- Pavasarį bus septyniolika metų, kai esate kartu su vyru Dariumi, auginate tris vaikus. Sakykite, kas svarbiausia dviejų žmonių santykiuose? 
- Man atrodo, kad tie patys tikslai, pomėgiai, ėjimas tokia kryptimi, kuri jungtų, o ne skirtų. Mums su Dariumi rūpėjo sveika gyvensena, kaip ją pritaikyti šeimoje, kaip padėti žmonėms. Ir kaskart, jei, tarkime, nutikdavo kokia krizė, vienas mūsų būdavo aktyvesnis, paragindavo kitą. Būtina turėti ką nors, kas jungtų žmones poroje. Mūsų atveju tas hobis, kuris vėliau virto darbu ir verslu, užvaldė mūsų gyvenimą šimtu procentų.
 
- Kaip jūsų ryšys keitėsi bėgant metams? Neatsibosta kartu leidžiant ilgas valandas? Kokie buvo sunkiausi momentai? 
- Man visada atrodė, kad jei jau pasirinkai partnerį, jis – visam gyvenimui. Tikėjimas, kad kokie nors nesklandumai yra laikini, svarbus. Tiesą pasakius, mes nelabai jų ir turime, nes esame susitarę nepykti vienas ant kito ilgiau nei penkias minutes. Tad vienas ar kitas nusileidžia, ir galiausiai supranti, kad tavo tiesa nebūtinai yra ta tikroji ar kad dėl jos verta gadinti santykius. Sunkumų visiems pasitaiko, mes – ne išimtis. Būdavo, ir vaikai serga, nelaimės nutinka ar iššūkiai baugina, ir čia svarbu, kaip į tai pažvelgsi. Pasisekė, kad mes su Dariumi vienodai į tai žiūrėjom: viskas gerai, išspręsime. Neleidžiame toms situacijoms mūsų užvaldyti ir ieškome sprendimų, kaip neįsprausti savęs į kančios, nerimo ir streso rėmus. Sutriko sveikata? Žvelgi pusmetį atgal ir vertini, ką ne taip darei. Jei problema santykiuose – svarstai, kur pritrūko dėmesio, atjautos, rūpesčio vienas kitu.
 
- Daug žmonių pavargę nuo pandeminės situacijos, pikti, ir jūs siūlote keisti požiūrį į šią situaciją. Kokių gerų dalykų įžvelgiate pandemijoje? 
- Gyvendami šiame pasaulyje bėgame, lekiame išsitaškydami į išorinius dalykus, neberasdami laiko vidiniams. O kaip elgiamės dabar, kai esame priverstinai sustoti? Atsigulame ant sofos, žiūrime žinias, valgome bet ką, keikiame situaciją, galiausiai imame blogai jaustis ir susergame. O jei prisiverstume pajudėti, sugalvotume, kuo užsiimti? Ir čia galima prisiminti tai, kam niekada nebuvo laiko, kas buvo primiršta – pradėti groti, siuvinėti, piešti. Mes šeimoje matome, kaip iškilo įvairiausių primirštų pomėgių ar atsirado naujų, be to, daugiau laiko skiriame vaikams ir stengiamės kartu ką nors nuveikti. Kartu žaidžiame stalo žaidimus ar meistraujame, mezgame. Ir mane tai džiugina, nes buvome tiek visi įsibėgėję, kad šiems dalykams neberasdavome laiko. Ir jei šeimoje atmosfera gera, galima sukurti smagią dienos rutiną – dienos metu pasivaikščiokime, pasportuokime, skirkime kelias minutes meditacijai ar maldai.
Žinoma, visada yra jautrus finansinis klausimas – mes patys jau trys mėnesiai nedirbame, ir nerimas, kaip išgyventi, yra natūralus. Kita vertus, pamatai, kad kokybiškai gali gyventi ir turėdamas mažiau pinigų. Supranti, kad nereikia tiek drabužių, batų, grąžinimosi priemonių. Aš ir šiaip nebuvau ta, kuriai labai daug reikėjo, bet net ir man reikia žymiai mažiau. Kai negalvoji vien apie materialiąją pusę, tada ir gyvenimas gražesnis, smagesnis bei paprastesnis.
 
- Geros sveikatos be pastangų neturėsime, sakote jūs ir išgryninate tris svarbiausius kriterijus, kurie padės tokią sukurti.  
Pirmiausia, maistas. Karantino metu norisi ir vaikus, ir save labiau palepinti, užsukę į parduotuvę prisiperkame daugiau nei reikia, namuose atsirado produktų, kurių anksčiau net nebūdavo. Taip imame maitintis neteisingai, per daug, per dažnai, naktimis, tad maistas tampa nuodas, sukuria toksinus ir šlakus, atsiranda šalutiniai poveikiai, kurie lemia antsvorį, sąnarių problemas ir kitus sveikatos sutrikimus. Taigi, stebėkime, ką dedame į lėkštę. Stenkimės valgyti saikingai, subalansuotą, šviežią maistą. Su vyru rengiame nuotolines detoksikacijos programas, pateikiame meniu rekomendacijas ir mokome, kaip suformuoti naujus įpročius.
Kitas dalykas – judesys. Dėl karantino būname namie, uždaryti ir sporto klubai, masažo salonai. Lieka namų pratimai (internete pilna mankštos pratimų, programų) ir vaikščiojimas. Mes su šeima davėme žodį kasdien išeiti pasivaikščioti. Ir nesvarbu, koks oras – kiekvieną dieną greitu tempu nueiname penkis šešis kilometrus, paskui dar pasimankštiname. Taip pat skiriame laiko jogai, to mokome ir sekėjus. Judesys turi tapti tiesiog kasdiene malda.
Trečias svarbus geros sveikatos dėmuo yra miegas. Karantino sukeltas nerimas, neaiški situacija, nuolatinis buvimas namuose išderino miego režimą. Kai išgirsti, kad žmonės eina miegoti ketvirtą penktą valandą ryto, o keliasi trečią dienos, supranti, kad toks ritmas netruks pasireikšti įvairiais sveikatos sutrikimais. Dienos ritmas yra vienas geros sveikatos pagrindų. Išderinus jį, sutrinka miegas, krinka tiek fizinė, tiek emocinė sveikata. O miegoti reikia eiti iki 22 valandos (ir mokslininkų pripažinta, kad mūsų psichika geriausiai pailsi nuo dešimtos iki dvyliktos valandos vakaro), o keltis šeštą septintą. Ir nesvarbu, dirbi ar nedirbi, režimo laikytis reikia. Nesilaikydami jo aliname psichinę sveikatą ir anksčiau ar vėliau kūnas neatlaikys, atsiras pojūtis, kad nėra jėgų, energijos, nėra stimulo ką nors veikti.
 
- Jūsų verslas iki karantino plėtėsi – prieš kelis mėnesius Trakų rajone duris atvėrė „SPA Shanti Wellness Resort“. Kokie žmonės ras kelią pas jus? 
- Ne tik dalis mūsų veiklos persikėlė į gamtą, ten persikraustė ir mūsų šeima. Naujasis SPA – vieta, skirta giliai relaksacijai, giliam atsipalaidavimui, žmonės mokysis, kaip subalansuoti maistą, judesį, miegą. Tai buvo sena mūsų svajonė, kurios įgyvendinimui stimulu tapo tie pasaulį sukrėtę dalykai. Kitiems gal atrodo, kad pasirinkome rizikingą kelią, tačiau mums su Dariumi atrodo, kad ypač po pandemijos būsime labai reikalingi.
Niekada nebuvau gamtos vaikas, ir važiuodama gyventi į kaimą nežinojau, ko tikėtis. Tačiau štai ką tik grįžau iš pasivaikščiojimo po mišką, kur sniego – iki blauzdų, aplink – nė pėdos, o vaizdai – kaip pasakoje. Galvoju, kaip aš galėjau šito neįvertinti. Net po sunkiausios mieste praleistos dienos grįžus namo pakanka vienos dviejų valandų, kad visiškai atsigautum ir pamirštum miesto dirgiklius.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!