- Skelbiate iniciatyvą „P*****c, kaip išgražėjau“. Kas tai?
- Na, prieš pasidalydama šia iniciatyva internete, dar galvojau įjungti savicenzūrą, bet vis dėlto aš nesakau „eina sau“ arba „šakės“, kaip išgražėjau, sakau p*****c, kaip išgražėjau. Tad nusprendžiau - žodžių iš dainos neišmesti. O dėl savigyros – taip, kviečiu išmokti pasitelkti sakomus žodžius savo naudai.
 
- Ką turite galvoje?  
- Mes šeimoje vis pajuokaujame, kad Kulvinskiai - patys gražiausi ir patys protingiausi, tad už idėją esu dėkinga sesei Laurai, nes pirmą kartą frazę „P*****c, kaip išgražėjau“ išgirdau kalbėdama su ja. Ji taip atsakydavo į klausimus, kaip gyvuoja ir kas naujo. Ir šis atsakymas pradėjo kartotis nuolatos. Buvo juokinga, bet ji vis pasakodavo, kad gražėja ne dienomis, o valandomis, negali pro veidrodį ramiai praeiti. Ir po kurio laiko sesuo pasakė, kad jai tokia mantra veikia - ji pridėjo geriau jaustis, atrodė gražesnė ir sau, ir kitiems. Na, pamaniau, kodėl nepamėginus ir man. Tik tuo metu, po Lunos gimimo, man gerokai šėlo hormonai, buvo nemigos naktys ir pasitikėjimas savimi nukrito. Turėjau dar po nėštumo užsilikusio priaugto svorio, tad pradėjau sakyti „p*****c, kaip sulieknėjau“, „valgau ir su kiekvienu kąsniu lieknėju“, „taip greit lieknėju, kad iš manęs tuoj nieko neliks ir jau reik pradėt storėt“. Žodžių galia tikiu seniai, esu fiziko dukra ir žinau, kad viskas mūsų gyvenime yra energija – tiek veiksmas, tiek žodis, tiek mintis. Manau, kad mes pernelyg dažnai nuvertiname žodžių galią, o veltui.
 
- Kaip dažnai sau reikia kartoti, kad gražėjam, lieknėjam, kad jau tikrai veiktų? Skamba kaip savęs programavimas...
- Aš tą ryte ir vakare sakydavau visada garsiai, apsižiūrinėdama prieš veidrodį. Kartodavau, kad lieknėju tiesiog pasakiškai. Pradėjus kartoti šias frazes, man pavyko susitaikyti su savo kūnu ir su maistu, o kilogramai tikrai pradėjo tirpti. Atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, džiaugsmo. Manau, tikrai yra skirtumas, ar kąsnį į burną dėsi save grauždamas už tai, ar valgysi džiaugdamasi, kad su kiekvienu kąsniu gražėji ir lieknėji, tampi laimingesnis ir sveikesnis.
 
- Gal radote ir kokį mokslinį pagrindimą? 
- Žinoma! Pradėjusi rašyti tinklaraštį „Laimės dieta“ norėjau žodžių galiai surasti mokslinį pagrindimą, išsiaiškinti, kaip tai veikia. Radau tokį dalyką kaip tiesos efektas – mūsų smegenys pradeda tikėti tuo, ką dažnai girdi. Moksliniai tyrimai apie tai atlikti jau tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt penktais metais, kai žmonės į tyrimą ateina su viena tiesa, o išeina jau su kita jiems įteigta tiesa, dažnai ją kartojant. Panašių tyrimų yra ir daugiau. Būtent moksliniai aiškinimai mane privertė susimąstyti apie kalbą.
Tiesą sakant, tą akcentuoja ir koučeriai, skatinantys nesakyti žodžių „ne“, „aš negaliu“, „man nepavyks“, vaikams nesakyti „nedaryk“, o keisti į „būk atsargus“. Skatinama pasitreniruoti ir savaitę pagyventi be neigiamybių. Pasižiūrėti, kiek mūsų kalboje yra piktų, negatyvių, mus stabdančių ar net bauginančių žodžių. Tai sukuria tam tikrą emocinį foną, kuriuo mes gyvename ir nesuprantame, kodėl gyvename blogai. Viskas atsiremia į tą patį principą, kad mūsų smegenys patiki tuo, ką girdi dažnai.
 
- Kviečiate akyliau sekti, ką ir kaip kalbame kasdien?
- Šia, gal kiek drąsia fraze-iniciatyva norėčiau paskatinti kuo daugiau žmonių filtruoti, ką sako, kokius žodžius paleidžia į kasdienį eterį. Galiausiai svarbu ne tik padrąsinti labiau mylėti save, bet ir galvoti, ką sakome vaikams, artimiesiems. Tie neapgalvoti, tačiau negatyvūs žodžiai prisidedame prie demotyvacijų, saviplakos, savęs nuvertinimo. Kartais nejausdami ką nors pakomentuojame draugui ar kolegai, patys pamirštame, o tam žmogui nusėda į pasąmonę, ypač, jeigu jam dažnai adresuojami kokie nors neigiami vertinimai, replikos.
 
- Vadinasi, mantrų kartojimas gali suveikti dvejopai ir nebūtinai mūsų naudai?
- Jeigu save vis girsime, kad lieknėjame, sveikstame, gražėjame, daromės sėkmingesni, tai veiks ir su laiku atneš teigiamų pokyčių mūsų gyvenime. Akumuliuosis sniego gniūžtės principu. Bet tokiu pat būdu žmonės sau ir ligas įsikalba. Manau, net ir Klaudija Šifer nuolatos girdėdama, kad atrodo kaip karvė, pradėtų apie save taip galvoti. Netikiu, kad yra žmonių, kurie turėtų absoliutų imunitetą neigiamai informacijai, ypač, kai neigiamus dalykus kartojame patys sau arba juos mums kartoja artimiausieji.
Apsisprendimas būti laimingiems, sveikiems ir gražiems lemia didelę mūsų gyvenimo kokybės dalį. Kuomet televizijoje dirbau su gydytoju Alvydu Unikausku, jis patvirtino, kad teigimas nusiteikimas turi racijos. Jis iš savo praktikos yra matęs, kai optimistiškai nusiteikę pasveiksta net sunkiausių būklių ligoniai ir, atvirkščiai, kai nesunkiai sergantys pacientai patys save klampina į dar didesnes sveikatos problemas netikėdami savo jėgomis, mintimis ir laukdami bei tikėdamiesi tik blogiausio scenarijaus. Tiesą sakant, mano mama susirgusi vėžiu sakė: „Ko jūs čia visi verkiate, aš nemirštu, man TIK vėžys.“ Pozityvumas, optimizmas jai padėjo pasveikti, nors buvo jau ne pirmoji ligos stadija. Manau, kad net ir visi medikai patvirtintų, kad tam tikrais atvejais tikėjimo ir žodžio galia prilygsta vaistams.