Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro specialistai: savižudybė – pagalbos šauksmas

Deimantė Gruodė
2019-03-04
„Savižudybė visada yra pagalbos šauksmas. Tik kartas jis būna pradinis, o kartais, deja, paskutinis“, - sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo vadovaujamoje įstaigoje jau daugiau nei pora metų veikia unikalus Savižudybių prevencijos skyrius, ką tik perkeltas į naujas, daug erdvesnes patalpas, kur darbai sukasi visu pajėgumu.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro specialistai: savižudybė – pagalbos šauksmas
Savižudybių prevencijos skyriuje esant reikalui ir galimybei, į gydymo procesą įtraukiami ir paciento artimieji. Pastariesiems, jei pacientas išreiškia norą, suteikiama daugiau informacijos apie savižudišką elgesį, jo ypatumus, aptariama, kokia artimojo pagalba gali būti reikalinga.

Faktas 
Savižudybių prevencijos skyrius Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre įkurtas 2016 metais balandžio 1d., įvertinus psichologinės pagalbos į savižudybę linkusiems pacientams būtinybę. 

Vienas simptomų, o ne liga
Savižudybių prevencijos skyriuje, kaip pasakoja čia dirbantys specialistai, konsultuojami ketinantys nusižudyti ar turintys tokių minčių asmenys. Taip pat žmonės, jau bandę prieš save pakelti ranką arba išgyvenantys skaudžią artimojo netektį.
 

„Noriu akcentuoti, kad tai yra pirmas ir kol kas vienintelis toks specializuotas skyrius Lietuvoje. Kadangi jame nėra atskirų lovų, specialistai dirba su visų skyrių pacientais, turinčiais suicidinių minčių. Kaip aš sakau, savižudybė yra vienas iš simptomų, o ne atskira liga. Savižudiškos mintys, nenoras gyventi ar prasmės gyventi nematymas pasireiškia esant daugeliui psichikos sutrikimų – nuo depresijos iki šizofrenijos, vyresnio amžiaus žmonėms sergant demencijomis. Tad jau pakankamai seniai buvo jaučiamas poreikis tokiems asmenims teikti specializuotą pagalbą. Juolab kad pasaulyje taikoma nemažai specifinių programų, metodikų, kaip dirbti su tokiais pacientais“, - pasakoja įstaigos vadovas Martynas Marcinkevičius.

 
Idėja kurti Savižudybių prevencijos skyrių užgimė prieš keletą metų, kuomet Vilniaus mieste buvo pasirašytas tuomet dar Vilniaus tarybos nario Mykolo Majausko inicijuotas memorandumas. Jį pasirašiusios sveikatos priežiūros įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, nevyriausybinės organizacijos susitarė suvienyti jėgas savižudybių prevencijos srityje.
„Sąmoningai siekėme, kad čia nebūtų stacionaro lovų ar dienos stacionaro. Esame skyrius, kuris teikia paslaugas savižudiškų minčių turintiems pacientams bet kuriame ligoninės skyriuje“, - sako minėto skyriaus vedėja dr. Vaiva Klimaitė pridurdama, jog pacientai vieni kitiems neįkvėps vilties, jei gulėdami tame pačiame skyriuje kiekvienas jų jausis beviltiškai bei prislėgtas suicidinių minčių.
Daugiau nei dvejus metus veikiantis skyrius pasiteisino su kaupu.
„Pirmaisiais metais dirbome tik dviese, žmonės galbūt nelabai žinojo, kad Vilniuje teikiama tokia specifinė pagalba, o dabar dirbame trise ir vos spėjame susitvarkyti. Per praėjusius metus suteikėme per tūkstantį penkis šimtus konsultacijų ir turėjome apie keturis šimtus penkiasdešimt pacientų“, - gerais rezultatais džiaugiasi vedėja.
 
Skyriaus naudingumu, reikalingumu neabejoja ir įstaigos vadovas.
„Skyrius tikrai pasiteisina ir, galiu pasakyti, kad jį dar plėstume. Deja, nėra atskiro apmokėjimo ir jį išlaiko kiti skyriai. Bėda, kad kainos visiems vienodos ir kitos įstaigos, neturinčios tokių tarnybų, kurias esame įsteigę mes, gauna tokias pat lėšas, o jų išlaidos yra gerokai mažesnės. Be abejo, kad tokios paslaugos plėstųsi ir kitose įstaigose vėlgi reikės galvoti apie tam tikrą finansinį skatinimą. Pavyzdžiui, jei psichosocialinės reabilitacijos apmokėjimas atsirado tik prieš porą metų, mūsų įstaigoje toks skyrius veikia nuo du tūkstančiai antrųjų – daugiau nei dešimtmetį. Valgymo sutrikimų ir krizių intervencijos skyriai įkurti dar anksčiau, bet juos iš bendro įstaigos biudžeto irgi išlaikėme apie penkerius septynerius metus. Be abejo, apmokėjimo nebuvimas stabdo plėtrą, nes skyriaus paslaugos yra be galo populiarios“, - sako M.Marcinkevičius.
 
Dažniausia žudosi vyrai 
Remiantis statistika, savižudybių skaičius Lietuvoje šiek tiek sumažėjo, bet gydytojai psichiatrai dar neskuba džiaugtis.
„Savižudybė visada yra pagalbos šauksmas. Tik kartas jis dar būna pradinis, o kartais, deja, - paskutinis. Kai kurie žmonės net kelerius metus sąmoningai nebenori gyventi, planuoja savižudybę, bet dar neturi jėgų jos įvykdyti. Krizė dažnai būna dar be konkrečių veiksmų, bet ji gali būti labai gili, o savižudiškos mintys - subrandintos. Remiantis statistika, maždaug iš dešimties bandymų tik vienas baigiasi mirtimi“, - apie sukrečiantį šio reiškinio mastą kalba įstaigos vadovas.
Kaip rodo statistiniai duomenys, dažniausiai ranką prieš save pakelia 45-55 metų vyrai. Lietuvoje jų nusižudo šešiskart daugiau negu moterų, ypač gyvenančių regionuose, kaimo vietovėse. Dažnai tam įtakos turi socialinės problemos, nedarbas, priklausomybė nuo alkoholio.
 
„Įdomu tai, jog skyriuje vos vienas kitas vyras yra mūsų pacientas, dažniausiai – moterys. Vadinasi, vyrai neatvyksta pagalbos. O moterys, kurios ieško pagalbos, yra iš įvairių socialinių sluoksnių, šeiminių padėčių, turinčios įvairią darbinę patirtį. Gal labiau linkusios žudytis jaunos moterys iki trisdešimties metų“, - tipišką savižudžio portretą bando nupasakoti V.Klimaitė.
Savižudybių prevencijos skyriuje dirba du psichologai ir vienas atvejo vadybininkas. Psichologės pirmiausia įvertina savižudybės riziką bei taiko trumpalaikę terapiją po mėginimo nusižudyti (ASSIP). Ši terapija, kaip pasakoja V.Klimaitė, itin veiksminga, nes padeda atsekti procesą, kas įvyko ir koks buvo žmogaus kelias iki krizės.

„Riziką dažniausiai vertiname pokalbio, konsultacijos būdu. Svarbiausi dalykai, ką stengiamės išsiaiškinti, ar žmogus turi norą numirti, ar turi gebėjimą nusižudyti (tai yra, ar jis piktnaudžiauja tam tikromis medžiagoms – tai jau yra žalojantis elgesys ar žalojasi kokiu nors kitu būdu) ir ketinimą – ar šiuo metu žmogus turi planą nusižudyti. Taip pat įvertiname resursus, ar jis turi į ką atsiremti, ar turi kokių nors gyvenimo tikslų. Visa tai susumavus jau galime matyti, ar savižudybės rizika yra aukšta ir jam reikia itin intensyvios pagalbos - galbūt gultis į stacionarą. Jei rizika nėra itin aukšta, galbūt jis gali tęsti gydymą dienos stacionare.“
 
Šiame skyriuje pacientai turi galimybę gauti konsultacijas visą gydymosi ligoninėje laikotarpį, net ir perėję gydytis į kitą skyrių ar dienos stacionarą. Taip pat atliekama atvejo vadyba: išrašant pacientą, kuris buvo gydomas po bandymo nusižudyti, duomenys perduodami jo psichikos sveikatos centrui, sutariama konsultacija su jo psichiatru ar psichologu per artimiausias penkias darbo dienas.
V.Klimaitę itin motyvuoja sėkmingi atvejai, kuomet pacientui pavyksta sugrįžti į visavertį gyvenimą.
„Būna labai malonu gauti elektroninį laišką, kada praėjus dvejiems metams parašo buvę pacientai: „Man vis dar viskas labai gerai. Ačiū“, - teigiamais rezultatais džiaugiasi skyriaus vedėja.
 
Deja, ne visi atvejai baigiasi sėkmingai. Visada tenka balansuoti ant plonytės ribos – ar guldyti žmogų, dažnai jauną, darbingą, pirmą kartą į psichiatrijos stacionarą, ar patikėti jo žodžiais ir paleisti gydytis namuose. Medikai gali papasakoti ne vieną skaudžią istoriją.
„Neseniai teko tirti Klaipėdoje atvejį, kai žmogus atvežtas į priėmimo skyrių po grasinimo nusižudyti gailėjosi, dievagojosi, kad tikrai nieko sau nedarys. Bet išėjo ir nusižudė. Su juo dirbo patyręs gydytojas, kuriam po to be galo buvo sunku morališkai, jau nekalbu apie prasidėjusius tyrimus, teisines pasekmes ir taip toliau. Kiekvienam gydytojui pirmiausia tai yra didžiulis moralinis ir emocinis šokas, kada žmogų paleidai ir lieki kaltas, kad jis pasirinko tokį kelią“, – sako gydytojas psichiatras M.Marcinkevičius.
  

„Būna labai malonu gauti elektroninį laišką, kada praėjus dvejiems metams parašo buvę pacientai: „Man vis dar viskas labai gerai. Ačiū“. Nors tai – sunki sritis, bet nuolat jauti, kad tavo pagalba reikalinga žmonėms, kad tu darai vertingą ir prasmingą darbą“, - sako Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja dr. Vaiva Klimaitė.
 

Artimųjų indėlis
Kaip pasakojo įstaigos darbuotojai, esant reikalui ir galimybei, į procesą įtraukiami ir paciento artimieji. Pastariesiems, jei pacientas išreiškia norą, suteikiama daugiau informacijos apie savižudišką elgesį, jo ypatumus, aptariama, kokia artimojo pagalba gali būti reikalinga.
„Visada skatiname, kad į konsultacijas kartu su pacientu gali ateiti ir artimieji. Kai vienam žmogui sunku – kenčia visa šeima. Apmaudu, bet retai kas iš artimųjų ar šeimos narių ateina, vadinasi, žmogus gydosi ligoninėje, stengiasi, dirba psichoterapiškai, gauna vaistus ir sveiksta. O paskui jis sugrįžta į aplinką, kur žmonės elgiasi lygiai taip pat kaip prieš tai. Ir jei paciento kančia kyla dėl artimųjų elgesio, jį nubloškia atgal“, - sako V.Klimaitė.
 
Maža to, dažnai artimieji numoja ranka į aiškiai siunčiamus signalus – pasakymą, kad žmogus nori nusižudyti, jo žodžiai nėra vertinami rimtai, o tai - didelė klaida.
„Manau, kad yra pavojinga, kai dalį grasinimų (pakelti prieš save ranką – red.) pavadiname manipuliacijomis. Kas tada gali atsitikti? Jei imame nereaguoti, žmogus gali vieną kartą pamėginti žudytis arba nusižudyti. Galbūt tokiu būdu jis parodo: „Aš kenčiu, man blogai. Prašau, sureaguokite! Man reikia pagalbos“. Jei artimieji numoka ranka, žmogus pasijunta neišgirstas, jį apima dar didesnė neviltis, pyktis ir jo savižudybės rizika auga. Todėl, mano galva, ir suicidologai pasaulyje apie tai daug kalba, kad geriausia į tokius pasakymus reaguoti rimtai“, - sako V.Klimaitė.
Sunerimti verta tuomet, kai artimas pradeda kalbėti apie norą numirti. Jis, kaip įspėja specialistė, gali kalbėti užuominomis: noriu užmigti ir nebeprabusti; viskas atsibodo; nuo visko pavargau; nieko nebenoriu. Arba asmuo tiesiogiai kalba apie mirtį: noriu numirti, nusižudyti. Anot specialistės, plano turėjimas, kada jis jau yra numatęs savižudybės laiką, vietą ir būdą – itin pavojingas.
 
Apie ketinimą nusižudyti gali byloti ir tokie elgesio signalai: žmogus atsisveikina arba parašo testamentą, grąžina skolas, išdalija daiktus tarsi jų jam daugiau nebeprireiks, padalija santaupas arba palieka instrukcijas, kaip elgtis jo mirties atveju, parašo atsisveikinimo laišką. Įtarimų sukelti gali ir pasikeitęs emocinis fonas: kai ramus žmogus tampa judrus, susijaudinęs, visur ima bėgioti arba, priešingai, pasidaro itin prislėgtas, užsisklendęs, nekelia kojos iš namų. O jei neramus žmogus staiga tampa atsipalaidavęs, besišypsantis – tai irgi gali būti vienas įspėjamųjų signalų.
„Jei žmogus apsisprendžia nusižudyti, kartais jam ateina palengvėjimo jausmas. Tai yra labai pavojingas signalas. Artimieji pradeda galvoti, kad jam pagerėjo: jis buvo prislėgtas, o dabar staiga nurimo. Nors tai gali reikšti visai priešingą dalyką“, - įspėja specialistė.

 
Skyrius
Savižudybių prevencijos skyrius įsikėlė į naujas, kur kas erdvesnes patalpas. Tikslingai buvo siekiama, kad čia nebūtų stacionaro lovų ar dienos stacionaro. Skyriuje dirbantys psichologai konsultuoja suicidinių minčių turinčius pacientus, išsibarsčiusius po įvairius skyrius ar lankančius dienos stacionarą.




 
Keičiasi požiūris į psichikos ligas
Pasak įstaigos vadovo M.Marcinkevičiaus, visuomenės požiūris į sergančiuosius depresija ar kitomis psichikos ligomis keičiasi.
„Negaliu neigti: būna, kad žmogus pats atvažiuoja pas mus, labai blogai jaučiasi, pasireiškia didžiulis nerimas, netgi nenoras gyventi, o artimieji sako: „Negi tu ruošiesi gultis į psichiatrijos ligoninę? Tu pats su savimi susitvarkyk, pasitempk, nueik pasportuoti“. Tačiau bendra situacija ženkliai pagerėjo ir didžiausią įtaką padarė tai, jog žmonės, ypač visuomenėje atpažįstami veidai, pradėjo apie tai daug ir drąsiai kalbėti. Lygiai tas pats su savižudybėmis, kai buvo sulaužytas tabu ir nemažai garsių žmonių prisipažino, kad jie irgi tai išgyveno arba jų šeimos nariai.
Gerų rezultatų padeda pasiekti ir tai, jog depresija šiais laikais itin efektyviai gydoma, tad žmonės pasiekia visišką pagijimą, be jokių liekamųjų reiškinių. Iš tikrųjų derinant šiuolaikinius vaistus ir psichoterapiją rezultatai - greiti ir teigiami. Dažnai depresija užklumpa itin aktyvius, daug dirbančius, bendraujančius žmones. Kontrastas, kada žmogus įkrenta į depresiją ir sugrįžta po gydymosi, – geras pavyzdys, jog psichikos ligos nėra nepagydomos. Nes vis dar klaidingai įsivaizduojama, kad psichikos liga - nuosprendis visam gyvenimui“, - sako M.Marcinkevičius.
 
Perdegimo sindromas, apie kurį pastaruoju metu nemažai kalbama, - viena dažniausių depresijos priežasčių.
Perdegimo sindromas, kaip teigia gydytojai psichiatrai, būdingi ypač toms specialybėms, kur dirbama tiesiogiai su žmonėmis bei susiduriama su jų nelaimėmis.
„Tai - medikai, socialiniai darbuotojai, policija. Šių specialybių atstovams perdegimo sindromas ypač būdingas, nes jie nuolat patiria daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, jų darbo specifika yra tokia, jog amžinai jautiesi tarsi visko nepadaręs. Tai yra nesibaigiantis procesas“, - sako M.Marcinkevičius.
Į krizę žmones varo ne tik didėjantis darbo krūvis, bet ir nuolatinis informacijos srautas. Gydytojas psichiatras pateikia pavyzdį: jei prieš dvidešimt metų įmonė gaudavo maždaug tris faksus per dieną, dabar kiekvienas darbuotojų per dieną sulaukia maždaug trisdešimt elektroninių laiškų. Anksčiau žmogus grįždavo į darbą ir bendraudavo su šeima. O ką jis veikia dabar? Ogi atsidaro asmeninį elektroninį paštą, įlenda į socialinius tinklus.
 
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skalambija pavojaus varpais, jog kitąmet depresija sergančiųjų skaičiumi bus jau antra po širdies ir kraujagyslių ligų, už nugaros palikdama netgi onkologines ligas. Specialistus ypač gąsdina, jog stipriai jaunėja sergančiųjų amžius. Nieko gero nežada ir atlikti naujausi vaikų psichinės sveikatos moksliniai tyrimai.
„Ši karta, kuri, kaip aš sakau, nuo kūdikystės užaugo su mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis rankose, jau dabar turi rimtų dėmesio koncentracijos, nuolatinio smegenų perdirginimo problemų, gerokai daugiau depresyvumo, nerimo. Pažiūrėkime į vaikų psichikos sveikatos tyrimus - jie yra itin blogi. Turbūt ne kartą matėte socialinę situaciją restorane ar tiesiog atėjus pas draugus: jei vaikas nerimsta, ką tėvai daro – jam įkiša planšetę arba mobilųjį telefoną“, - sako M.Marcinkevičius.
Medikas dabartinę situaciją palygina su prieš karą leistais laikraščiais, kur apstu cigarečių reklamos, vairuotojams patarimų, jog šie gertų ne degtinę, o alų. (Nes išgėrus degtinės negerai vairuoti).
„Cigaretes, pavyzdžiui, reklamuodavo vaikai: mama užtrauk dūmą ir nusiramink. Ir tai buvo normalu. Opijaus lašai nuo viduriavimo vaikams be receptų buvo rašomi visame pasaulyje. Tai, ką dabar mes darome su mobiliaisiais telefonais ir išmaniaisiais įrenginiais, juos duodami vaikams, iš esmės darome tą patį. Tiesiog to dar nesuvokiame. Girdėjau, kad Olandijoje, kuri yra viena labiausiai besirūpinančių, stipriausių šalių psichikos sveikatos srityje, jau pasirodė socialinės reklamos, kaip ir ant cigarečių pakelių, kad socialiniai tinklai kenkia jūsų psichikos sveikatai“, - sako gydytojas psichiatras.


 
P.S.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos yra parengti Pagalbos savižudybių grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims teikimo tvarkos bei Psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašai. Trumpai tariant, tai yra aprašyta sistema, kaip turėtų elgtis žmonės ir specialistai, kuomet susiduria su asmeniu, kuriam, tikėtina, kyla grėsmė nusižudyti. Psichosocialinio vertinimo aprašas irgi turėtų būti tinkamas pagalbos įrankis sveikatos priežiūros profesionalams, gydytojams psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, psichologams, siekiant kokybiško savižudybės grėsmės įvertinimo ir tinkamos pagalbos.
 
„Mūsų specialistai dalyvavo psichosocialinės rizikos vertinimo mokymuose. Nenorėčiau sistemos kritikuoti, juolab kad pats buvau  darbo grupėje, bet reikia pripažinti, kad ji, deja, neveikia kaip turėtų veikti. Jau esame kalbėję ir su Savižudybių prevencijos biuro specialistais, kad jame reikėtų kai ką pakeisti, daryti paprastesnį, aiškesnį. Ministro įsakyme parašyta, kad vertinimo procesas užtrunka nuo keturiasdešimt penkių minučių iki pusantros valandos. Dabar matome, kad tai yra šiek tiek per daug. Tad jį norėtųsi padaryti praktiškesnį“, - sako M.Marcinkevičius.

 
Tarp kitko
Remiantis specialistais, aiškiausia ir daugiausiai nerimo kelianti užuomina yra žodinė: „Aš daugiau nebegaliu“, „Man daugiau tai nesvarbu“, „Noriu kuo greičiau visą tai užbaigti“. Į tokius pasakymus, anot specialistų, nereikėtų žiūrėti pro pirštus.

Kiti dažniausi pavojaus signalai:
žmogus prislėgtas, atsiribojęs nuo aplinkinių,
elgesys neadekvatus,
netikėtai ima tvarkyti kokius nors su turtu susijusius klausimus, atiduoda kitiems pinigus, materialius daiktus,
žymiai pasikeičia žmogaus elgesys, požiūriai ar net išvaizda,
žmogus pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus,
iš esmės neigiama linkme pasikeičia žmogaus gyvenimo būdas ar elgsena.
 
Situacijos:
anksčiau buvę savižudybės ar smurto veiksmai šeimoje,
seksualinis ar fizinis tvirkinimas,

artimo draugo ar mylimo šeimos nario mirtis,
skyrybos ar išsiskyrimas, artimų santykių nutraukimas,
problemos akademinėje veikloje, neišlaikyti egzaminai ar prasti egzaminų rezultatai,
darbo netekimas, problemos darbe,
su teisinėmis pasekmėmis susijusios situacijos,
įkalinimas ar greitas išleidimas į laisvę
 
Elgesys:
verkimas
perdėtas agresyvumas,
nusižengimai įstatymui,
impulsyvumas,
savęs žalojimas,
rašymas apie mirtį ar savižudybę,
ankstesni bandymai nusižudyti,
ekstremalus elgesys.
 
Fiziniai pokyčiai:
energijos trūkumas,
sutrikęs miego ritmas – žmogus miega per mažai arba per daug,
dingęs apetitas,
staigus svorio padidėjimas ar sumažėjimas,
padažnėjęs sirgimas nerimtomis ligomis,
seksualinio domėjimosi pokyčiai,
netikėtas išvaizdos pasikeitimas,
nesirūpinimas išvaizda.
 
Mintys ir emocijos:
mintys apie savižudybę,
vienatvė – šeimos ir draugų pagalbos stoka,
žmogus jaučiasi atstumtas, linksta į kraštutinius jausmus,
gilus liūdesys arba kaltė,
nesugebėjimas mąstyti – žmogus susikoncentravęs ties viena mintimi,
įvairios keistos fantazijos,
nerimas ir stresas,
bejėgiškumas,
savigarbos praradimas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...
      „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

      „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

      Šešiametė Adrijana po kelerių metų vaikščiojimo tik su ramentais pagaliau lengviau atsikvėps. Vaikų ligoninėj...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica