- Kaip atrodys jūsų knyga? Kada ją galime tikėtis rasti prekybos vietose?
- Knyga, kurią ketinu išleisti šį rudenį „Aistra gyventi sveikai“, siekiu sveiką gyvenimo būdą paversi hobiu ir juo nuoširdžiai mėgautis. Tai bus gražus, iliustruotas leidinys su įvairiausiais praktiniais patarimais, pavyzdžiui, kaip pasiruošti pirmajam maratonui, pratimų aprašymais, mano patyrimais. Taip pat bus susisteminta teorinė medžiaga, kurią kaupiau dešimtmetį.
Knygoje akcentuoju ne tik jėgą, bet ir ištvermę, lankstumą, koordinaciją, balansavimą, žongliravimą kamuoliukais. Toks ryšys tarp akių ir smegenų lavina smulkiąją motoriką, padeda atsipalaiduoti nuo darbų – trumpos pertraukėlės metu kur buvęs kur nebuvęs išsitrauki kamuoliukus, imi žongliruoti ir nepastebimai užmiršti visus rūpesčius. Pats tokius kamuoliukus esu pasidėjęs ir namuose, ir darbe, ir pas uošvius.
 
- Pasirodo dar esate ir šios srities guru? Kada spėjote sukaupti patirties?
- Daugelis nustebs, bet sistemingai sportuoti pradėjau vos prieš dešimt metų - būdamas trisdešimt penkerių, kai gimė pirmoji dukrelė. Manau tada ir atėjo brandos etapas. Anksčiau daug laiko praleidau tiesiog drybsodamas, dirbdamas prie kompiuterio programuotoju. Pirma ėmiausi bėgimo, vėliau prisidėjo jėgos, koordinacijos, lankstumo, gimnastikos, jogos pratimai, žongliravimas kamuoliukais, balansavimas ant lyno. Pats išsigydžiau ir paauglystėje kamuojančią nugaros išvaržą. Esu puikus pavyzdys, kai visai nesportuojantis tipas perkopęs keturiasdešimt metų dar gali išlavinti lankstumą. Dabar laisvai galiu padaryti „virvutę“. Taip nepastebimai sportas tapo dar ir fotografijos draugas, lyg neatsiejama mano gyvenimo dalis.
 
- Vadinasi, esate savamokslis?
- Labai daug konsultavausi su specialistais, skaičiau daug literatūros, tyrinėjau, daug bendravau su draugais, kurie yra sporto medikai, išstudijavau begales knygų. Taip pat didelę įtaką padarė kelionės po pasaulį. Svečiose šalyse susipažindavau su gimnastikos, plaukimo, bėgimo ar jogos treneriais. Visą įgytą informaciją nuodugniai kaupiau ir sisteminau bene dešimtmetį.
 
- Regis fotografija ir sportas eina koja kojon drauge. Kaip radote būdą susieti šias dvi skirtingas sritis?
- Dažnai keliauju po Lietuvą, rengiu jaunimui motyvacinius seminarus apie sveiką gyvenimo būdą. Kartu stengiuosi pateikti ir gražių iliustracijų - jos įkvėpia. Susitikimo su moksleiviais metu randu būdą, kaip suderinti sveiką gyvenseną ir „Neregėtą Lietuvą“. Kalbėdamas apie mūsų kraštą, jos grožį, technologijų galimybes, kaip tą galima perteikti, pradžioje visuomet prisistatau pats, kas toks esu, kokios mano vertybės. Nepraleidžiu progos jaunuolių paagituoti gyventi sveikai, sportuoti, bėgioti, grūdintis, rodau savo paties pavyzdį. Mes visi galime būti Van Damais, jei tik to norėsime patys. Mano žodžius visuomet palydi ir nuotraukos iš asmeninio archyvo, todėl visuomet sportuodamas gamtoje stengiuosi įamžinti gerų kadrų. Man smagu dalintis nuotraukomis su draugais ir pačiam turėti gražių prisiminimų. Dalindamasis vaizdais ar nuotraukomis socialinėje erdvėje džiaugiuosi galėdamas įkvėpti ir kitus gyventi aktyviai, sveikai.
 
- Mariau, jūsų socialinės „Facebook“ ir „Intagram“ paskyros pastaruoju metu mirga nuo žiemos sporto pramogų: maudotės ledinėje eketėje, bėgiojate ledu. Tai - iššūkis mestas sau?
- Esu įsitikinęs, kad sveikas gyvenimo būdas ne tik stiprina kūną, bet ir turtina dvasią, džiugina sielą. Vienu metu teikia ir pramogą, ir poilsį, ir naudą.
Bėgdamas per užšalusį ežerą, maudydamasis šaltoje eketėje parodau, kad tai grūdina psichologiškai. Žmogus gali įveikti ne tik šalčio baimę, bet patį save. Nemeluosiu, įšokdamas į eketę patiriu psichologinį nušvitimą, tampu pakylėtas, apima lengva euforija.
Jaunimui reikia rodyti pavyzdį, o nuotraukos įkvepia, kaip ir išsikelti tikslai sau. Jų turėjau ne vieną ir ne du, jie padeda kopti į viršų, motyvuoti save. Kaskart turiu susigalvojęs sau iššūkį – per kiekvieną gimtadienį turiu nubėgti tiek kilometrų, kiek metų man sueina. Dabar manęs laukia keturiasdešimt šeši. Žiemą pramogavau jos teikiamais malonumais. Vienas jų – maudymasis ledinėje eketėje. Dabar pavasariop, kai manę laukia gimtadienio distancija, skiriu daugiau dėmesio bėgimui - tai toks pasiruošimas, kad galėčiau ramiai įveikti minėtą atkarpą. Vėliau imsiuosi greitų, sprogstančių pratimų, šuoliukų, salto, darbo su svoriais, pritūpimais. Sudarau skirtingus ciklus, tuomet ir įdomiau sportuoti ir pailsi vienos kūno dalys. Dabar socialinėse paskyrose rasite kitokio tipo sportinių nuotraukų, žiemos pramogų sezoną uždarau, juk ledas jau tirpsta, per plonas - bėgioti tapo rizikinga.
 
- Ar šeimos nariai seka jūsų pėdomis. Gal kartu neria į eketę?
- Nepersistengiame, esame atsargūs, vaikų imuninė sistema dar jautri, už tai vasarą visi vaikšto basi per žolę, grūdiname pamažu, atsargiai. 
Mano visi keturi vaikai aktyviai įsitraukę į sportą: vienas berniukas žaidžia futbolą, mergaitė - boksininkė, kiti du lanko gimnastiką. Tačiau visuomet pabandom dar kitų šakų, pavyzdžiui, krepšinį. Stengiamės laiką praleisti aktyviai, norime, kad vaikai būtų užimti, lavinami. 
Džiaugiuosi, kad vaikai dalyvauja mano gyvenime, aš jų – kai vedu juos į gimnastiką, esame susitarę, kad ir aš ramiai kamputyje jiems netrukdydamas turėsiu galimybę atlikti tempimo pratimų, salto, todėl nelaukiu už durų, o sportuojame drauge. Taip pat padedu vaikams pasiruošti varžyboms, kartu dalyvaujame šeimų žaidynėse.
 
- Panašu, esate reiklus ne tik sau, bet ir šeimai. Ar leidžiate sau kaip nors atsipalaiduoti, per daug negalvodamas apie prasmingą laiko leidimo būdą? 
- Žinoma, nesu antžmogis, ar geležinis žmogus. Penktadienį jaučiu, kad baterija nusėdusi, todėl einame ramiai į kiną, patinginiaujame ant tos pačios sofutės žiūrėdami filmus...


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!