Sostinės Antakalnio mikrorajone duris atvers moderni Šv.Roko slaugos ir globos ligoninė. Tai – erdvi, šiuolaikiška slaugos paslaugas teikianti gydymo įstaiga, įsikūrusi specialiai pritaikytame bei renovuotame pastate, su modernia neįgaliems žmonėms skirta įranga.
Tikrąja to žodžio prasme, ligoninė iškilusi iš griuvėsių, tiksliau, griūti jau pradėjusios Antakalnio vaikų poliklinikos vietoje. Pirmieji pacientai čia turėtų būti atvežti jau gegužės pradžioje.
Kad senjorams būtų gerai
Baigus patalpų renovavimo darbus – viešosios įstaigos Šv. Roko ligoninės administracija sukvietė į patalpų pridavimo apžiūrą, kur susirinko svarbūs Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos asmenys, kiti politikos veikėjai.
Visi buvo sužavėti, kaip per tokį trumpą laiką – pusantrų metų – griuvėsių vietoje iškilo moderni ligoninė, kur bus sukoncentruotos slaugos ir globos paslaugos. Rekonstrukcijos metu atnaujinta 6,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpų, pakeisti langai, durys, virš buvusio baseino ir pagrindinio korpuso pastatytos papildomos patalpos, įrengti du papildomi liftai, kurie pritaikyti lovoms transportuoti. Ypatingas dėmesys skirtas neįgalių žmonių poreikiams – regėjimo negalią turintiems pacientams netgi įrengtas liftas su Brailio rašto žymenimis.
Bendra projekto vertė siekia beveik 20 milijonų litų.
„Kai Antakalnio vaikų poliklinika ilgai stovėjo neeksploatuojama, netikėjau, kad galima taip gerai sutvarkyti, restauruoti patalpas ir jas pritaikyti būtent slaugos ligoninei. Įdėtos lėšos, kurias didžiąja dalimi finansavo savivaldybė, dalį skyrė ir Sveikatos apsaugos ministerija – panaudotos tikrai tikslingai“, – apžiūrėjusi ligoninę sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Ministrė padėkojo šio projekto idėjos iniciatoriams – Vilniaus miesto savivaldybei, - kad šis pastatas sumaniai pritaikytas slaugos ligoninės įrengimui.
Taip pat palinkėjo įstaigos vadovui suburti gerą kolektyvą, kuris dirbtų ranka rankon ir pacientams užtikrintų kokybiškas paslaugas.
„Tiems žmonėms, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, šioje ligoninėje bus gerai.
Manau, pritaikymas, išdėstymas, tam tikros paskirtys – visur priimti teisingi sprendimai. Tik reikia turėti omenyje, kad ligoninėje bus du šimtai keturiasdešimt lovų. Kai paklausiau, koks bus personalo skaičius, man buvo atsakyta: apie du šimtus. Vertinant tai, kad į šį skaičių įeina ir medikai, ir slaugytojos, ir slaugytojų padėjėjos, ir techninis personalas – ar tikrai pakaks darbuotojų, kad gyvendami geromis sąlygomis asmenys, kuriems reikalinga slauga, jaustųsi saugūs ir prižiūrėti, - svarstė sveikatos apsaugos ministrė. – Slauga pasižymi tam tikra specifika. Pas šiuos žmones neužtenka užeiti per dieną du tris kartus, suleisti vaistus ar paduoti maistą. Tai yra žmonės, kurie neretai yra nejudantys, juos reikia vartyti, atsiranda pragulos, daugybė kitų problemų. Paprastai tai būna jau garbaus amžiaus asmenys, kurie, be pagrindinės ligos, turi įvairių kitų sveikatos problemų.
Todėl jų priežiūra yra sudėtingesnė. Tai yra vienintelis mano nuogąstavimas. Pasakyti, ar aš buvau teisi, bus galima tik tada, kai ligoninė jau dirbs.“
Sveikatos apsaugos ministrė šiai slaugos ligoninei kelia nemažus lūkesčius. Tikisi, kad ji bus tokio pat aukšto lygio, kaip kaimyninėse, netgi tolimesnėse užsienio valstybėse veikiančios slaugos ligoninės.
„Kalbant apie liftus ir jų pritaikymą akliesiems, aplankiau daug slaugos ligoninių – pritaikymo akliesiems niekur tikrai nemačiau. Daug kur žengiame pirmus žingsnius. Šie žingsniai turėtų būti spartūs, nes poreikis yra didžiulis.
Lietuva kaip ir daugelis šalių priskiriama prie senstančios visuomenės. Iš Europos struktūrinių paramos fondų nemažai lėšų yra skiriama būtent senėjimo problemoms spręsti. Taigi daugumoje ligoninių ar skyriai atidaromi, ar pertvarkoma ir mažos ligoninės steigiamos. Tai yra būtina! Kuo geriau pritaikysime, tuo geriau bus visiems. Mes, nors esame dar ir dirbantys, netgi jaunesni, vis tiek ateis laikas, kai tapsime senjorai. Galbūt ir mums tokios paslaugos bus reikalingos. Taigi visi turime apie tai galvoti ir imtis priemonių, kad mūsų senjorams būtų gerai“, - sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Patogu neįgaliesiems ir neregiams
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Vitalija Kliukienė (nuotr.) prisipažįsta, kad Šv. Roko ligoninė pranoko visus jos lūkesčius: „Mane džiugina, kad per tokį trumpą laiką – pusantrų metų – pasiektas puikus rezultatas – tikrai daug kam reikėjo pasistengti.
Kiekvienam vilniečiui tai duos gerą, kokybišką paslaugą. Ypač bus patogu neįgaliesiems ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Netgi liftuose padaryti mygtukai, kad regėjimo negalią turintys pacientai galėtų susiorientuoti ir pasikelti į norimą aukštą. Tai yra labai svarbu.
Tikrai atsižvelgta į neįgalaus žmogaus poreikius. Turime gerą pavyzdį, ir tikrai turėsime puikias, kokybiškas, gyventojus tenkinančias paslaugas. Kartu – ir ligoninę.“
V.Kliukienė gerų žodžių negailėjo ir pačių patalpų įrengimui: „Palatos erdvios, šviesios, lovos funkcinės ir lašelinės prie lovų iš karto pastatytos, nereikės stovelių tampyti. Žodžiu, labai modernu. Tikiuosi, suvežus medicininę įrangą ir kitas priemones, pamatysime dar didesnį stebuklą.
Labai kokybiškai, preciziškai viskas padaryta, naujomis sąlygomis ir naujomis medžiagomis ištobulinta. Galbūt tik vietų gali neužtekti. Reikia galvoti, ką darysime toliau, nes du šimtai keturiasdešimt vietų – nepakanka.
Šiandien matėme sienas, aplinką ir interjerą, dar nesuvežta medicininė įranga. Prisimenu, kokiomis sąlygomis anksčiau dirbo gydytojai ir medicinos personalas – trys pereinamos palatos buvo Tyzenhauzų ligoninėje. Kaip sakoma, dabar visai kitas pasaulis.“
Planuose – hospisas
Daug jėgų šiam projektui atidavęs
Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus (nuotr.) pasakoja, kad patalpų vaizdas, kurį jis išvydo pirmą kartą ir po renovacijos – skiriasi kaip diena ir naktis:
„Iškėlus vaikų polikliniką, patalpos buvo tuščios, apleistos, langai išdaužyti – tiesiog „bomžynas“. Kai uždaviau klausimą, kodėl niekas nedaroma, nesirūpinama šio pastato likimu – išgirdau, kad po juo teka požeminis upelis ir griauna pamatus, todėl yra nesaugu – pastatą reikia griauti ir galbūt statyti naują. Paprašiau, kad būtų išsiaiškinta, kokia yra geologinė situacija. Pasirodo, jokio upelio tenai nėra. Paprasčiausiai driekiasi didžiulis vandentiekio vamzdis, kuris buvo kiauras. Po to jis buvo užaklintas ir šalia nutiestas kitas vamzdis. Tokiu būdu buvo išspręsta didžiausia problema.“
Tuomet ekspertai įvertino šio pastato techninę būklę: ar iš tikrųjų reikia jį nugriauti, ar galima renovuoti. Ekspertai ištyrė, kad pastatas yra puikios būklės ir jį galima renovuoti!
„Man norėjosi, kad šiame pastate būtų vykdoma veikla, susijusi su sveikatos paslaugomis. Tyzenhauzų ligoninės direktoriui Robertui Prokurotui pasiūliau: ar būtų įdomu, jeigu šį pastatą renovuotume, sutvarkytume ir pritaikytume jų ligoninei. Jis ir pats įvertino, kad tai būtų geras sprendimas. Noriu padėkoti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad jie geranoriškai pasižiūrėjo į mūsų sumanymą.
Ir penki milijonai litų, kurie buvo skirti Tyzenhauzų dvarelio sutvarkymui, buvo pridėti šio projekto finansavimui“, - sako J.Pinskus, neabejodamas, kad pasiteisins šios ligoninės prikėlimas naujam gyvenimui. Anksčiau vicemeras dažnai buvo klausiamas, kas bus daroma šiose griuvėsiais ir landyne virtusiose patalpose. „Gerbiamieji, po dvejų metų šis pastatas iš bjauraus ančiuko virs balta gulbė, – sakydavo vicemeras. – Nežinojau, kad ligoninė bus nudažyta baltai. Iš tikrųjų iš bjauraus ančiuko ji tapo balta gulbė. Taigi mano pasakymas buvo pranašiškas. Džiaugiuosi už Vilniaus miesto žmones, už gerą pavykusį projektą.“
Vicemeras prisipažįsta turintis ir daugiau planų. Prie šios ligoninės norėtų pratęsti dar antrą statybų etapą. „Kitoje pusėje norėtume pristatyti vadinamą kišenę – atsirastų vidinis pastato kiemas. Ligoninės erdvė turi būti graži ir saugi, su fontanais, medžiais – tai jau galimybė pasireikšti architektams, dizaineriams.
Mano tikslas – Vilniuje įkurti hospisą. Tokios paslaugos labai reikalingos žmonėms, kuriems gydytojai pasako, kad jums liko, gerbiamasai, išėjimui į kitą pasaulį porą savaičių. Norisi, kad tokie žmonės galėtų išeiti oriai – neskausmingai, padedant psichologams pasitiktų nežinomybę. Dviračio tikrai neišradinėju – taip yra visame pasaulyje. Lankėmės keturiose ar penkiose Vokietijos ligoninėse.
Buvome nuvažiavę apsidairyti į hospisą. Kaip dabar akyse stovi garbaus amžiaus vyras, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Šalia jo – terapinis šuo, kurį jis glostė, seselė, kuri jam uždega cigaretę, ant staliuko – taurus gėrimas.
Žmogus, matyti, užsisvajojęs, galbūt jau kur nors kitur mintimis klajoja. Bet jis oriai, garbingai, ramiai, be skausmų atsisveikina su mumis. Ir man taip suspaudė širdį.
O mūsų žmonės iš tikrųjų sudėtingu periodu paliekami vieni, numesti – tiesiog išeikite kaip norite, jūs mums nebeįdomūs. Man norisi ką nors pakeisti. Jau turime projektą. Šiuo metu sprendžiame pagrindinį – finansavimo – klausimą. Darbus galime pradėti kad ir rytoj“.
Anot J.Pinskaus, Šv.Roko ligoninė miestui duos kokybiškas slaugos ir globos paslaugaus, kurios šiandien itin reikalingos. Reikalinga ne tik kokybė, bet ir kiekybė.
„Vyresnio amžiaus žmonių yra daug, žmonių mąstymas keičiasi, ne vienas nori garbaus amžiaus žmogų atiduoti į profesionalų rankas, kad jis būtų pavalgydintas, tinkamai prižiūrėtas, kad turėtų galimybę operatyviai gauti medicinines paslaugas.
Kad jie bendrautų tarpusavyje, o ne būtų uždaryti tarp keturių sienų. Tai nebūtų vien tik senelių namai.
Ten kreiptųsi neįgalūs žmonės, taip pat sergantieji įvairiomis ligomis, kurioms reikalinga operatyvi ir pastovi priežiūra arba gydymas. Sakyčiau, didžiulę naštą nuimtų nuo Šeimos narių, kurie jaustųsi geriau, žinodami, kad jų artimas žmogus bus geriau prižiūrimas.“
Mini interviu
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas:
- Sakykite, kokie jūsų įspūdžiai po duris atvėrusios Šv. Roko ligoninės apžiūros?
- Patys geriausi įspūdžiai, džiaugiuosi šviesiomis palatomis, moderniomis, patogiomis, pritaikytomis sunkiems ligoniams lovomis, liftai, nuovažos ligoniams vežimėliuose ir kita. Beveik 6,5 tūkstančio kvadratinių metrų atnaujinta patalpų – pakeisti langai, pastatytas naujas aukštas, liftais su neregiams skirtais ženklais, visur nuovažosmis neįgaliųjų vežimėliams. Tai - moderni ligoninė, kur bus sukoncentruotos teikiamos slaugos ir globos paslaugos.
- Kas jus labiausiai nustebino ir pradžiugino?
- Džiaugiuosi, kad darbai baigti laiku, juk tai didžiulis projektas – daugiau nei 20 mln. litų vertės. Tai rodo, kaip gali iš esmės pasikeisti pastatas per tokį trumpą laiką, kaip jį gali pakeisti žmonės, kai susitelkia bendram svarbiam darbui. Ligonių lauks daugiau nei devyniasdešimt modernių palatų, kineziterapijos, sporto salės, patogūs poilsio kabinetai personalui, naujausia gydytojų ir slaugių iškvietimo sistema.
- Kokia reikšmę ši ligoninė turės vilniečiams ir jų sveikatai?
- Miesto centre, kur puikus susisiekimas viešuoju transportu, ligoninė tikrai reikalinga daugeliui žmonių, šeimų. Tai bus moderni ligoninė, profesionalus personalas, šiuolaikiška aplinka, geriausia medicinos įranga. Tai garantuoja kokybę. Ir mūsų žmonės tikrai gaus kokybiškas paslaugas, kokių jie verti – čia bus vietoje ir slauga, ir paliatyvioji slauga.
Komentaras
Šv. Roko ligoninės direktorius Robertas Prokurotas:
Šiuo atveju Vilniaus meras ir savivaldybės taryba suprato, kad būtent tokios ligoninės reikia visiems Vilniaus miesto gyventojams. Ir jie patvirtino visas lėšas, kokios buvo skirtos, kita dalis, aišku, mažesnė, buvo skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tai vienas tokių įvykių, kuris bent jau medicinos srityje yra neeilinis.
Nežinau, ar gali toks įvykis pasikartoti, kai per vienerius metus surandamos ir lėšos, kartu ir statytos įvykdytos, laiku, be jokių kliūčių. Tuo be galo džiaugiuosi.
Tai yra tikrai didelis įvykis medicinos istorijoje.
Planuojame, jeigu dokumentų tvarkymas neužtruks atitinkamose institucijose, gegužės mėnesį gali būti jau įkelti pacientai.
Išgirdome gerų palinkėjimų, kad tokią ligoninė, kaip mūsų, mažai kas matęs, palinkėjo visiems būti sveikiems, kad galėtume gerą pagalbą teikti pacientams, kad tokia ligoninė yra moderni, atitinkanti Europos Sąjungos standartus.
Pavyzdžiui, jeigu mūsų slaugytojos, dalyvavusios pastato pridavimo apžiūroje, pasako: mes nenorime grįžti atgal į senas patalpas – tai jau daug ką reiškia.
Iš esmės visi darbuotojai lieka, nebent tie, kurie savo noru norės išeiti arba tie, kurie atsisakė persikvalifikuoti.
Iš pagrindų atnaujinta ligoninė pacientus priims jau gegužę
Komentuoti: