Eugenijus Skerstonas: „Teks mokytis gyventi namuose“

Greta Vanagienė
2020-11-16
Karantino į namus „įstumti“ vieni liūdės, kiti gi džiaugsis pagaliau atsidūrę ramybės oazėje. Socialinių mokslų daktaras, knygų apie gyvensenos kultūrą autorius prof. Eugenijus Skerstonas (62 m.) įsitikinęs – sugrįžti į namus turi būti malonu. „Niekas kitas negali jums sukurti jaukių namų. Jeigu interjerą kūrė kas nors kitas arba pataikavote madingoms tendencijoms, anksčiau ar vėliau „įbrisite“ į tam tikrą rūpestį“, - įsitikinęs jis.
Eugenijus Skerstonas: „Teks mokytis gyventi namuose“
„Namuose virtimas į po juos slankiojančią nevalyvą karikatūrą netgi tada, kai nesame matomi, – asmeninė tragedija“, - sako prof. Eugenijus Skerstonas. V.Černiausko nuotr.

- Ir vėl tenka užsidaryti namuose. Vieni teigia čia pailsintys, kiti, priešingai, – pavargstantys. Kokią namų aplinką reiktų susikurti karantino metu, kad ji nebūtų slogi?
- Jeigu jūsų netenkina savų namų aplinka – blogai. Namai turi vilioti, jie turi būti ta vieta, į kurią visuomet norėtume ne tik sugrįžti, bet čia taip pat būtų gera leisti ištisas dienas. Prisipažinsiu, savo namų interjero nekeičiu jau penkiolika metų, nes juos kūriau sau, o ne kitiems. Grįžtu į namus pailsėti, pasidžiaugti ramybe, kurti, o ne pavargti.
Dabar įsigaliojus karantinui esame lyg ir įvaryti į namus, turime juose būti neįprastai ilgą laiką, bet blogos nuotaikos dėl to nesiečiau su namų aplinka. Žmonių socialumas – įgimtas, todėl neįprasta ilgalaikė ir dėl savisaugos neišvengiama atskirtis tampa bausme, skatina slogias nuotaikas ar netgi išprovokuoja depresiją.

Tiesa, uždaresnio būdo ir aktyviai bendrauti nelinkusiems žmonėms, dažniausiai – intravertams, šių dienų aplinkybės tapačios „aukso amžiui“. Vis dėlto jiems taip pat būtina išmokti gyventi kiek kitaip, pertvarkyti įprastą tvarkaraštį, o tai nepaprasta užduotis, nes įpročių galia didžiulė. 
 
- Šiandien buvimas namuose įgauna kitokį turinį – jie iš dalies tampa darbo vieta. Ar būtina juose įrengti atskirą, tik darbui skirtą vietą, jeigu tokios anksčiau nebuvome numatę?
- Sakyčiau, kad darbo vieta darbo valandomis turėtų būti „neprieinama zona“ šeimai ir augintiniams, jeigu tokių esama. Žinau, kad darbui nuotoliniu būdu dažnai pasirenkama virtuvė, o dažnam ji - mėgstama pokalbių su draugais, pasilinksminimo vieta. Čia pat kavos aparatas, arbata, dar ir koks užkandis... Be abejo, kyla pagunda dažnai praverti šaldytuvą, o dirbant, to daryti daugeliui nederėtų (juokiasi), nes saiko jausmas tuomet nekontroliuojamas. Ko nerekomenduočiau? Darbo metu įlipti į lovą, jau nekalbant apie kramsnojimą joje... Lova - baldas, skirtas atsipalaidavimui, miegui, o ne darbui. Be abejo, malonu kartkartėmis išgerti puodelį kavos joje vos atsibudus, bet toks įprotis, manyčiau, neturėtų būti skatinamas.
 
- Sakėte, kad penkiolika metų nekeitėte namų interjero. Pirmojo karantino metu interjero salonų savininkai prisipažino trynę rankomis – namų ūkį puoselėjo kas netingėjo: sofas naujas pirko, remontus darė... Greičiausiai dėl to, kad netektų dykinėti. Jei jau sėdime namuose, bent sienas tinkuosime...
- Suprantama, kad daugeliui šis laikas pasirodė esąs gera proga atnaujinti namų aplinką, nes laisvės nuo privalomų darbų pojūtis – malonus, tačiau, pamiršta, kad taip pat ir klaidinantis.

Esu labai patenkintas savais namais, jų interjero puošyba. Kiekvienam reikėtų susikurti tokią namų aplinką, kuri būtų priimtina sau pačiam arba atrasti kompromisinį sprendimą, įtinkantį visiems juose gyvenantiems šeimos nariams. Niekas kitas negali jums sukurti jaukių namų, jei patys nedalyvausite interjero kūrybos, puošybos procese. Jeigu interjerą jums kūrė kas nors kitas, kad ir žinomas profesionalas-dekoratorius, arba jūs pataikavote madingoms tendencijoms, sakyčiau, anksčiau ar vėliau „įbrisite“ į tam tikrą rūpestį. Jeigu ėmėtės užduoties interjerą kurti savarankiškai, kurkite jį jaukų, gražų sau, o ne kitiems.
Madų sekėjai, ar tai būtų interjero, ar išvaizdos mados, visuomet arti snobiškumo ribos. Siūlyčiau pasitikėti savimi, savąja nuojauta ir saviraiškos poreikiais, o tik vėliau, jeigu manytumėte, kad tai būtina, tartis su profesionalu. Kiek jūsų sukurtas namų interjeras bus meniškas, tiek ir pakaks. Svarbiausia nepamiršti, kad savi namai skirti patogiam gyvenimui, dabar jau ir darbui, bet ne demonstravimui - juose gyvenate jūs, o ne draugai ar pažįstami.
 
- Esate knygų apie gyvensenos kultūrą autorius. Supažindinkite su šia sąvoka plačiau.
- Gyvensenos kultūra yra susijusi ne tik su aplinkiniais, bet visų pirma su pagarba sau. Jeigu negerbsite savęs, nereikėtų tikėtis kitų pagarbos. Laiptinėje sutikus kaimynus reikėtų pasisveikinti, tačiau mūsuose taip elgtis vis dar neįprasta: kai kurie išgirdę, kad sveikinamasi, net apstulbsta, tai laiko perdėtu familiarumu. Sakykime, Prancūzijoje su nepažįstamaisiais, nepriklausomai nuo jų padėties visuomenėje, sveikinamasi dar nuo viduramžių, beje, Lietuvos kaimuose, miesteliuose - taip pat. Kalbant apie namų aplinką, kuri taip pat itin reikšminga mūsų gyvensenos kultūros dalis, tektų pasakyti, kad ji - daiktiškoji mūsų kultūringumo išraiška, kurioje nesunku įžiūrėti jos autorių dvasinius poreikius, meninę nuovoką, netgi pasaulėjautą, santykį į savąją tapatybę.
 
- Viename interviu teigėte, kad rūpinimosi savimi ignoravimas – didelis trūkumas ir moralinis, netgi psichinis nuostolis. Dirbdami nuotoliniu būdu rizikuojame nepastebėti, kaip atrodome. Turėsime problemų...
- Pokalbiai su kolegomis nuotoliniu būdu ar vaizdo konferencijos nereiškia, kad namų aplinkoje galime sau leisti atrodyti tarsi ką tik išlipę iš vonios, vilkėti chalatą ar pižamą. Kitoje ekrano pusėje mes matomi tokie, kokie prisistatome pašnekovams. Jau minėjau, kad visų pirma turite atrodyti patraukliai sau. Pagarba sau lemia kitų požiūrį ir santykį į jus, netgi vaikų, kurie viską mato, jaučia ir mėgdžioja. Matydami susivėlusius tėvus, po namus vaikštančius suplyšusiom kelnėm, iš iširusių kojinių kyšančiais pirštais, patys įpras taip atrodyti, negerbti savęs. Namuose virtimas į po juos slankiojančią nevalyvą karikatūrą netgi tada, kai nesame matomi, – asmeninė tragedija. Reikia stengtis įprasti nuolat būti bent jau sau gražiam. Savosios fizinės tapatybės – kūno, jo būklės ir išvaizdos priežiūra, taip pat daiktiškosios tapatybės – drabužių ir aksesuarų pasirinkimas, jų priežiūra - turi tapti įpročiu, didinančiu savivertę. Įgyta rūpinimosi savo sveikata ir išvaizda atsakomybė, neabejingumas savikūrai, neabejotinai padės išvengti rimtas psichinės sveikatos pasekmes sukeliančių išgyvenimų, susijusių su tariamu fizinės-biologinės tapatybės negrožiu. Neprarasdami savivertės, patraukliai atrodydami, būsime daug darbingesni ir daug lengviau susitaikysime su faktu, kad kurį laiką dar teks pabūti priverstinėje atskirtyje. 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveika šeima


      Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

      Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      PAR virusas griebė už gerklės

      Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Informacijos disbalansas
      Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
      Ketsuekigata nani gata?
      Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica