti, kad virš pieninių dantų yra nuolatiniai ir jų užuomazgos, ima intensyviai formuotis dantų kaita. Remiantis šia informacija, galima spėlioti, ar ateityje pavyks pasiekti dar didesnių laimėjimų dantų atauginimo srityje“, – aiškina S.Miežinienė.
 
Paklausta apie Japonijoje vykstančius tyrimus, gydytoja atsako: jei tokia paslauga atsiras, ją įpirkti galės tik pavieniai.
 
„Aišku, viskas atsisvers į piniginę dalį – ar pacientas galės sau leisti įsigyti pačią moderniausią ir brangiausią technologiją. Kai rinkoje prieš 30-40 metų pasirodė dantų implantai, gydytojams tai atrodė tarsi utopija. Dabar ši paslauga jau yra sėkmingai išplėtota ir taikoma. Todėl manau, kad jeigu bus patvirtinta, kad dantį galima atauginti, ši paslauga bus prieinama visiems, turintiems pakankamai santaupų“, – teigia S.Miežinienė.


Tarp kitko
Šiemet rugsėjį bus atliekamas panašus bandymas su žmonėmis. 11 mėnesių truksiančiame tyrime dalyvaus 30 vyrų nuo 30 iki 64 metų amžiaus, kurie yra praradę bent vieną dantį. Vaistas bus leidžiamas į veną, kad būtų įrodytas jo veiksmingumas ir saugumas. Ankstesniuose tyrimuose su gyvūnais nepastebėta jokio šalutinio poveikio. Jei tyrimai pasiteisins, Japonijos Kitano ligoninė gydymą taikys 2-7 metų amžiaus pacientams, kuriems trūksta bent keturių dantų, o galutinis tikslas - iki 2030 m. sukurti dantis atstatantį vaistą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Išemine širdies liga serganti Irta: pats turi būti savo sveikatos kalvis

    Išemine širdies liga serganti Irta: pats turi būti savo sveikatos kalvis

    „Gydytojai padeda, tačiau pats žmogus turėtų būti savo sveikatos kalvis. Turi stengtis bendrauti, būti veikloje ir tada gyve...
    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vaistai – tik už vieną centą?

    „Pacientams, prieš atliekant žarnyno operacijas, reikėjo vartoti vidurių laisvinamuosius vaistus. Vis dėlto jiems skirti vaistai neturėjo jokio poveikio net ir padvigubinus dozę, todėl žmonėms teko imtis savų priemonių – gerti kavą“, – pyktį liejo kinų platformos „Weibo“ narys. Kinijos visuo...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris