- Sakėte, kad į šiemet Švedijoje vyksiantį „Eurovizijos“ konkursą jau susikrovėte lagaminus. Komisijos narių aštri kritika ūpo nenumušė?
- Šįkart itin rimtai nusiteikiau siekti konkurse aukštos vietos, tačiau dar anksti neperšokus griovio kalbėti apie kelionę į Švediją. Jau esu buvusi per žingsnį nuo pergalės, bet gyvenimas – nenuspėjamas: niekada nežinai, kaip viskas galiausiai susiklostys. Kol kas man svarbiausia kiekvieną kartą kuo geriau pasirodyti, suteikti džiaugsmo klausytojui.
 
Dėl kritikos... Turiu ir svarbesnių dalykų gyvenime, dėl kurių verta išgyventi. Scena lieka tik scena, todėl kritikos labai neimu į širdį. Jei kritikuoja pagrįstai ir profesionaliai, tuomet tai vertinu. Šaltas dušas duoda naują stimulą. Tačiau kritikuoti irgi reikia mokėti, pasirinkti tinkamą formą, o ne rėžti turgaus bobos tonu.
 
- Kartais koją pakiša ne tik kartūs žodžiai, bet ir sveikata. Rizikuojate lipti į sceną ir sirgdama.
- Šio konkurso metu teko dainuoti gerokai pakilus temperatūrai. Buvo išties kritinis atvejis: dvi dienas buvau praradusi balsą, jau net mąsčiau apskritai nepasirodyti... Viena laidos organizatorių irgi patarė nedalyvauti, jei taip blogai jausiuosi. Bet tada pagalvojau, kad tai į mane būtų nepanašu (juokiasi). Ir išties įvyko stebuklas: buvau labai nustebusi, kad balsas kažkokiu būdu atsirado. Matyt, čia ir antžemiškos jėgos padėjo. Jaučiausi lyg tarytum kas nors kitas, o ne aš dainuotų. Apskritai esu ne kartą praradusi balsą. Ypač vasarą apie kokį mėnesį būna toks periodas.
 
- Tada varstote gydytojų kabinetų duris?
- Visko būna. Kai aukoji miegą ir dėl nuovargio tampi nepanašus į žmogų, net pradeda kraujas iš nosies tekėti. Tai – jau ženklas, kad reikia stabtelėti. Tačiau pas gydytojus nesu linkusi skubėti. Pati sau esu geriausia gydytoja. Esu įsitikinusi, kad niekas geriau nei pats žmogus savo organizmo nepažįsta. Kūnas mums duoda daug ženklų, nors juos kartais ir ignoruojame. O gydytojas mus mato pirmą ar antrą kartą. Esu patyrusi, kad į skirtingus gydytojus kreipiantis dėl tos pačios probemos gali išgirsti skirtingas diagnozes. O tai kiek gąsdina.
 
- Rimčiau ir nesate sirgusi...
- Matyt (šypsosi). Aišku, visur reikia sveiko proto. Jei aukšta temperatūra laikosi keturias penkias dienas, specialisto konsultacija tikrai praverstų. Bet mes šeimoje peršalus pirmiausia geriame įvairių vaistažolių arbatas. Kai reikia greitai pasveikti, kartais tenka griebtis ir tabletės. Bet jei žmogus galvoja, kad vaistų išgėręs po dienos kitos bus sveikas, klysta. Juk natūralu – organizmui pasveikti reikia laiko.
 
- Dėl dukros negalavimų nesiveržiate į polikliniką?
- Patys gydytojai nesupranta tų „supermamų“, kurios vos tik kiek šoktelėjus vaiko temperatūrai jau lekia pas medikus. Juk reikia įvertinti situaciją, stebėti vaiką. Maniškė jau ruošiasi į pirmąją klasę, tad dažnesni sirguliavimai, reikia manyti, jau praeityje. Šiemet sirgome tik kartą.
 
Aišku, kai jai buvo dveji metukai ir įsisegė Laimo liga užsikrėtusi erkė, patyriau nemažą šoką. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai dukra yra gėrusi antibiotikų. Džiaugiuosi, kad pavyko pasveikti be jokių rimtesnių pasekmių.
Beje, dažnai mamos vaikams susirgus išgyvena labiau už juos pačius. Ir vaistus tuomet skubama duodi vaikui ne dėl to, kad nuo jų būtų geriau, o dėl savo nerimo. Žinių trūkumas ir baimė daug bėdų pridaro, kitą kartą jos ligas ir pritraukia.
 
- Grūdinate savo organizmą?
- Tikrai negalėčiau lįsti po šaltu dušu, nes turiu žemą spaudimą ir vis atrodo, kad man nuolat šalta. Bet vartoju daug vitamino C, kurio duodu ir vaikui, geležies preparatų. Apskritai esu sveikos gyvensenos žmogus: geriu daug skysčių, pamėgau žaliuosius kokteilius, stengiuosi sveikai maitintis. Juk nuo to, ką valgai, priklauso bendra savijauta.
 
Aišku, nėra viskas vien juoda ir balta, todėl kartais sau leidžiu suvalgyti ir picą, kito vadinamojo nesveiko maisto. Tačiau dailių kūno linijų genai man negarantavo – visa mano šeima turi polinkį į apkūnumą, todėl nuolat tenka prisižiūrėti. Jei valgyčiau bet ką ir nesportuočiau, greitai sverčiau penkiolika kilogramų daugiau. Svorio numesti itin padeda greitasis ėjimas, kuriuo patinka užsiimti vasarą. Dar geresnis efektas pasiekiamas savaitę pavaikščiojus apsivyniojus kokia gera plėvele. Sveikas gyvenimo būdas, judesys daro stebuklus: ir galva šviesesnė tampa, ir kūnui lengviau.
 
- Esate nemažai išgyvenusi: bankrutavusi, likusi be namų, viena su vaiku. Kas padeda pakelti tokius išbandymus?
- Tai ne kiekvienas atlaiko, bet gyvenimas nemyli silpnų žmonių. Varna pulke labai lengva būti, o išskristi iš jo ereliu – daug sudėtingiau. Dėl savo tikslų ir svajonių reikia mokėti pakovoti. Daug ką tiesiog privalai daryti. Man ne kartą pažįstami sakė, jog turiu trumpą atmintį blogiems dalykams. Tai irgi padeda.