D.Motiejūnas: nustoti žaisti sunkiau nei išmokti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2025-01-13
„Visi norime atsisveikinti su krepšiniu kaip Paulius Jankūnas ar Mantas Kalnietis, kai ploja arenos, kuriami filmai. Bet realybė – kitokia. Dauguma mūsų baigiame karjerą tiesiog sėdėdami ant sofos ir laukdami skambučio, kurio niekada taip ir nesulaukiame“, – apie vieną jautriausių profesionalių krepšininkų etapų pasakoja Monako klubui atstovaujantis 34-erių Donatas Motiejūnas. Neseniai tapęs Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos prezidentu, jis ryžtasi atvirai kalbėti apie tai, ką sportininkai paprastai nutyli.
D.Motiejūnas: nustoti žaisti sunkiau nei išmokti
„Nemažai žaidėjų neįsisąmonina psichologinės būsenos svarbos. Jei neturi jokių pagrindų, baigęs karjerą esi labai arti žlugimo kaip žmogus“, - sako krepšininkas Donatas Motiejūnas.

- Neseniai sulaukėte pasiūlymo tapti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos prezidentu. Kodėl sutikote?
 
- Eidamas Eurolygos žaidėjų asociacijos viceprezidento pareigas, krepšinio karjerą pradėjau matyti kitu kampu. Dabar suprantu, kiek iš tiesų yra problemų, susijusių su mūsų augimu, psichologiniu pasiruošimu, karjeros pabaiga, pokarjerine veikla.
Itin daug diskusijų kelia psichologinės krepšininkų problemos. Su jomis susidūriau ir pats. Ne kartą teko save kelti iš emocinės duobės ir dirbti su psichologais. Su jais dirbu iki šios dienos.
Sulaukus pasiūlymo tapti asociacijos prezidentu, atrodė logiška sutikti. Nuo tada, kai dar žaidžiau NBA, mane domino idėja padėti jauniems žaidėjams tobulėti, augti. Turėjau savo krepšinio stovyklą, man sekėsi dirbti su jaunimu. Šiandien noriu tiek jauniems, tiek karjerą baigiantiems žaidėjams padėti pasiruošti ateičiai.
Svarbu, kad žaidėjai karjeros pabaigai pradėtų ruoštis dar karjeros piko metu – neatidėliotų baigti mokslo, apsvarstytų trenerio darbą, skautingo ar fizinio rengimo trenerio kelią. Kiekvienas turi savo norus, įgūdžius, galimybes, o mes, kaip asociacija, siekiame jiems padėti.
 
- Daug kalbate apie psichologinį pasiruošimą karjeros pabaigai. Bėgantys metai stipriai veikia sportininkus?

 
- Aš krepšinį žaidžiu nuo septynerių metų. Ir staiga suvokti, kad gal po metų, gal po dvejų ar trejų nebežaisiu – tai yra sunkus psichologinis momentas.
Visi norime atsisveikinti su krepšiniu kaip Paulius Jankūnas ar Mantas Kalnietis, kai ploja arenos, kuriami filmai. Bet realybė yra visiškai kitokia. Dauguma mūsų baigiame karjerą tiesiog sėdėdami ant sofos ir laukdami skambučio, kurio niekada taip ir nesulaukiame.
Mes, kaip krepšininkai, nuo mažų dienų rūpinamės įgūdžiais krepšinio aikštelėje – metimais, perdavimais, žaidimu, bendravimu vienas su kitu. Augame, stengiamės būti geresni žaidėjai, bet tikrai turime didelę spragą psichologiniame pasiruošime. Nemažai žaidėjų neįsisąmonina tos psichologinės būsenos svarbos. Jei neturi jokių pagrindų, baigęs karjerą esi labai arti žlugimo kaip žmogus.
Turi ruoštis tam, jog karjera baigsis. Ir jeigu būsi pasiruošęs, visa tai priimsi visai kitaip.


 
- Kaip asociacija padeda spręsti šias problemas?
 
- Vos atėjęs pradėsiu bendradarbiavimą su LSU, VDU. Bandome sukurti programą žaidėjams, kad jie galėtų ne tik žaisti krepšinį, bet ir mokytis bei ruoštis pokarjeriniam etapui.
Esame jauna organizacija, bet stengiamės padėti kaip įmanoma labiau. Ieškome rėmėjų, kurie padėtų su idėjomis skirtingose srityse – tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
 
- Atstovavote klubams Amerikoje, Europoje, Azijoje. Ar dideli kultūriniai skirtumai, požiūris į krepšininkus?
 
- Skirtingi kontinentai – skirtingi požiūriai. Turbūt labiausiai išsiskiria NBA, kur didžiausi pinigai ir stipri žaidėjų asociacija. Pastaruoju metu stiprėja ir Europos asociacija.
Kinijoje situacija savotiška. Jie neseniai sukūrė savo teisinę sistemą. Kontraktai dažniausiai būna dviejų trijų mėnesių, o sportininko užnugaris realiai priklauso nuo kino agento, kuris ne visada būna žaidėjo pusėje. Kinijoje to tvirto užnugario turbūt mažiausiai. Kita vertus, aš dirbau daug, atidaviau visą širdį kovodamas, tad per ketverius metus neturėjau jokių problemų.
Ne veltui sakoma, kad labiausiai žmogų praturtina kelionės, knygos, skirtingų kultūrų pažinimas. Hiustone žmonės vienoki, Kinijoje jie – gal šiek tiek uždaresni, bet kai atsiveria, kai priima į savo ratą, būna nuoširdūs ir šilti. Būtent mokėjimas prisitaikyti skirtingose kultūrose mane keitė kaip žmogų.



 
- Šiemet švęsite 35-erių metų jubiliejų. Kiek dar planuojate tęsti profesionalaus krepšininko karjerą?
 
- Tai prognozuoti sunku. Priklausys nuo fizinės formos, sveikatos, nuo galimybių, klubų pasiūlymų. Norėti galima daug ir prieš daug ką galima kovoti, bet prieš laiką nepakovosi. Mums visiems ateina ta diena, kai pradedi kelti klausimą: ar verta?
Baigęs karjerą noriu skatinti jaunimą, padėti jauniems talentams, skleisti žinią apie emocinį intelektą. Tokios yra mano vertybės, ir aš to tikrai sieksiu ir baigęs krepšininko karjerą.
 

O ji – spalvinga. Rungtyniavote NBA, atstovavote Lietuvos krepšinio rinktinei. Kaip žaidėjas, buvote iškeistas, perleistas, patyrėte traumų. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, ką iš karjeros įsiminėte labiausiai?
 
- Daug tų momentų buvo – ir džiuginančių, ir liūdinančių. Karjera tuo ir graži, kad nepastovi – būna pakilimų, būna ir nukritimų. Būtent nesėkmės mane išmokė žymiai daugiau nei bet kuris pakilimas. Be jų nebūčiau toks, koks esu dabar, neturėčiau tokių vidinių įsitikinimų ir noro padėti kitiems.
Visuomet ypatingas ir jaudinantis jausmas atstovauti savo šaliai. Gražu, kada visi susirenkame ir užsivelkame Lietuvos rinktinės marškinėlius.
Sieksiu ir toliau ugdyti žaidėjus, norinčius atvykti į rinktinę, suprantančius, kad tai yra garbė, o ne prievolė, už kurią tau kas nors turi padėkoti.


 
- Ką tik susižadėjote su drauge Brigita. Ar jau užpuolė vestuvių planavimo darbai?
 
- Manęs tai niekas neužpuolė. (Juokiasi.) Bet mano sužadėtinę – taip. Jau po savaitės ji atėjo su vietų, kuriose galėtume švęsti, sąrašu…
Pasibaigė šventės, tad jau pradėsime tartis, kada būtų geriausias laikas susituokti. Turime daug draugų visame pasaulyje, norėtųsi, kad visiems laikas ir vieta būtų patogi. Greičiausiai švęsime šią arba kitą vasarą.
 
- Kokia situacija su naujametiniais pažadais?
 
- Aš palaikau žmones, kurie pasižada ir to pasižadėjimo laikosi. Pats apibrėžtų tikslų neturiu, bet naujais metais – kaip ir visuomet – stengsiuosi tapti geresniu žmogumi sau ir visiems aplinkiniams, nei buvau praėjusiais metais. Jei paklausčiau savęs, ar esu geresnis žmogus, nei buvau prieš penkerius metus, galiu pasakyti, kad tikrai taip.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

    Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris