Kauno eglės kūrėja: namuose nebent pasukioju girliandas

Sima Kazarian
2022-12-05
„Pas mane namuose jokios pretenzingos eglutės nerasite“, – juokiasi Jolanta Šmidtiene, jau keturioliktus metus kurianti pagrindinę Kauno eglę. Antrojo Lietuvos miesto svarbiausios Kalėdų puošmenos dirigentė prisipažįsta: ant namuose esančios žaliaskarės ji nebent pasukioja girliandas.
Kauno eglės kūrėja: namuose nebent pasukioju girliandas

- Kalėdinių eglučių įžiebimas lyg startinis šūvis tradicinėms miestų eglių kovoms. Kaip tai vertinate?
- Manau, kad čia žiniasklaidos būdas pritraukti skaitytojų dėmesį. O man tai atrodo visiška nesąmonė – kokią eglutę turime, tokia ir džiaukimės, svarbiausia, ji yra. Kauniečiai yra tokie žmonės, kurie visada didžiuojasi savo eglute. Nes tai yra jų eglutė ir taškas.
 
- Kauniečių charakteris neretai nagrinėjamas nacionaliniu mastu! Jei reikėtų apibūdinti Kauną vienu žodžiu...

- Aš esu ketvirtos kartos kaunietė! Tėveliai buvo ištremti, bet grįžę apsigyveno Vilijampolėje, po to persikėlėme į Žemuosius Šančius, kur gyveno mano diedukas Aleksandras Tamaševičius, statęs Kauno centrinį paštą... Jei reikėtų apibūdinti Kauną vienu žodžiu, tai tikriausiai būtų „jaukus“. Vilnius man be proto gražus, taip pat ir Ryga, bet Kaunas... jis toks lietuviškas... čia Lietuva, čia Kaunas! Kauniečiais išsiskiria ir tarpusavio santykiais – jie lyg šeima. Vilnius gal pasaulietiškesnis, mes gal konservatyvesni, bet patriotiškesni. Ir kuo sunkesni laikai, tuo labiau Kaunas kėlė galvą. Ir okupaciniais laikais, kai buvo stagnacija, kai trūko pinigų, šis miestas kopė aukštyn. Iš idėjos vienydavosi, klestėjo teatrai, vyko koncertai, parodos ir tas jaučiasi: Kaune buvo ištisa kultūrinė mokykla.
 
- Šio miesto eglutė ir vėl privertė aiktelėti iš grožio. Iš ko semiatės įkvėpimo?
- Idėjos mano galvoje cirkuliuoja nuolat, įkvėpimas nėra problema. Apskritai įdomių minčių turi daug kas, apie jas kalbėti vienas malonumas. Keblumai prasideda, kai reikia įgyvendinti. Ir dar su visomis būtinomis sąlygomis viešoje erdvėje. Čia nepakabinsi bulvių, morkų ar popieriaus. Mėgstu papuošimus su ryškia faktūra, tekstūra, kuriuos galima paliesti... Turiu patirties su proporcijomis, vizualika, bet... man svarbu, kad eglutė būtų graži ne tik nuotraukoje, o ir prie jos priėjus. Kad ji būtų jauki. Eglutė man nėra elementarus daiktas. Norisi ne tik lemputes matyti, bet sukurti įdomumą, paslaptį. Ir net skatinti atrasti.
 
- Pagrindinės šių metų Kauno Kalėdų eglutės tematika ypatinga – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Kodėl pasirinkote būtent ją?
- Čiurlionis mums visiems artimas. O jo asmenybę, regėjimus, paveiksluose paliktus ženklus ir užuominas iki šiol gaubia paslaptis. Tikėjimo patirtis nuo seniausių laikų buvo susijusi su vizijomis, vaizdiniais. Ne be reikalo bažnyčiose menininkai sukurdavo vizualikas, kurios pritraukdavo mintis ir nukreipdavo jas į aukštesnius dalykus. Čiurlionis taip pat savo darbais kalbėjo apie gyvenimo prasmę, kaip yra žemėje, kaip gali būti danguje... Juose man patinka vilties motyvas ir nuojautų įprasminimas. Imponuoja ir komponavimo, spalviniai bruožai – visame kame galima remtis šiuo klasiku. Vis dėlto pagrindinį impulsą davė virtualios realybės filmas Čiurlionio kūrybos motyvais „Angelų takais“. Ir ypač pabaigos akcentas. Kai žmogus pereina pasaulį – ugnį, vandenį – jis kyla į viršų ir patenka į nesibaigiantį žvaigždyną... Tai be galo įkvepia. Norėjosi, kad ir Kalėdų eglė būtų kaip tas žvaigždynas – kylanti, nesibaigianti, nešanti viltį.
 
- Jūsų vaikystės Kalėdos...

- Kai Vilijampolės tiltas sumirgėdavo įvairiaspalvėmis lemputėmis – ot tada prasidėdavo Kalėdos! Tėtis parveždavo į namus eglutę ir kuo didesnę – tuo smagiau. Niekada neleisdavau nupjauti viršūnės, kad ir kokia ilga ji būtų. Jei netilpdavo ir remdavosi į lubas, belikdavo užlenkti. Gana įdomiai atrodydavo mūsų eglutė, reikia pripažinti! Visuomet apatinės šakos būdavo kiek praretinamos ir po jomis tilpdavo visas mano pasaulis. Augome trys vaikai dviejų kambarių bute, taigi suprantama, kad privačios erdvės buvo nedaug, o po eglute jau buvo mano karalystė – susinešdavau žaisliukus, pasidarydavau slaptus kambariukus... sėdėdavau pilna galva spyglių ir kvepėdavau! Tas trumpas laikas, kiek tarybiniais laikais leista ja pasidžiaugti, buvo ypatingas. 
 
- O kada dabar savo namuose puošiate eglutę?
- Maždaug savaitę prieš Kūčias. Bet mano vyras su vaikais kur kas anksčiau išpuošia namą. Ką tik turi, sudeda ant balkonėlių, atbrailų... tokia kakofonija išeina! Bet kad džiaugiasi, tai džiaugiasi! Tikras pavyzdys, kaip nereiktų puošti, bet tai jau jų smagumas. Mūsų namai paprasti, nereikalauja pretenzingų sprendimų. Jei turėčiau kokią vilą, galbūt derinčiau prie bendro vaizdo. Bet mes keturiasdešimt metų gyvename šiame name ir jis skirtas paprastiems jo gyventojų džiaugsmams, o ne parodai. Pati eglutė pas mus visuomet gyva, kartais kėnį įsigyjame – madingesni pabūname (Juokiasi). Žaisliukai yra nuo senų laikų, nieko ypatingo nekeičiame. Puošimo procese aš gal tik lemputes pakoreguoju ar atspalvį – eglutė yra vaikų džiaugsmas ir aš mažiausiai kišuosi į vizualinius sprendinius. Ant židinio žvakes padėlioju...  Tiesa, šiemet pasistengiau ir mūsų oranžerijoje ant ilgos lentynėlės, kur paprastai laikomos knygos, vazelės, įrengiau kalėdinį miestelį. Pridėliojau namelių, eglučių, nykštukų, kurių nemažai trepsena ir mūsų namuose! Turiu galvoje anūkėlius, dėl kurių ir sukūriau šį vaizdelį – jie ateina, apžiūri kiekvieną smulkmeną ir jiems smagu.
 

Esate itin jaunatviška močiutė! Ar už tai dėkojate savo pastangoms sveikatos labui ar daugiau puikiems genams?
- Mano vyras yra chirurgas ir viskas, kas susiję su sveikata, pas mus yra kaip pas tuos batsiuvus su batais. Arba kaip kitame posakyje – arti bažnyčia, toli Dievas! Kažko ypatingo nedarome, tiesiog neturime blogų įpročių. Retkarčiais įgyjame ir gerų, bet kai problemų nėra, jie po kurio laiko kažkur dingsta. Ypač mėgstu pirtelę, keliones ir tikiu, kad mūsų sveikata prasideda galvoje. 
 
- Pabaigai, išduokite paslaptį – tai kuri iš keturiolikos jūsų kurtų Kauno eglių jums pati gražiausia?
- Kiekviena brangi savaip. Pirmoji, kuri buvo išsiskyrė drąsa ir suteikė man didelį pasitenkinimą, nors darbo buvo be proto daug – tai smaragdinė eglė iš plastikinių butelių. Guinesso rekordų knygoje ji pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra. Iš to, ką sukūriau, man turbūt labiausiai patiko debesų eglė. Vizualiai panaikinau atramą ir man atrodo, kad visai gerai pavyko nutupdyti baltus debesis Rotušės aikštėje.
- Tai namuose pirmenybė skoningai eglutei ar vaikų džiaugsmui?
Vaikų džiaugsmui!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris