Andrius Ūdra – matematikos mokytojas, LARP žaidimų Lietuvoje pionierius ir kūrėjas stengiasi, kad ši pramoga, turinti ir gydomąjį ar bent savęs pažinimo aspektą, įsitvirtintų ir kuo plačiau pasklistų mūsų šalyje. Nuo šio rudens tai taps jo vienintele ir pagrindine veikla, tad bus plačiau ir lengviau pasiekiama.
- Klausimas apšilimui, kaip iššifruoti trumpinį LARP?
- Life action role play (liet. gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai). Realūs, tikri žaidimai, kuriuos žaidžiame ne kompiuteriu.
- Ar atsimeni, kokiomis aplinkybėmis LARP atsirado tavo gyvenime?
- Daug metų stovyklose, jaunimo centruose dirbau su jaunimu. Dirbdamas šitoje srityje susipažinau su norvegais, kurie kuria šiuos žaidimus. Jie ieškojo partnerių Lietuvoje. Taip ir prasidėjo...
- Pakalbėkime plačiau apie LARP‘us, kurių atstovas esi. Kaip jie atrodo, prasideda?
- Dažniausiai jie vyksta mieste, kokioje nors erdvėje. Mes nelakstome su kardais po miškus, o koncentruojamės į žmogaus psichologiją ir asmeninį patyrimą. Žaidimuose beveik nėra dekoracijų, tik pats būtiniausias rekvizitas, kad būtų kuo stipresnis psichologinis patyrimas. Grupės irgi nedidelės dvylika-aštuoniolika, kartais trisdešimt žmonių.
Visi LARP‘ai susideda iš trijų dalių: pasiruošimo, žaidimo ir aptarimo. Visos šios dalys yra svarbios. Pasiruošimas skirtas apšilti, atsipalaiduoti, pradėti bendrauti, drąsiau judėti ir įsijausti į personažus, nes beveik visada LARP‘uose turime naujų žmonių, kurie nelabai žino ko tikėtis. Toliau yra pasaulio ir legendos pažinimas: tai gali būti kelionė į Marsą, lobio dalybos, romantinė istorija. Kiekvienas žaidimas turi skirtingas taisykles, mechanikas. Vienuose žaidimuose vaidmenys plačiai ir išsamiai aprašyti, kituose turime daug erdvės sukurti savo personažą.
- Kad būtų dar aiškiau, papasakok apie konkretų LARP žaidimą, pavyzdžiui, apie kelionę į Marsą.
- Žaidimo legenda yra apie kelionę į Marsą. Tai – pirmoji ekspedicija su tikslu įsikurti Marse. Personažai turi tam tikras atsakomybes ir santykius. Kiekvienas žmogus turi vaidmenį, pavyzdžiui, inžinierius, biologas, komandos lyderis. Šalia vaidmenų visi turi tarpusavio santykius, pavyzdžiui, vienu personažu nepasitikiu dėl jo elgesio. Šis požiūris žaidžiant gali keistis. Gavus pradinius požiūrius, vaidmenį komandoje, charakterį jau galime pradėti žaisti. Žaidime yra keli lygiai, jeigu kalbame apie skrydį į Marsą, bus techninių užduočių, atsiras problemos, iššūkiai, net tragedijos, kurias reikės kartu įveikti. Nes kitaip galima netekti komandos nario ir klausimas, kaip tada reaguosime. Ar susitaikysime su tuo?
- Kodėl žmonės žaidžia LARP‘us? Gal be smagios pramogos čia slypi gilesnė prasmė, net nauda?
- Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, kodėl jis atėjo. Vieni nori ką nors naujo patirti, kiti pagyventi kaip seriale arba filme. Štai Lenkijoje buvo sukurta 20 LARP‘ų pagal Harį Poterį, buvo išnuomota pilis, joje žaidė 160 žmonių.
Taip pat svarbus ir savęs pažinimas. Mes atsiduriame situacijose, kuriose paprastai nebūname, jose galime atrasti tą savo dalį, kurios paprastai nematome. Vieni ką nors atranda, suvokia, kiti supranta, kad jiems jų gyvenimas įdomesnis nei personažo.
Tačiau, kad ir pagal kokį scenarijų žaisime, vis tiek tai bus apie mus pačius. Ar tai būtų nuotykis, ar meilės patyrimas, kiekvieno žmogaus patirtis bus unikali. Viename festivalyje dieną po žaidimo prie manęs priėjo moteris ir sakė: „Aš šokau, po penkerių metų aš vėl ėjau šokti. Galop priėmiau įvykusias skyrybas... Laikiau nuoskaudą, kurios negalėjau paleisti, o žaisdama ją paleidau. Esu pasiruošusi vėl gyventi“.
- Kokio amžiaus žmonės žaidžia LARP‘us Lietuvoje bei šiaurės šalyse?
- Tradicinė mano grupė yra nuo šešiolikos iki trisdešimt penkerių metų, bet esu juos vedęs ir vyresniems, ir jaunesniems. O Europoje, kur šis judėjimas yra populiaresnis, LARP‘us žaidžia įvairaus amžiaus žmonės nuo dvylikos iki… kol jiems norisi žaisti. Apskritai žmonėms nori žaisti.
- Ar LARP‘us galime pritaikyti, adaptuoti bei vesti mokyklose?
- Taip, galima. Vedu edukacinius LARP‘us moksleiviams nuo penktos iki dvyliktos klasės. Juose mokomės apie demokratiją, apie finansinį raštingumą, evoliuciją.
- Kokiose erdvėse vyksta LARP žaidimai?
- Tikriems šiaurietiškiems LARP‘ams, kuriuos rengiu, užtenka juodų sienų, kamerinės aplinkos kaip teatre, vos kelių rekvizitų ir kuo mažiau dekoracijų. Dar yra apšvietimas ir muzika. Tai – tobula erdvė LARP‘ui. Joje lengviau valdyti emocijas. O edukacinius LARP‘us vedu mokyklų klasėse, aktų salėse.
Bet, kai kurie žaidimai reikalauja specifinės aplinkos, kaip žaidime su Varnomis. Jį vedu Parkuose, Lukiškių aikštėje, jo metu dešimt varnų sprendžia klausimą, kas pražudė vieną jų gentainę.
- LARP‘us vedi ir žaidi jau dešimt metų, kada tapai ir jų kūrėju, pradėjai rašyti jiems legendas ir scenarijus?
- Lietuvoje to niekas nedarė. Man žaidimus parodė čia atvažiavę norvegai ir baltarusiai, kartu sužaidėme vieną žaidimą. Kitas susitikimas su jais buvo po pusmečio Osle.
Per tuos pusę metų tiesiog pradėjau vesti LARP‘us. Atrodo, pravedžiau jų apie dešimt. Pajutau, kad man patinka, kad galiu juos vesti. Tada atsidūriau pirmajame LARP‘ų festivalyje Norvegijoje. Pamatęs, kokias emocijas žmonės patiria, kiek daug jie davė supratimų ir suvokimų jo žaidėjams, net džiaugsmo ašarų ar sukrėtimų, supratau, kad šie žaidimai yra daug daugiau, nei dariau iki šiol. Nuo tada pradėjau kurti žaidimus apie patyrimus, kuriuos noriu pats išgyventi.
Man pasisekė, kad norvegų tikslas buvo ne tik parodyti ar pristatyti LARP, bet ir surengti jų festivalį Lietuvoje. Mums pavyko. Surengėme trijų dienų festivalį, išsinuomoję didelę erdvę Vilniuje, vedėme mokymus ir kūrėme bendruomenę.
Mano sukurti LARP‘ai keliauja į festivalius, į kuriuos važiuoju ir juos vedu. Geografija pakankamai plati: Norvegija, Danija, Estija, Baltarusija, Izraelis, vieną žaidimą vedžiau net Meksikoje. Šiandien nėra daug lietuvių kūrėjų šiuose festivaliuose.
- Kokia kalba vyksta žaidimai?
- Angliškai, kad ir kur vyktų festivalis, dalis žaidimų vedami vietos, o dalis anglų kalba, nes kūrėjai susirenka iš viso pasaulio, bet ne visi žmonės kalba šia kalba.
- Ar Lietuvoje yra reguliariai vykstančių renginių, gal net festivalių?
- Dabar ne, bet, tikiuosi, kad nuo dar kito rudens jau bus. Karantinas mums viską išmušė. Mes dar nespėjome grįžti į buvusį ritmą. Užsienyje festivaliai jau grįžta. Prieš karantiną Vilniuje vykdavo kasmėnesiniai renginiai. Labai noriu atsivežti gerų LARP‘ų kūrėjų iš užsienio. Yra žmonių Italijoje, Baltarusijoje Norvegijoje, kurie nori atvažiuoti ir laukia progos.
- Jeigu norėčiau išbandyti LARP žaidimus, kur ieškoti daugiau informacijos, kur kreiptis?
- Socialiniame tinkle Facebook visada galima rasti mane, dar rekomenduoju prisijungti prie atviros FB grupės „Metamorfozės – LARP Vilnius“.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: