- Kaip tavo gyvenime atsirado pirtis, kada ja susižavėjai, ėmei reguliariai lankytis?
- Turbūt pirma, tikra meilė atsirado daugiau nei prieš vienuolika metų, kai ją išbandžiau pas dabar jau artimą draugę. Nuo to laiko man atsivėrė, kokia pirtis gali būti gili, įvairi bei gydanti. Nuo tada į tokias ir pati važiuodavau, ir žmones veždavausi. O prieš beveik ketverius metus atėjo natūralus noras ir pačiai vesti pirtis.
 
- Iš kur sėmeisi ar semiesi žinių, įvairių niuansų ir tiesiog pirties paslapčių?
- Daug išmokau pirtininkų mokymuose. Mokomės ir vieni iš kitų. Pirtininkai vieni su kitais dalinamės žiniomis. Daug sužinojau, išmokau iš ryšio su gamta ir augalais. Dar padeda ir intuityvus buvimas pirtyje.
 
- Minėjai, jog pirtyje itin svarbūs augalai, garas. Kokie elementai dar yra svarbūs, jog pirtis būtų gydanti, o jos patirtis gili?
- Pirtyje susijungia visi elementai. Ugnis kaitiną akmenis. Dar turime vandenį, jį pilame ant įkaitusio žemės elemento, taip gauname garą, vadinamą penktuoju elementu. Jis turi nuostabią savybę pažadinti augalus visai kitoje kokybėje (tiek šviežius, tiek ir džiovintus): jie atsiskleidžia, atgyja. Žmonės dažnai klausia, kodėl jų kvapas taip sustiprėja pirtyje, juk įprastai taip intensyviai nekvepia viena ar kita žolelė. Taip yra, nes garas ir vanduo jas atgaivina.


 
- Gal papasakotum, kaip vyksta pirties žinių bei paslapčių perdavimas. Turbūt dalį žinių galima surašyti knygose, bet dalis subtilybių gali būti perduotos tik gyvo kontakto metu?
- Dėl tų knygų pirtininkai dažnai diskutuoja ir pasikalba, nes iš tikrųjų negali visko užrašyti, net kada vantas rinkti. Kiekvieni metai yra skirtingi, o gamta – gyva. Ji neturi aiškių taisyklių, kaip galbūt žmogui norėtųsi. Todėl svarbu yra stebėti ją ir jos ciklus. Tiems, kurie esame toliau nuo gamtos, daugiau gyvename mieste tenka pasitarti su žmonėmis, kurie gyvena arčiau gamtos.
 
- Pirtis anksčiau turėjo daug daugiau funkcijų nei vieta tik apsiprausti, joje moterys ir gimdydavo. Ar teko girdėti, matyti, jog ir šiais laikais ji būtų panaudojama kaip nors neįprastai?
- Mano mokytoja nesenai pirtyje su dar keliomis pirtininkėmis ir aktorėmis vaidino spektaklį. Taigi, pirtyje galima tyrinėti, stebėti – tai neišsemiamas šaltinis.
 
- Pakalbėkime, kuo skiriasi sveikos ir žalingos pirtys. Kuo tavo vedamos pirtys skiriasi nuo įprastos kaime esančios, kurioje turime daug garo, nuo kurio ne vienas pabėga pailsėti į priepirtį prie alaus bokalo?
- Pirtis su alkoholio vartojimu nesuderinama. Pirtyje yra stiprus karštis, dėl kurio širdis ir taip patiria didesnes apkrovas, o geriant alkoholį nutinka nelaimių, net ir mirčių. Žmogui sunkiau save stebėti, jis gali ir apalpti, ir išėjęs į lauką paslysti. Jei į pirtį einama sveikatintis, alkoholis neturi būti vartojamas.
O kalbant apie sveiką karštį, pirtyje turi būti 60-70 laipsnių šiluma bei tokia pati drėgmė. Sveikiausia, jei įšylame pamažu.
Jei pirtyje greitai sukuriamas didelis karštis, o jame pabūname tik trumpą laiką, taip tik sukeliame organizmui šoką, be to, nespėjame ir pamažu prakaituoti. Kūnas įšyla paviršiuje, bet viduje įšilti nespėja, nes tam reikia laiko ir atsipalaidavimo.
Mano pirtis skiriasi nuo tos, į kurią žmogus tiesiog ateina pasikaitinti, tuo, jog joje naudojama vanta. Tai – įrankis, kuriuo perduodame šilumą, juo garas nukreipiamas tiesiai į kūną, daromi kompresai, sušildymai.
Mūsų, pirtininkų, pagrindinis darbo įrankis yra vanta. Vantos gali būti skirtingos, nes kiekvienas augalas turi skirtingas savybes.
Dar joje naudojami žolynai, kuriais kvėpuojame, taip pat druska, kuri būna su bičių pikiu arba eteriniais aliejais. Kurių, beje, jokiu būdų negalima pilti ant akmenų, nes taip išsiskiria žalingi kancerogenai. Kvėpavimas druska vyksta pilstant ją iš vieno indo į kitą, taip ją paskleidžiant ore.
O pirties esmė ir širdis yra vantos ir garo šokis.
 
- Gal pasidalintum kokia nedidele profesine paslaptimi? Tarkime, turi žmogus pirtelę, kaip nesunkiai jis galėtų ją pagerinti?
- Jei pirtyje yra daug metalo ir joje gan sausa, yra paprastas būdas padidinti joje drėgmę, kad būtų lengviau kvėpuoti bei lengviau išbūti. Tokia pirtis apskritai tiesiog sveikesnė. Tad patarimas būtų tiesiog vandeniu apšlakstyti visas sienas, visus gultus prieš vėl į ją atkeliaujant naujam užėjimui.
 


- Kiek žmonės, kurie ateina į tavo vedamas pirtis, įtakoja jos nuotaiką bei atmosferą?
- Mano vedamos pirtys jau tapo savotiška bendruomene, į ją grįžta vis tie patys žmonės, kurie vieni kitus pažįsta. Juk iškart būna šilčiau, kai vieni kitus pažįsta? Būna, jog į seansus atkeliauja ir naujų žmonių, būna ir daugiau nepažįstamų nei pažįstamų, tad pradžioje žmonėms reikia laiko susipažinti, įsijaukinti. Bet pirtis turi stebuklingą efektą: sugeba greitai nuraminti, ir žmogus atsipalaiduoja, jam gera būti su savimi, o tada gera būti ir su kitu, gera bendrauti.
Turbūt kai mes atsipalaiduojame, pasikeičia ir mūsų požiūris į pasaulį: nauja ir svetima erdvė tampa sava. Pirtis man yra apie kokybišką laiką kartu.
 
- Esi užsiminus, jog pirtis – antroji tavo profesija. Dar iki jos pradėjai gydyti prisilietimu, tai yra darydavai masažus.
- Per masažą galiu perteikti daug meilės ir šilumos. Manau gyvenime svarbiausia daryti tai, kas teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo, meilės. Ši veikla man būtent tokia. O vienas didžiausių džiaugsmų – žinoti, jog darau gera ir kitiems. Jei po masažo žmogus jaučiasi geriau, ir aš jaučiuosi gerai. Masažai ir pirtys yra veiklos, kuriomis prisidedu prie kitų sveikatos.
 
- Vesdama pirtis, tiek ir komunikuodama socialiniuose tinkluose spinduliuoji ramybę. Kaip tau pavyksta ją išlaikyti, kai kyla ir maisto, ir elektros bei kitų prekių ir paslaugų kainos?
- Didžiausias mano vidinės ramybės šaltinis – ryšys su Dievu, kuris man duoda daug gilaus pasitikėjimo tuo, kas vyksta, bei padeda prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat praktikuoju jogą, ji man padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą. Dėl jos sustiprėja koncentracija. Masažai yra mano darbas, bet kartu ir gili meditacija. Tuo metu, kai dirbu su kūnu, susikaupiu, būnu dabartyje. Darydama masažus esu geriausia savo versija – atsipalaidavus, rami, jaučiu, kaip manimi teka dieviška meilė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!