- Prieš dvejus metus baigei mokyklą, tačiau nusprendei į universitetą nestoti. Nesigaili tokio sprendimo, o gal jau pagalvoji apie studijas?
- Negaliu sakyti, kad nesimokau: renkuosi tokius dalykus kaip kursai, kai visą laiką stengiuosi tobulėti. Esu smalsus žmogus, net nežinau, ar tokią patirtį kaip gyvenime galėčiau gauti universitete. Mokslui tikrai nesakau ne, nesigailiu to, kad nestudijuoju. Aš kaip niekad dar daugiau atradau veiklų, kur galiu save realizuoti. Man tai - teisingas sprendimas. Bet turiu planą išvykti ir studijuoti užsienyje dainų kūrimą ir prodiusavimą. Tas tikrai bus artimoje ateityje.
 
- Vaidinai seriale, dainavai, vykdei kitas veiklas, tačiau per pandemiją veiksmas sustojo. Ar atsirado daugiau laisvo laiko ir atradai ką nors naujo?
- Iš tikrųjų, kai nebuvo laisvėjimo, turėjau mintį kurti savo drabužius. Ėjau į kursus ir išmokau to. Tiesiog turėdama laiko pradėjau būtent šitą amatą gilinti ir dabar jaučiu, kad man tai puikiai pavyksta.
Be to, įsikėlėme į naujus namus, tad išmokau įvairių remonto darbų. Tai - lyg naujas iššūkis. Nebijau imti daryti ką nors naujo, galbūt purvino. Labai mėgstu kitokius dalykus, perlipti per save, tai skatina mano tobulėjimą. Na, ir supratimą, kaip viskas vyksta. Per karantiną neturėjau laiko nei paliūdėti, nei pagalvoti apie poilsį, susigalvojau idėjų ir bandžiau jas įgyvendinti.  
 
- Visos veiklos pareikalauja jėgų ir energijos, iš kur jos pasisemti?
- Esu smalsus žmogus, man nepatinka sėdėti vienoje vietoje. Visuomet atrodo, kad reikia mokytis ir imti iš gyvenimo tuos dalykus, kuriuos jis duoda. Nemėgstu gaišti savo laiko. Tų jėgų visada tikrai neturiu, gal tik taip atrodo. Būna dienų, kai leidžiu sau elgtis ir jaustis taip, kaip noriu. Bet tai greitai atsibosta, atsiranda noras vėl sugrįžti į ritmą. Man taip įdomiau gyventi, man patinka tempas.
 
- Kurie metai tau buvo patys sudėtingiausi, sukėlę daugiausiai iššūkių, visgi ir dainavai, ir vaidinai, dalyvavai televizijos projekte „Šok su žvaigžde“, kurį laimėjai...
- Vienareikšmiškai, praėjusieji metai, nes jaučiausi išsekusi, turėjau psichologinių problemų, bet dabar kaip niekad jaučiuosi savimi. Tampu laimingu žmogumi, anksčiau nesugebėjau. Buvo perversmas mano gyvenime – veiklų, žmonių atžvilgiu. Bandžiau atrasti harmoniją, atsakyti į klausimus, kas esu, kaip noriu jaustis, ką veikti. Tokie asmeniniai klausimai vis tiek iškyla, o atsakymus reikia surasti.
 
- O ko prireikė, kad atrastum save?
- Labai daug laiko. Aš net pradėjau eiti pas psichologą ir jaučiu, kad tai buvo geras gyvenimo žingsnis. Gebėjimas su savimi susidraugauti ir jaustis gerai atnešė puikių pokyčių. Tikros laimės paieškos nebuvo pačios lengviausios. Viskas turi susigulėti, pasikeisti įpročiai. Supratau, jog reikia klausyti savo norų.
 
- Esi nominuota jubiliejiniuose muzikiniuose metų apdovanojimuose M.A.M.A. Kaip jauteisi sužinojusi šią žinią?
- Tai mano pirma nominacija. Kai sužinojau, net verkiau ir puoliau į glėbį žmonėms, kurie buvo kartu su manimi. Ir faktas, toks įvertinimas yra nerealus, nes į kūrybą įdedu labai daug savęs, palieku daug energijos, jausmų. Tai turi didelę galią. Tada pasijauti gerai ir pamalonini širdį.
 
- Gali pasakyti, kas buvo tavo motyvatoriai, pastebėję tavo talentą ir paskatinę eiti tuo keliu, kuriuo dabar judi?
- Dainuoju nuo šešerių metų, tėvai nuvežė į pirmas vokalo pamokas, bet svarbiausia yra tai, kad pati to norėjau. Esu labai jiems už tai dėkinga. Grojau gitara ir supratau, kad noriu parašyti dainą. Tad labai natūraliai dainų kūrimas ir dainavimas atėjo į gyvenimą, kelyje pasitaikė teisingi žmonės – jie norėjo dirbti, kurti.
O kiek tų talentų manyje yra, dar tikriausiai anksti spręsti. Gyvenimas turi eiti sava vaga. Viskas nutinka pamažu, stengiuosi klausyti savęs. Žinoma, mano intuicija padeda.
 
- Neerzina tai, kad vis yra primenamas jaunas amžius, lyg tokių metų neįmanoma ko nors pasiekti? Nežeidžia senbuviai atlikėjai, kritikuojantys jaunimą dėl patirties trūkumo?
- Visko yra buvę, bet stengiuosi nesikoncentruoti į tokius dalykus ir tikrai neįtiksi visiems. Kiekvienas žmogus, kokio amžiaus bebūtų, tikrai turi, ką pasakyti. Mes, būdami vaikai, ar šešiolikos, ar aštuoniolikos, auginamės patirtį. Muzika, kūryba ar menas – čia nereikia savęs riboti. Jei aš negaliu pakalbėti apie santykius ar meilę, galiu sukurti, kas man tuo metu yra aktualu. Net ir mažas vaikas turi ką pasakyti ir gal tai nebus kas nors brandaus, bet bent jau tikra. Nekreipkite dėmesio į tokias kalbas, verčiau siekite svajonių ir pasitikėkite savimi.
 
- Ne vienas jaunas atlikėjas prisipažįsta susirgęs ,,žvaigždžių liga“. Ar tau taip buvo?
- Man atrodo, būdama jaunesnė jaučiau šiokį tokį pasimetimą. Daug dalykų nesupratau, nesuvokiau. Gal kažkas panašaus ir buvo, bet tai atsimenu kaip tamsesnį laikotarpį, iš kurio norėjosi kuo greičiau išbristi. Esu paprastas žmogus ir tų profesinių dalykų neaukštinu. Mane žinomumas keičia į teigiamą pusę: tu matai, ką darai, ilgai dirbi, daug savęs atiduoti. Kai žinomumas ateina po truputį, tokių problemų yra mažiau.
 
- Kūrybinis įkvėpimas, kaip jis tave aplanko?
- Esu gamtos žmogus, dėl to tinka ramybė, kur nors toli nuo miesto. Kuriu ne kiekvieną dieną, bet įkvėpimo tikrai reikia ieškoti. Turiu garaže muzikos studiją. Esu praktikavusi daug užsiėmimų. Tai nėra sunku, bet prie kūrybos reikia prieiti. Jei gera nuotaika, galima dainą sukurti per mažiau nei valandą. Mano muzika keičiasi, atrodo, kad pati esu labiau susiformavusi. Žinau, ko noriu. Tai parodo ir klausytojų reakcija. Vis dėlto reikia daryti, kaip jauti. Reikia mėgautis pačiu kūrybos procesu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!