Kauno eglės kūrėja: namuose nebent pasukioju girliandas

Sima Kazarian
2022-12-05
„Pas mane namuose jokios pretenzingos eglutės nerasite“, – juokiasi Jolanta Šmidtiene, jau keturioliktus metus kurianti pagrindinę Kauno eglę. Antrojo Lietuvos miesto svarbiausios Kalėdų puošmenos dirigentė prisipažįsta: ant namuose esančios žaliaskarės ji nebent pasukioja girliandas.
Kauno eglės kūrėja: namuose nebent pasukioju girliandas

- Kalėdinių eglučių įžiebimas lyg startinis šūvis tradicinėms miestų eglių kovoms. Kaip tai vertinate?
- Manau, kad čia žiniasklaidos būdas pritraukti skaitytojų dėmesį. O man tai atrodo visiška nesąmonė – kokią eglutę turime, tokia ir džiaukimės, svarbiausia, ji yra. Kauniečiai yra tokie žmonės, kurie visada didžiuojasi savo eglute. Nes tai yra jų eglutė ir taškas.
 
- Kauniečių charakteris neretai nagrinėjamas nacionaliniu mastu! Jei reikėtų apibūdinti Kauną vienu žodžiu...

- Aš esu ketvirtos kartos kaunietė! Tėveliai buvo ištremti, bet grįžę apsigyveno Vilijampolėje, po to persikėlėme į Žemuosius Šančius, kur gyveno mano diedukas Aleksandras Tamaševičius, statęs Kauno centrinį paštą... Jei reikėtų apibūdinti Kauną vienu žodžiu, tai tikriausiai būtų „jaukus“. Vilnius man be proto gražus, taip pat ir Ryga, bet Kaunas... jis toks lietuviškas... čia Lietuva, čia Kaunas! Kauniečiais išsiskiria ir tarpusavio santykiais – jie lyg šeima. Vilnius gal pasaulietiškesnis, mes gal konservatyvesni, bet patriotiškesni. Ir kuo sunkesni laikai, tuo labiau Kaunas kėlė galvą. Ir okupaciniais laikais, kai buvo stagnacija, kai trūko pinigų, šis miestas kopė aukštyn. Iš idėjos vienydavosi, klestėjo teatrai, vyko koncertai, parodos ir tas jaučiasi: Kaune buvo ištisa kultūrinė mokykla.
 
- Šio miesto eglutė ir vėl privertė aiktelėti iš grožio. Iš ko semiatės įkvėpimo?
- Idėjos mano galvoje cirkuliuoja nuolat, įkvėpimas nėra problema. Apskritai įdomių minčių turi daug kas, apie jas kalbėti vienas malonumas. Keblumai prasideda, kai reikia įgyvendinti. Ir dar su visomis būtinomis sąlygomis viešoje erdvėje. Čia nepakabinsi bulvių, morkų ar popieriaus. Mėgstu papuošimus su ryškia faktūra, tekstūra, kuriuos galima paliesti... Turiu patirties su proporcijomis, vizualika, bet... man svarbu, kad eglutė būtų graži ne tik nuotraukoje, o ir prie jos priėjus. Kad ji būtų jauki. Eglutė man nėra elementarus daiktas. Norisi ne tik lemputes matyti, bet sukurti įdomumą, paslaptį. Ir net skatinti atrasti.
 
- Pagrindinės šių metų Kauno Kalėdų eglutės tematika ypatinga – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Kodėl pasirinkote būtent ją?
- Čiurlionis mums visiems artimas. O jo asmenybę, regėjimus, paveiksluose paliktus ženklus ir užuominas iki šiol gaubia paslaptis. Tikėjimo patirtis nuo seniausių laikų buvo susijusi su vizijomis, vaizdiniais. Ne be reikalo bažnyčiose menininkai sukurdavo vizualikas, kurios pritraukdavo mintis ir nukreipdavo jas į aukštesnius dalykus. Čiurlionis taip pat savo darbais kalbėjo apie gyvenimo prasmę, kaip yra žemėje, kaip gali būti danguje... Juose man patinka vilties motyvas ir nuojautų įprasminimas. Imponuoja ir komponavimo, spalviniai bruožai – visame kame galima remtis šiuo klasiku. Vis dėlto pagrindinį impulsą davė virtualios realybės filmas Čiurlionio kūrybos motyvais „Angelų takais“. Ir ypač pabaigos akcentas. Kai žmogus pereina pasaulį – ugnį, vandenį – jis kyla į viršų ir patenka į nesibaigiantį žvaigždyną... Tai be galo įkvepia. Norėjosi, kad ir Kalėdų eglė būtų kaip tas žvaigždynas – kylanti, nesibaigianti, nešanti viltį.
 
- Jūsų vaikystės Kalėdos...

- Kai Vilijampolės tiltas sumirgėdavo įvairiaspalvėmis lemputėmis – ot tada prasidėdavo Kalėdos! Tėtis parveždavo į namus eglutę ir kuo didesnę – tuo smagiau. Niekada neleisdavau nupjauti viršūnės, kad ir kokia ilga ji būtų. Jei netilpdavo ir remdavosi į lubas, belikdavo užlenkti. Gana įdomiai atrodydavo mūsų eglutė, reikia pripažinti! Visuomet apatinės šakos būdavo kiek praretinamos ir po jomis tilpdavo visas mano pasaulis. Augome trys vaikai dviejų kambarių bute, taigi suprantama, kad privačios erdvės buvo nedaug, o po eglute jau buvo mano karalystė – susinešdavau žaisliukus, pasidarydavau slaptus kambariukus... sėdėdavau pilna galva spyglių ir kvepėdavau! Tas trumpas laikas, kiek tarybiniais laikais leista ja pasidžiaugti, buvo ypatingas. 
 
- O kada dabar savo namuose puošiate eglutę?
- Maždaug savaitę prieš Kūčias. Bet mano vyras su vaikais kur kas anksčiau išpuošia namą. Ką tik turi, sudeda ant balkonėlių, atbrailų... tokia kakofonija išeina! Bet kad džiaugiasi, tai džiaugiasi! Tikras pavyzdys, kaip nereiktų puošti, bet tai jau jų smagumas. Mūsų namai paprasti, nereikalauja pretenzingų sprendimų. Jei turėčiau kokią vilą, galbūt derinčiau prie bendro vaizdo. Bet mes keturiasdešimt metų gyvename šiame name ir jis skirtas paprastiems jo gyventojų džiaugsmams, o ne parodai. Pati eglutė pas mus visuomet gyva, kartais kėnį įsigyjame – madingesni pabūname (Juokiasi). Žaisliukai yra nuo senų laikų, nieko ypatingo nekeičiame. Puošimo procese aš gal tik lemputes pakoreguoju ar atspalvį – eglutė yra vaikų džiaugsmas ir aš mažiausiai kišuosi į vizualinius sprendinius. Ant židinio žvakes padėlioju...  Tiesa, šiemet pasistengiau ir mūsų oranžerijoje ant ilgos lentynėlės, kur paprastai laikomos knygos, vazelės, įrengiau kalėdinį miestelį. Pridėliojau namelių, eglučių, nykštukų, kurių nemažai trepsena ir mūsų namuose! Turiu galvoje anūkėlius, dėl kurių ir sukūriau šį vaizdelį – jie ateina, apžiūri kiekvieną smulkmeną ir jiems smagu.
 

Esate itin jaunatviška močiutė! Ar už tai dėkojate savo pastangoms sveikatos labui ar daugiau puikiems genams?
- Mano vyras yra chirurgas ir viskas, kas susiję su sveikata, pas mus yra kaip pas tuos batsiuvus su batais. Arba kaip kitame posakyje – arti bažnyčia, toli Dievas! Kažko ypatingo nedarome, tiesiog neturime blogų įpročių. Retkarčiais įgyjame ir gerų, bet kai problemų nėra, jie po kurio laiko kažkur dingsta. Ypač mėgstu pirtelę, keliones ir tikiu, kad mūsų sveikata prasideda galvoje. 
 
- Pabaigai, išduokite paslaptį – tai kuri iš keturiolikos jūsų kurtų Kauno eglių jums pati gražiausia?
- Kiekviena brangi savaip. Pirmoji, kuri buvo išsiskyrė drąsa ir suteikė man didelį pasitenkinimą, nors darbo buvo be proto daug – tai smaragdinė eglė iš plastikinių butelių. Guinesso rekordų knygoje ji pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra. Iš to, ką sukūriau, man turbūt labiausiai patiko debesų eglė. Vizualiai panaikinau atramą ir man atrodo, kad visai gerai pavyko nutupdyti baltus debesis Rotušės aikštėje.
- Tai namuose pirmenybė skoningai eglutei ar vaikų džiaugsmui?
Vaikų džiaugsmui!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris