- Gerbiamas Vytautai, dėkui, kad sutikote pasikalbėti. Jums seniai rūpi Kosto Kubilinsko asmenybė. 2006 metas ji iškyla spektaklyje „Bunkeris“, dabar filmas. Kodėl?
- Kosto Kubilinsko likimas nevienareikšmis: jis sugebėjo padaryti ir gražių, ir baisių, šlykščių, neatleistinų dalykų. Kyla klausimas, ką daryti su gražiaisiais? Su ta poezija, su kuria vaikystėje užaugai? Aplanko savotiška mažoji beprotybė, nes tu neturi kur dėti tos poezijos, kuri tau ir lieka graži.
 
- Ką darote su ta dviprasmybe?
- Ją priimdamas suvoki ir Lietuvos dviprasmybę. Kad yra visa karta, kuri ėjo po Kubilinsko: rašytojų, įvairių prisitaikėlių, brazauskų, kurie ir tada dirbo Lietuvai... Prasidėjo Kubilinsko sindromas, kai žmogus balansuoja ant išdavystės ribos. Kombinuoja, kaip čia išgyventi, prasigyventi, bet ir ką nors gero gražaus padaro. Tai apmąstyti ir suvokti, man atrodo, yra savigydos dalis.
Galbūt turėtume atsisakyti tos prisitaikėlio dalies? Ypač dabar, kai Ukrainoje žmonės vėl turi rinktis, kur atgimsta ir partizaninis pasipriešinimas, ir kaloboravimas. Chersone vietiniai kolaborantai įvedė rusų kareivius, parodė kelius. Bijau, kad Lietuva nebūtų išimtis. Mumyse visuose gyvena vidinis Kubilinskas ir turime su juo išsiaiškinti.
 
- Kubilinskiškas būdas ieškoti laimės nepasitvirtino.
- Grafikas Mikalojus Vilutis yra pasakojęs, kad vaikystėje gyveno pas tetą. Gulėdamas lovoj girdėjo, kaip Kubilinskas verkia.... kad negali užmigti, jam reikia prisigerti... nes ateina tie, kuriuos jis pražudė. Tai žmogus, kuris gyveno pragare iki pat mirties.
 
- Beje, ar teko bendrauti su poeto sūnumi Eugenijumi?
- Sūnus Eugenijus yra gražus žmogus, jautrus, nešantis didelę naštą. Kažkuria prasme jis savo skaudulį perlipo ir padėjo mums kuriant filmą. Davė tekstų, kuriuos Kubilinskas sukūrė gyvendamas bunkeryje, kurių patys nebūtume radę. Ačiū jam už tai.
 
- Pažiūrėję šį filmą daug kas prisiminė savo žinias apie partizanus ir pokarį. Feisbuko paskyroje pasidalinote vienu gan kritišku komentaru apie filmą. Nustebinote – paprastai autoriai kritikos vengia.
- Kritikai tikrai padarytų šimtąkart geresnius filmus, geriau krepšinį žaistų, Ukrainos karą laimėtų. Tos kritikos ir daugiau pasirodė, aš ją skaitau, man įdomu. Jei ateini į kino salę, turi ateiti atvira širdimi. Tai instrumentas, per kurį menas gali veikti. Jei ateini užsiblokavęs ir nešinas chirurgo skalpeliu, norėdamas viską išmėsinėti, to tikrai neįvyks.
 
- Darytumėte ką nors kitaip, kai jau išklausėte kritikus?
- Mes padarėme geriausia, ką su Giedriumi galėjome. Aš nemanau, kad dabar ką nors bandyčiau taisyti. Reaguodamas į kritiką feisbuke pasidalinau paaiškinimu, kad filmas yra ne apie pokarį. Filmas yra ne apie Kubilinską. Filmas yra apie mus – dabar, šiandien ir apie pasirinkimą tarp didvyrio ir išdaviko savyje. Kurioj šio termometro skalės vietoje esame nusiteikę būti.



Bendražygiui buvo sunku patikėti
Partizanas Dzūkas gan detaliai aprašo išdavystę dienoraštyje, kadangi gyveno viename bunkeryje su KGB užverbuotais agentais – Kostu Kubilinsku, vadintu Kapsu ir Algirdu Skinkiu – Vilnim. Dzūkas liko gyvas, nes su reikalais išvyko nenurodęs kur.
 
Dzūkas dienoraštyje fiksuoja, kaip po K.Kublinsko išdavystės (apie kurią jis dar nežino) plentu važiuoja „nenutrūkstama virtinė sunkvežimių“. Pagal jų judėjimo kryptį aiškėja, kad grėsmė iškilo jo kovos draugams, likusiems Kalesninkų miške. Įtarimai pasitvirtina – Dzūkas sužino, jog aptikti jų bunkeriai.
 
„Ši žinia tarytum perkūnu nutrenkia mane. Pasidaro silpna, ir kurį laiką tyliu. Dieve, Dieve, nejaugi rado mūsų bunkerius? Nejaugi visi žuvo, nejaugi netekom kelerių metų sunkaus darbo vaisių? Aš nepajėgiu galvoti. Susivaldau ir liepiu šeimininkui ir Nemunui palikti mus vienus. Guoba pasakoja tai, ką girdėjo. Visas miškas buvo gulte apgultas. Apie 4 val. vakaro prasidėjo sprogimai ir šaudymas. Vienas sprogimas buvo toks didelis, jog žmonės už 4-5 km matė iškylant iš miško dūmus“, – rašo Dzūkas.
 
Jis išgirsta žmones kalbant, kad pirmadienį apie 10 val. ryto kaimo vieškeliu bėgo du civiliai Alytaus link. „Aš iš pradžių nieko neįtariu. Tačiau Vieversys tuojau pastebi: - Ar negalėjo Kapsas ir Vilnis nušauti miegantį Kariūną ir pabėgti į Alytų? – rašo Dzūkas, tačiau iš jo tolesnių užrašų matyti, kaip jam sunku tuo patikėti. – Aš vis galvoju apie Kapsą ir Vilnį ir vis dar negaliu sutikti su tuo, kad jie galėtų būti išdavikai, kurie nužudė miegantį Kariūną.“
 
Ir po kiek laiko: „Sužinojom, kad Bauro sūnų P. Vilnis ir Kapsas jau išdavė. Išdavė tą žmogų, kuris jiems tiek gero buvo padaręs, kuris jais rūpinosi ir saugojo daugiau negu pats save...“ Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Dienoraštis 1948 m. birželio 23 d.-1949 m. birželio 6 d.
K.Kubilinskas mirė būdamas 38 metų. Diena iškalbinga – kovo 9-oji, 1949 m. Buvo praėję beveik lygiai 13 metų po išdavystės. Mirė perdozavęs alkoholio poilsio namuose dabartinės Ukrainos teritorijoje.

---

 
Kur filmas, kur faktas?
Paskelbė antibolševikinių eilėraščių. FAKTAS. Komjaunuoliu, laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriumi tapo prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai.
 
Į KGB buvo įtrauktas ne savo iniciatyva. NE PILNAS FAKTAS. 1946 m. vasario 10 dieną buvo užverbuotas. Bet pats parašė laišką Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui siūlydamas savo paslaugas mainais už materialinę paramą ir rašytojo karjerą.  1947 m. saugumo pasiųstas mokytojauti Į Lynežerio mokyklą (Varėnos r.). Tapo MGB agentu „Varnu“.
 
Buvo nuolat susimąstęs, tylus, melancholiškas žmogus. LABIAU FILMAS. Amžininkai, kaimo žmonės jo bendravimą prisimena kaip guvų. Tiesa, vėliau bunkeryje kaitaliojosi niūresni epizodai, tačiau iš principo K.Kubilinskas buvo komunikabilus.
 
Veikė vienas. FILMAS. Realybėje K.Kubilinskas visur veikė su Algirdu Skinkiu, agentu „Rytas“.
 
Gyvenimo tikslas buvo rašytojo karjera. FAKTAS. Tai jis kartojo KGB ir partizanams.
 
Nušovė partizanų vadą ir išdavė kitus. FAKTAS. 1949 m. kovo pradžioje su A.Skinkiu nušovė bunkeryje miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labenską – Kariūną. Išdavė vadavietę ir dėl to žuvo 15 partizanų. Įdavė ir daug kitų žmonių, kurie juo pasitikėjo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!