- Pradėkime nuo aktualijų. Žiniasklaidos puslapiuose vis dar esate linksniuojamas prie konkurso į LNOBT vadovo postą, kurį laimėjo Laima Vilimienė. Nusprendėte skųsti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą atmesti ieškinį dėl konkurso. Kodėl nebeužverčiate šio gyvenimo puslapio? Principai?
 
- Tiesiog yra paruošta medžiaga kitos instancijos teismui įvertinti pirmosios instancijos, kuri neišgirdo mano argumentų, veiksmus. Tai – principo reikalas. Manau konkursas įvyko taip, kaip neturėjo įvykti. Jo baigtį nujaučiau dar prieš konkursą, rinkau medžiagą, viskas pasitvirtino. Ponią Laimą puikiai pažįstu, ji yra puiki vadovė, bet ne personalijas aptarinėjame, o principą. Teismas ir advokatai tars savo žodį apie mano iškeltus klausimus, kuriuos dar pakartoju. Asmeniškai būčiau šį puslapį gal ir užvertęs, bet buvau skatinamas kolektyvo, kuris tuo metu nebuvo išgirstas ir kėlė daug klausimų apie konkursą ir požiūrį į kolektyvą. Kultūros ministras net nesugebėjo laiku atvykti ir susitikti su didžiausia kultūrine bendruomene. Visa ši istorija yra apie požiūrį į įstaigą ir menininką, atsakomybę priimant sprendimus. Mano kasdienėje veikloje mintys sukasi jau kitur, dirbu savo darbus.
 
- Pakeitėte veiklą iš esmės. Nuo operos dainininko iki teatro vadovo, o galiausiai - tiesiog vadovo, kur dainavimo, matyt, visai nelikę... Gal prie mikrofono įvyko profesinis perdegimas?
 
- Dainuoti neperdegiau. Tai darau vos tik turiu galimybę. Be abejo, tam likę mažai laiko, ant scenos pasirodyti galiu tik nedarbo metu, savaitgaliais, bet tikrai tą darau, koncertuoju, šio puslapio neužverčiu. Vadovavimo darbas neleidžia įsijungti į kūrybinę veiklą kiek norėčiau, bet tokį kelią jau pasirinkau. Įdomu tobulėti šioje srityje.
 
- Tuomet nerimas vadovaujant tokiai didelei organizacijai kaip „Litexpo“ nesvetimas?
 
- Nerimas – dažnas palydovas, kuris eina kartu su perdegimu. Nesusitvarkydamas su nerimu veiki motoriškai valios pastangomis, neriesi iš kailio. Kenčia vidinė motyvacija, sveikata, silpsta imunitetas. Net nebežinai, ar čia nerimas ar perdegimas... Manęs tas neaplenkia, kaip ir dažno žmogaus. Atėjau dirbti į didelę įstaigą, nebuvau daręs staigių karjeros šuolių. Buvo visko, reikėjo burti komandas, buvo įvairių sukrėtimų, povandeninių srovių. Vadovui nėra lengva ateiti ir tiesiog dirbti savo darbą. Čia daug tiksinčių bombų, kurios paveikia. Buvo perdegimų, pervargimų. Su tuo reikia tvarkytis.
 
- Esame kalbėję, kad valdininko kėdėje alksta jūsų siela...
 
- Nors jaučiuosi savo rogėse, ilgsiuosi teatro. Jis turi savo veidą. Tai – įspūdinga pagrindinė kultūrinė įstaiga, turinti savo mastelį ir šarmą, kurianti santykį su žmonėmis. O vadovo darbas daugiau vienodas negu skirtingas, nepriklausomai nuo veiklų. Parodų rūmuose „Litexpo“ turiu galimybę dirbti su didžiausiomis parodomis, konferencijomis, įvairiausiais renginiais, net ir meniniais. Ryšys su menu kaip buvo, taip ir liko. Čia taip pat yra daug kūrybos, iniciatyvos, kaip teatre. Kai kuriais atžvilgiais čia net laisviau. Galiu veikti ir realizuoti save kaip kūrybišką, iniciatyvų vadovą.
 
- Gal pakoncertuojate čia pat, centre, vykstančiame renginyje?
 
- Dainavimas – tokia sritis, kad nedainuoti tiesiog negali. Profesinė liga nepagydoma. Dainavimas man yra mane atliepianti veikla, gyvenimo būdas. Pajudinti balsą randu progų, bet „Litexpo“ tikrai nekoncertuoju, bandau nemaišyti asmeninės ir darbinės veiklos.
 
- „Litexpo“ neseniai kritikuota, kad organizuodama konferencijas sveikatos tematika nesužiūri ir nesuvaldo dalyvių. Pavyzdžiui, turkų odontologų, kurie neva brovėsi atlikti paslaugas mūsiškiams parodų lankytojams, galimai užsiėmė neskaidria veikla.
 
- Nežinau apie turkų odontologus. Su Odontologų rūmais esame rengę vieną konferenciją, jie buvo tikrinti bendrąja tvarka. Nėra buvę, kad būtų kokia akreditavimo tarnyba tikrinusi veiklą, kadangi čia neatliekamos medicininės paslaugos. Vienoje sveikatos parodoje veikė atskiros laboratorijos, kurios ėmė ėminius, bet jos pačios pasirūpino higiena ir prisiėmė atsakomybę.
 
- Kaip reikalai su idėja sukurti savo teatrą?
 
- Idėja bręsta. To neapleidau. Kol kas visa galva esu pasinėręs į „Litexpo“ veiklą ir kad šį įmonė eitų į priekį.
 
- Atleiskite, bet jūsų balso tonas neskamba džiugiai. Valstybinės organizacijos (didžiąją dalį „Litexpo“ akcijų valdo Ekonomikos ir inovacijų ministerija) nori nenori turi savo kvapą. Kalbama, kad čia dirbama lėtai, mažai proveržio, daug biurokratijos... Stovėjimas vietoje išvargina?
 
- Dažnai darome vertinimus iš balso ar kūno kalbos. Tačiau tai nesutampa su realybe. Jaučiuosi kaip niekad puikiai – tiesiog užsidegęs veikla, ką darau ir kaip niekad motyvuotas. Turiu neribotą užsidegimą įmone ir žmonėmis. O čia yra uabas – nors didžioji dalis akcijų priklauso valstybei, dalis ir privatiems asmenims. Dirbame, kaip tikra verslo organizacija ir gyvename iš to, ką uždirbame, taigi, miegoti nėra kada.
 
- Per darbus randate laiko romantiškiems vakarams su mylimąja?
- Asmeniniame gyvenime yra pokyčių, bet apie juos dar viešai negaliu kalbėti, kol iki galo nesimaterializavo. Jei viskas bus gerai, pamatysite.
 
- Pasėjote intrigą...
- Seniai esu išsiskyręs. Dabar džiaugiuosi pasauliu, kuris dosnus nuostabių žmonių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!