- Ką tik grįžai iš Kazanėje, Rusijoje vykusio pasaulio plaukimo čempionato. Kaip pats vertini savo pasirodymą? Skaitytojams priminsiu, kad 50 metrų krūtine plaukimo rungtyje atplaukei penktas, šimto metrų distancijoje – šeštas, dviejų šimtų metrų plaukime į finalą patekti nepavyko. Taip pat plaukei ir vyrų kombinuotoje estafetėje 4 kartus po 100 metrų ir prisidėjai prie šalies rekordo pagerinimo bei, užėmę 12-ąją vietą, su kolegomis pelnėte kelialapį į kitų metų Rio de Žaneire, Brazilijoje vyksiančias olimpines žaidynes.
 - Jaučiuosi puikiai, savimi esu patenkintas. Pavyko pagerinti rezultatus. Iš tiesų ir šimto ir penkiasdešimties metrų plaukimai, ir estafetė labai puikiai pavyko. Žinoma, pastarasis labiau komandinis darbas, tad pavyko mums visiems keturiems (Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas ir Mindaugas Sadauskas distanciją įveikė per 3 min. 35,3 sek. – aut. past.). Tik dėl dviejų šimtų metrų plaukimo, manau, kad galėjau geriau atplaukti. Deja, nepavyko, nieko padarysi. Negaliu pasakyti, kad kažkas pakišo koją, Manau, kad buvo pasirinkta netinkama taktika, be to, šiais metais turėjau mažai varžybų, kuriose plaukiau šią distanciją.
 
- Šiandien esi šalies plaukimo rinktinės narys, o kokia buvo pradžia? Kada pirmą kartą įlipai baseiną?
- O, tai buvo labai seniai. Į baseiną mane atvedė mama dėl iškrypusio stuburo. Man turbūt buvo dešimt – dvylika metų. Nuo to laiko ir pasilikau baseine.
 
- Nuo dešimties pasilikus baseine, niekuomet nebuvo kilęs ilgesys paprastiems bendraamžių užsiėmimams? Štai kiti žaisdavo, o tau tekdavo baseine treniruotis...
- Kaip čia pasakius – juk tai mano mylimas darbas. Man visą gyvenimą patiko plaukti, mėgaujuosi tuo, ką darau. Sportas dabar – neatsiejama mano dalis. Ir vaikystėje buvo tas pats – dariau, kas man patinka, negalvodamas, ką prarandu. Niekada nesusimąsčiau ir nemanau, kad kažką praradau. Viską gi įmanoma suderinti.
 
- Gal tuomet tolimesnėje ateityje svarstai apie galimybę dirbti plaukimo treneriu?
- Plaukimas man patinka, tad tikrai neatmetu tokios galimybės, kad savo ateitį siečiau su trenerio darbu ir plaukimu.
 
- Ką manai apie lietuvišką infrastruktūrą plaukikams? Gi dažnai atsidūstama, kad naujų, modernių baseinų statybos vis įstrigusios.
- Šiuo metu situacija ganėtinai pagerėjo. Baseinai visgi statomi, todėl, manau, kad viskas keičiasi į teigiamą pusę. Mano bazė Anykščiuose yra ganėtinai puikiai sutvarkyta. Žinau, kad Vilniuje yra problemų, nes daug vaikų, norinčių plaukti, yra potencialių plaukikų ir trenerių, deja, situacija sudėtingesnė. Kaunas turi ne vieną baseiną, Klaipėdoje dabar jis taip pat statomas. Tad situacija keičiasi ir jei viskas bus įgyvendinta taip, kaip dabar planuojama, infrastruktūra bus ganėtinai gera.
 
- Kaip profesionalų plaukiką liūdina statistika, kad žmonės šalyje itin dažnai skęsta? Vien per praėjusį savaitgalį vandens telkiniuose žuvo mažiausiai septyni žmonės.
- Iš tiesų tai yra didelė problema, man sunkiai suvokiama, kaip apskritai žmogus gali nemokėti plaukti. Šioje vietoje Lietuvos plaukimo federacija deda didžiules pastangas: vykdomos mokymo plaukti programos, jas mėginama išplėsti. Tiesa, manau, kad skendimų statistiką galima sumažinti, tiesiog vaikus nuo mažumės reikia pratinti prie vandens ir mokyti juos plaukti.
 
- Su sveikatos problemomis dažnai tenka susidurti?
- Žinoma, kartais pasitaiko. Tie patys visokie peršalimai užpuola, kaip ir paprastus žmones (šypsosi). Žinoma, yra specifinių traumų – mūsų sporte ganėtinai dažnos pečių traumos, skausmai. Tačiau, kiek man tekę patirti – mažmožiai, kuriuos mūsų komandos medikai išsprendžia, išgydo. Matote, kai plauki vieni raumenys dirba labiau, kiti lieka „apleisti“, tad juos tenka papildomai treniruoti. Tačiau turime puikią medikų ir trenerių komandą, kuri mus puikiai prižiūri, kad nieko bloga nenutiktų.
 
- Sutiktum su teiginiu, kad sportininkui svarbiausia, ko gero, sveikata, o visa kita galima išlavinti užsispyrimu ir sunkiu darbu?
- Iš tiesų, tačiau, manau, kad visiems žmonėms tas pats teiginys tinka. Nors galbūt mūsų darbui labiau reikalinga sveikata ir sveikas kūnas. O kai sveikata labai reikalinga, ją labiau ir saugai nei kas kitas. Pavyzdžiui, jei šaltas oras, tikrai neleki su marškinėliais, stengiesi šiltai apsirengti. Problemų gali kilti ir dėl kondicionierių lėktuvuose. Į viską atkreipi dėmesį. Stengiesi visų įmanomų ligų išvengti, kad tik nebūtų jokių „kabliukų“ dėl kurių sukluptum ir peršaltum.
 
- Kaip prabėga įprastinė tavo diena?
- Keliuosi apie septintą valandą, pirma treniruotė vyksta nuo aštuntos. Prieš ją dar spėju papusryčiauti. Po rytinės treniruotės turiu laisvo laiko iki salės treniruotės, tuomet – pietūs. Vėl valandėlė kita laisvo laiko ir vakarinė treniruotė. Po jos – vakarienė ir poilsis. Tad per dieną turiu tris treniruotes, žinoma taip būna ne visuomet, bet dažniausiai.
 
- Mitybą, manau, taip pat privalu reguliuoti. Ką valgai, kokius produktus renkiesi?
- Stengiuosi rinktis kokybišką maistą. Valgau žuvį, kokybišką mėsą. Kadangi gyvenu mažesniame miestelyje – Ankyščiuose, man paprasčiau gauti tinkamų produktų, tų pačių ekologiškų daržovių. Man svarbu, kad produktai būtų kuo natūraliau užauginti.