Rimantas Ganseniauskas: į koncertus ateina ir mano mokiniai

Greta Vanagienė
2023-08-11
„Death metal“ muzikos atstovas, grupės „Mandragora“ gitaristas Rimantas Ganseniauskas neapsiriboja sunkiuoju metalu. Kvapą gniaužianti ir plaukelius ant kūno šiaušianti muzika nutyla mokykloje. Rimantas čia – lietuvių kalbos mokytojas. „Į koncertus ateina ir mano mokiniai“, – sako prisiekęs metalistas pridurdamas, kad jo muzika rimčiau sudomina jau aštuntoje klasėje.
Rimantas Ganseniauskas: į koncertus ateina ir mano mokiniai
„Anksčiau, prieš gerus dvidešimt penkerius metus, kai dar nebuvo gero įgarsinimo, po koncertų dar kokias tris dienas paspengdavo ausyse. Kadangi technika tobulėjo, turime gerą aparatūrą, tas nebevargina“, - pasakoja „Death metal“ muzikos atstovas, grupės „Mandragora“ gitaristas Rimantas Ganseniauskas.

- Kadangi esame sveikatos savaitraštis, visų pirma domina paklausti apie profesines ligas. Metalo muzika, kas jos nesupranta, gali pasirodyti ypač tranki. Viskas gerai su metalistų klausa?
- Anksčiau, prieš gerus dvidešimt penkerius metus, kai dar nebuvo gero įgarsinimo, po koncertų dar kokias tris dienas paspengdavo ausyse. Kadangi technika tobulėjo, turime gerą aparatūrą, tas nebevargina. Koncertų įgarsinimas tapo kokybiškas, rezultatą jaučia visi. Ne tik atlikėjai ant scenos.
 
- Įskaitant ir jūsų kaimynui?
- Namuose garsiai muzikos neklausau. Turiu studiją, kurioje dirbu. Ji įrengta buvusiame fabrike, lofto tipo, gyvenamųjų patalpų nėra, tik keli biurai veikia. Po darbo susirenka grupė ir tada jau mūsų laikas...
 
- Mirties metalas skamba bauginamai. Kiek teko matyti, koncerte ir atlikėjai, ir žiūrovai kaip reikiant įsisiautėja… Traumos rimtesnės koncerto metu nesate patyręs?

- Esu. Prieš dešimt metų ant scenos per mūsų grupės apdovanojimus. Bet tai, kaip sakoma, buvo labiau per kvailą savo galvą. Tik laimei ne galvos, o kojos trauma.
 
- Grupė „Mandragora“ skaičiuoja dvidešimt penkerius metus. Ar populiari Lietuvoje metalo muzika?
- Metalo muzikos grupių Lietuvoje yra daug ir kokybiškų, perspektyvių. Apie jas nelabai žinome, bet yra ir tokių, kurios koncertuoja užsienyje, dalyvauja festivaliuose su pasaulinėmis žvaigždėmis. Plačioji masė žmonių apie tokias grupes paprastai nežino.
Muzika, kurią mes grojame nėra meinstryminė metalo scenoje. Yra naujesnių, modernesnių srovių. Kaip bebūtų, žmonių sales klubuose, kur telpa trys šimtai žmonių, surenkame, į koncertus žmonės susirenka.
Sunkioji scena dėl stilių gausos yra šiek tiek susiskaldžiusi. Pakraipų yra daug, todėl kiekvienas pagal savo stilių ir gyvena, turi savo siauresnį ratelį, bet vis tiek kartu susitinkame ir lankomės koncertuose, renginiuose.
 
- Pop ar roko muzikantai kviečiami į vestuves, privačius renginius, yra galimybė užsidirbti iš to nemenkai, šiltuoju sezonu ypač. Vestuvėse vis dėlto sunkiai įsivaizduoju sunkųjį metalą…
- Kažkokių bandymų buvo, bet nesame vestuvėse sugroję. Išimtiniai atvejai, kai vestuvėse susirenka tik tokios muzikos mėgėjai.
 
- Muzikos stilius nuima nemenką duonos kąsnį. Gal atsigriebiate tuomet vasaros festivaliuose?
- Vasara – open air sezonas, persikeliame koncertuoji gamtoje, žmonės susirenka su palapinėmis. Vienas tokių – festivalis „Kilkim žaibu“. Tiesa, šiemet buvome tik klausytojai, nekoncertavome. Klubai vasarą praktiškai nebeveikia, turime vos kelis koncertus. Darbymetis mums vis dėlto nuo rudens, kai atsidaro klubai, po atostogų žmonės suvažiuoja į miestus. Pasipila koncertai.
 
- Tarp metalo muzikos gerbėjų – ir jauni žmonės, vis daugiau merginų. Vaizduotė gi piešia tik pagyvenusius barzdotus rokerius.
- Dabar tikrai daugiau merginų. Net ir mūsų grupėje yra mergina, kuri groja. O gerbėjos per daug neįkyrėja. Nesame jau tokios žvaigždės. Po koncerto, kad prieina ir gerą žodį pasako, tik smagu.

 
- Metalo muzika atrodo lyg protestas. Į ką jis nukreiptas?
- Visa roko muzika yra protestas tam tikra prasme. Metalo stilių yra platus spektras, kiekviena jo pakraipa turi savo filosofiją. Vieni dainuoja apie piratus, kiti – apie ateivius, karą. Ryškinami socialiniai, filosofiniai dalykai. Vieni propaguoja pagonišką kultūrą, kiti – šėtonišką. Kiekvienam savo.
 
- Turbūt dar iš senesnių laikų susiformavusi stereotipinė metalistų baimė. Jūs gi esate lietuvių kalbos mokytojas. Mokiniai jūsų nebijo?
- Baimės mokykloje išvis neturi būti. Turi būti formuojami pasitikėjimo santykiai, kad vaikams nesinorėtų net jokių problemų sudaryti. Aš jų nesudarau dėl stiliaus. Kai jaunesnis buvau, rengdavausi, kaip norėjau, dabar jau nebe. Į mokyklą ateinu be jokių subkultūros ženklų. O mokiniai paprastai žmogų nuskanuoja per kelias sekundes. Jiems visai nesvarbu, kaip atrodau, kuo užsiimu, todėl manęs tikrai nebijo. Esu vaikus mokinęs nuo pirmos iki dvyliktos klasės – pažįstu visą diapazoną. Jau esu išleidęs dvi mokinių laidas. Dabartiniai auklėtiniai bus šeštokai.
 
- Jau bando jus beždžioniauti?

- Dar ne. Aštuntokai jau domisi, į koncertus ateina.
 
- Vaikai tolerantiškesni šiais laikais? Dabar juk laikai „be patyčių“.
- Patyčių visada buvo ir bus, bet dėl to su vaikais yra daug dirbama, kad nebūtų. Mūsų mokykloje reaguojama į kiekvieną konfliktą, apie muštynes net nekalbu. Organizuojame klasės valandėles, susitikimus su psichologais, turime daug pagalbininkų, kurie ateina į klasės valandėles. Prevencija vyksta.
 
- Vaikų karta Z – kokie jie? Laisvi, nevaržomi, drąsūs? Kai kurie mokytojai pastebi, kad jau ir sakinio suregzti nemoka – technologijų amžius atėmė iš vaikų kalbos dovaną.
- Kad kitokie – faktas. Aktyvūs, nenusėdintys, praradę dėmesio koncentraciją. Kai pradėjau dirbti, tokių nenusėdinčiųjų klasėje pasitaikydavo vienas ar du, o dabar tik vienas du nusėdi. Kad galėtum išlaikyti vaikų dėmesį, reikia sudominti ir sutelkti. Nežinau, ką kaltinti, – technologijas ar maistą…
 
Gitarą į rankas ir Salomėjos Nėries eilėraštį sudainuoji. Net ir labiausiai nenustygstantys ausis pastato. Būna pamokose muzikinių intarpų?
Būna ir taip. Liaudiška folkloro kūryba pereina į šiuolaikinę muziką. Tai, žinoma, ne metalo, bet liaudiškos muzikos sušiuolaikinta interpretacija. Net ir moksleivių programoje yra „Žalvarinio“ ar panašių roko grupių, kurios savo kūrybą interpretuoja šiuolaikiškai, muzikos.
 
- Nuo kitų metų vaikai su negalia bus integruojami į bendras klases. Gausite papildomą krūvio dozę. Nebaugina tokia patirtis?
- Man tai – ne naujiena. Jau esu turėjęs mokinių su negalia – regėjimo ir kitais sutrikimais. Aišku, tai – iššūkis: prie kiekvieno reikia derintis, susipažinti su jo galimybėmis, suprasti ko negali, sekti visas rekomendacijas ir atskirai rašyti darbo programas. Taigi kiekvienai pamokai reikia pasiruošti individualiai. Tas pat galioja ne tik vaikams su negalia, bet ir turintiems specialiųjų poreikių. Kiekvienoje klasėje dabar tokių turime. Jei ne su fizine negalia, tai su emociniais sutrikimais. Jei ateis vaikų su rimtesne fizine negalia, reikės derintis ir ieškoti naujų sprendimų, kaip su jais dirbti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris