- Kiek vaikų globojate ir auginate šiuo metu? 
- Auginame aštuonis vaikus nepilnamečius, bet, skaičiuojant su biologiniais ir globojamais, mane mama vadina keturiolika vaikų, o namuose karantinuojasi dešimt. Tiesa, aš jų neskirstau į biologinius ir globojamus, jie visi yra mano vaikai.
Taip jau nutiko, kad besilaukiant trečiojo vaiko teko pagulėti ligoninėje, kur susipažinome su berniuku iš vaikų namų, susidraugavome, prisirišome ir galiausiai pasiėmėme jį globoti. Jis dar turėjo brolį ir sesę, tad paėmėme ir juos, kad atskirai neaugtų. Po to, kai vaikai paaugo, nusprendėme, kad galėtume dar globoti mergaitę iki šešerių metų. Ir radome - dvimetę, su tokia pat pavarde kaip mūsų. Ji dar turėjo vyresnę sesę, tad pasiėmėme abi mergytes. Po kiek laiko sužinojome, kad vieną mergaitę kita šeima pamėginusi globoti norėjo grąžinti į globos įstaigą. Kad vaikas nepatirtų dar didesnės traumos, paėmėme tiesiai iš tos šeimos. Mergaitė dar turėjo brolių, seserų... Taip ir pildosi mūsų šeima - kartais planuotai, kartais ne.
 
- Valstybė kaip nors prisideda finansiškai, sulaukiate pagalbos?
- Turėdami tiek globojamų vaikų turėjome įsteigti juridinį vienetą - Šeimyną, todėl kiekvienas globojamas vaikas gauna jam skirtą krepšelį. O mudu su vyru kaip šio juridinio vieneto „vadovai“ gauname atlyginimą iš valstybės, tačiau jis taip pat yra skirtas tik Šeimynai išlaikyti. Aš turiu savo verslą: veliu šlepetes, o vyras ūkininkauja ir yra fotografas mėgėjas. Vien iš valstybės skiriamų pinigų pragyventi būtų sunkiau, nesakau, kad neįmanoma. Bet stengiamės ir norime, kad mūsų visų gyvenimas būtų kuo geresnis ir tai nebūtų tik minimaliausių poreikių patenkinimas.
 
- Būti tokio būrio mama – ką tai reiškia jums?
- Nuolatinį fizinį ir emocinį judesį. Vieno vaiko mama buvau labai seniai ir neilgai, o po to visuomet turėjau daug vaikų, tad niekada nesusimąstau, ką man tai reiškia. Man tai yra natūralu, faina. Darau tai, kas man patinka, gyvenu taip, kaip man patinka, jaučiuosi visiškai savo rogėse. Būdama mama save puikiausiai realizuoju ir man nereikia karjeros aukštumų. Net sakyčiau, kad padariau karjerą motinystėje. Galiu drąsiai taip sakyti, nes teko patirti, pasimatuoti ir išgyventi daugybę įvairiausių situacijų. Vyresnieji vaikai mane vadina „krizių valdymo centru“. Manęs visada kuriam nors reikia - padėti, paguosti, persiųsti pinigų, išspręsti ką nors, patarti - todėl telefoną visada turiu rankose. Man visa tai yra tiek įprasta, tiek virtę gyvenimo dalimi. Tiesą sakant, net ir nėra laiko stenėti, sėdėti ir savęs gailėti.
 
- O laiko sau lieka?
- Žinoma. Skiriu laiko sau, kai jau jaučiu, kad noriu ir reikia. Jeigu virtuvėje man vaikai jau per garsiai kramto, per garsiai maišo šaukšteliu arbatą, kitos smulkmenos pradeda erzinti, tai yra signalas, kad man jau reikia pasikrauti jėgas. Tuomet pasiimu knygą ir einu pagulėti hamake, pabėgioti, pasportuoti, velti ar net pamiegoti. Karantinas iš mūsų su vyru atėmė tą pusdienį ramybės, kai visi namai būdavo tik mums, o vaikai mokykloje.
 
- Jūsų manymu, ką svarbiausio tėvai turi „įskiepyti“ vaikams?
- Na, mokslams aš jų nespaudžiu, nes pažymys apie vaiką kaip asmenybę nieko nesako. Manau, kad viską reikia daryti pagal gebėjimus ir būti geresniam už save vakar. Kur kas svarbiau vaikams išugdyti empatiją, gebėjimą bendrauti su žmonėmis. Taip pat stengiamės ugdyti pareigos jausmą ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pagarba vienas kitam, be abejonės, taip pat yra būtinas dalykas.
Galbūt atrodo, kad didelėje šeimoje privalo būti vos ne karinis režimas ir griežtos taisyklės. Ir taip būtų, jei man tai tiktų. Bet esu meniškos sielos žmogus - man labiau patinka džiazuot ir gyventi laimingai.
 
- Motinos diena jūsų namuose su tiek vaikų tikriausiai virsta festivaliu?
- Man kiekviena diena su vaikais yra festivalis. Bet per Motinos dieną jie visuomet sugalvoja kokią nors staigmeną, turime tradiciją tą dieną pasidaryti šeimos nuotrauką ir tai yra vienintelė diena, kai nė vienas negali išsisukti nuo pozavimo nuotraukai (juokiasi.) Bet, tiesą sakant, visos dienos yra mano šventės. Kartais kai jie sukritę penkiais sluoksniais žiūri vakaro filmą, aš jaučiu, kad tai yra mano atskiras pasaulis, toks tobulas tobulas... Esu labai laiminga su savo vaikais.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!