Kiekiai šokiruoja
 
„Skaičiuojama, kad 2020 metais ES susidarė apie 6,95 milijonų tonų tekstilės atliekų – apie 16 kilogramų vienam asmeniui. Iš jų daugiau nei 11 kilogramų atsidūrė mišriose buitinėse atliekose. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pokyčiai, kurie turėtų padėti sumažinti šį rodiklį, nes į tekstilės atliekų konteinerius bus galima mesti ne tik pakartotiniam naudojimui tinkamus drabužius, avalynę ir tekstilę, kaip kad buvo iki šiol, bet ir tą, kuri jau nebetinkama dėvėti, – pasakojo „Ekonovus“ komunikacijos vadovė V.Balčiauskaitė. – Norint išmesti tekstilę, tekdavo ieškoti konteinerio ar net nukrypti nuo įprastų maršrutų, todėl daugiau gyventojų rasdavo pasiteisinimų to nedaryti, ypač dėl nedidelio kiekio atliekų. Dažnai girdėdavome, kad gyventojai nežinodavo ar nepaisydavo ir į tekstilės konteinerį mesdavo ne tik pakartotiniam naudojimui dar tinkamą tekstilę, bet ir tai, ko jau negalima panaudoti. Visgi nuo šiandien viskas tapo dar paprasčiau – nuo šiol į tekstilės konteinerius gali būti metama visa nesutepta tekstilė: drabužiai, avalynė, rankinės, diržai, užuolaidos, patalynė, minkšti žaislai.“
 

„Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė primena, kad, atsikratant nebereikalingais drabužiais, reikia neužmiršti juos sudėti į maišus – taip tekstilės produktai išlaikys kuo geresnę kokybę: „Visą į konteinerius išmetamą tekstilę ir toliau reikėtų dėti į sandarius maišelius. Batų raištelius, jei tokie yra, surišti kartu, kad batai nepasimestų rūšiavimo metu. Tai padeda lengviau atskirti dar tinkamą naudoti tekstilę. Svarbu nemesti suteptos tekstilės, uždaryti konteinerius. Tvarkingai surūšiuotos atliekos yra apsaugotos nuo drėgmės, dulkių ir kitų taršos šaltinių. Tepaluotos ar cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekoms, turėtų būti pristatomos į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.“

 
Trūksta perdirbimo įmonių
 
„Šiandien susiduriama su iššūkiais ieškant tekstilės atliekų perdirbimo galimybių, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja Aistė Rakauskienė. – Šiuo metu Lietuvoje tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas ir panašiai – perdirba vos kelios įmonės.
 
Tekstilės gamybos liekanas naujiems gaminiams kurti panaudoja tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės. Siekiant sukurti pakankamus pajėgumus tekstilės atliekų paruošimui pakartotinam naudojimui Aplinkos ministerija tekstilės atliekų paruošimo perdirbimo pajėgumų plėtrai šiemet numato skirti 10,2 mln. eurų. Tikimasi, kad šios investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų.“
 
Įmonės pasirūpina, kad išmestas gaminys būtų kuo labiau panaudotas. „Kadangi atliekų konteineriais surenkama tekstilė laikoma atliekomis, ji turi būti perduota tvarkyti atliekų tvarkytojams. Jie surinktas tekstilės atliekas rūšiuoja ir, priklausomai nuo jų tinkamumo vienai ar kitai veiklai, jas atitinkamai paruošia naudoti pakartotinai, netinkamas pakartotinai panaudoti – perdirba, šalina ar sudegina“, – aiškina Aplinkos ministerijos atstovė.
 
Ji patvirtino, kad išmetami tekstilės gaminiai neatsiranda sąvartynuose – jas perima labdaros ar paramos organizacijos.
 
„2023 metais beveik 62 procentai atskirai surinktų tekstilės atliekų buvo paruoštos pakartotiniam naudojimui. Taigi, tekstilė, daugiausia drabužiai, buvo sutaisyta, sutvarkyta ir grąžinta į rinką. Kaip rinkoje realizuojami tokie atliekomis nebelaikomi tekstilės gaminiai, pasirenka atliekų tvarkytojai. Pagal Aplinkos ministerijos turimą informaciją, daugelis tekstilės atliekų tvarkytojų bendradarbiauja su labdaros ir paramos organizacijomis“, – aiškino A.Rakauskienė.
 
Užteršta tekstilė neperdirbama
 
„Gyventojai paramos ir labdaros organizacijoms dažnai tiesiogiai atiduoda pakartotinai naudoti tinkamą tekstilę ir drabužius, kurie nėra laikomi atliekomis, todėl neturi būti tvarkomi kaip tokios. Tai yra atliekų prevencijos priemonė, kuri leidžia sumažinti susidarančių atliekų kiekius, jei tik atiduodama tekstilė gali būti naudojama toliau pagal paskirtį. Tepaluotos, cheminėmis medžiagomis užterštos tekstilės atliekos, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekomis, surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus ir priimant šias atliekas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse“, – teigė specialistė.
 
Savivaldybės turi užtikrinti, kad tekstilės konteineriai būtų pasiekiami ne tik miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.
 
„Vietos tekstilės atliekų konteineriams savivaldybių sprendimu turi būti parenkamos prie prekybos vietų, degalinių, suderinus su žemės sklypų savininkais arba valdytojais, sodų bendrijų, greta antrinių žaliavų konteinerių statymo vietų ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose. Turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas tekstilės atliekų konteineris tūkstančiui gyventojų miestų seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose. Tankiai apgyvendintose miesto seniūnijose ar miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, gali būti įrengtas vienas tekstilės atliekų konteineris dviem tūkstančiams gyventojų, užtikrinant dažnesnį tekstilės atliekų surinkimą, – teigė A.Rakauskienė ir priminė, kad daugiau informacijos turėtų būti savivaldybių interneto puslapiuose. – Gyventojai turi būti informuojami apie šias paslaugas per savivaldybės, atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus bei atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjo interneto svetaines, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Svetainėse turi būti pateikta aiški informacija apie tinkamą buityje susidarančių atliekų rūšiavimą, iliustruota piktogramomis. Savivaldybės yra atsakingos už nustatytų reikalavimų laikymąsi ir tinkamą šios informacijos pateikimą bei sklaidą gyventojams.“

---

 
Tarp kitko
Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, įskaitant netinkamą gyventojų tekstilės atliekų rūšiavimą, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!