Profesionalių medikų komanda, modernia aparatūra aprūpintos operacinės, galimybės atlikti šiuolaikiškus diagnostikos tyrimus – visa tai itin svarbu, norint teikti kokybiškas sveikatos paslaugas. Vis dėlto yra dar vienas dalykas, be kurio vargu ar tai būtų įmanoma – sterilizacinė. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atnaujinus sterilizacinės įrangą pacientai gali jaustis kur kas saugesni.
Pasak sterilizacinės vyriausiosios bendrosios praktikos slaugytojos Irinos Pogorilo, pasibaigus ciklui, kuris trunka 90 minučių, pirmiausia peržvelgiama ciklo ataskaita, kad būtų įsitikinta, jog viskas praėjo sklandžiai. Po to seka kiti patikrinimai, garantuojantys įrankių sterilumą.
Kam ligoninei sterilizacinė
Pacientų paklausus, kam ligoninėje reikalinga sterilizacinė, dalis tiesiog patrūkčiojo pečiais, kiti sakė, jog tai vieta, kur plaunami operacinėse naudojami instrumentai. Iš dalies šis atsakymas teisingas, tiesa, sterilizavimo procesas - kur kas sudėtingesnis. Klaipėdos jūrininkų ligoninės sterilizacinės valdytoja bendrosios praktikos slaugytoja Irina Pogorilo sako, kad jos darbo vieta pacientams nematoma, matyt, dėl to ir nelabai suprantama.
„Niekas nė nepagalvoja, kad be sterilizacinės nė vienas negautų kokybiškos gydymo paslaugos. Daugeliui atrodo, kad gydytojų naudojamus įrankius pakanka tik praplauti. O iš tikrųjų mūsų darbas – sunaikinti visas bakterijas bei jų sporas, kurios plika akimi nematomos, bet pavojingos ir gali išplisti ligoninėje“, - sako I.Pogorilo.
Į atnaujintą sterilizacinę instrumentai, paklotai, gydytojų chalatai, avalynė patenka vienu liftu, kuris vadinamas „nešvariu“, o atgal į skyrius sterilizuoti paketai iškeliauja kitu, specialiuose konteineriuose. Daugelis turbūt nusistebėtų, o kam gi du liftai? Negi netilptų į vieną? Tilptų, bet tokiu būdu užtikrinama, jog neįvyks kryžminė tarša. Viskas tik - dėl paciento saugumo.
„Ligoninei sterilizacinė reikalinga, kad neįvyktų hospitalinės infekcijos protrūkiai, kad pacientai būtų apsaugoti nuo biologinės taršos. Juk kiekvienas mūsų į gydymo įstaigą ateiname su savo mikroflora, kuri kitam žmogui gali tapti užkratu, nors jos savininkui ji niekuo nekenkia. Kad šis užkratas neplistų, kad būtų galima atlikti aukšto lygio intervencinius tyrimus, operacijas, ir yra reikalinga sterilizacinė, kur atliekama instrumentų, tvarsliavų, apklotų sterilizacija“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė.
Vienas svarbiausių skyrių
Klausiu, kokia įranga aprūpinta sterilizacinė? Autoklavais arba garo sterilizatoriais. Pasak I.Pogorilo, Klaipėdos jūrininkų ligoninė įsigijo du naujus aparatus. „Technologijos keičiasi ir šioje srityje. Nes, kaip ir minėjau, tai - vienas svarbiausių ligoninės skyrių, kitaip sakant, sterilizacinė yra ligoninės širdis. Ankstesnė mūsų turėta įranga buvo morališkai pasenusi. Gana dažnai tekdavo kartoti visą sterilizavimo procesą. Tai - papildomi kaštai ligoninei. Dabar visas procesas greitesnis ir kur kas efektyvesnis“, - pasakoja I.Pogorilo.
Paklausta, ar ligoninėje kada nors yra kilęs hospitalinių infekcijų protrūkis, A.Smagurienė atsako neigiamai. Tačiau pripažįsta, kad pavienių hospitalinių infekcijų atvejų pasitaiko.
„Matydami savo klaidas ar silpnąsias sritis galime imtis veiksmų. O neigimas, situacijos neišspręstų. Kad galėtume įvertinti riziką, turime pripažinti, kad, tarkime, vienoje ar kitoje srityje turime problemų. Jas identifikuodami galime imtis prevencinių priemonių bei efektyvių sprendimų“, - sako A.Smagurienė.
Šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veikia 3 autoklavai, kurių pakanka, kad būtų patenkintas gydymo įstaigos poreikis. Pernai įstaigos sterilizacinėje sterilizuota 130 tūkst. vienetų paketų.
Keli patikros barjerai
Iš skyrių instrumentai surenkami ne rečiau nei per dvi valandas po panaudojimo. Kad būtų sumažinta galimos taršos tikimybė, visi instrumentai atkeliauja sandariuose konteineriuose. Kiekvieno skyriaus instrumentai prieš sterilizaciją pakuojami atskirai. Be to, kiekvienas instrumentų rinkinys turi kodą. Vienas sterilizavimo ciklas trunka 90 minučių. Jam pasibaigus gaunama detali ciklo ataskaita.
O iš kur žinote, kad pavyko sunaikinti visas bakterijas, smalsaujame I.Pogorilo? „Čia veikia net kelių barjerų sistema. Pirmiausia įvertiname ciklo ataskaitą. Po to, kaip matote, kiekvienas paketas turi užklijuotą juostą. Prieš sterilizaciją ji būna žalia, po jos - pajuoduoja. Jei spalva nepasikeičia, pirmas signalas, kad procesą teks kartoti. Instrumentai pakuojami į krepinį popierių, kuris turi daug porų, bet po sterilizacijos jos užsidaro - taip gauname ypač saugų paketą. Be to, kiekvienas paketas turi nurodytą galiojimo laiką - nuo kelių savaičių iki mėnesio ar metų. Užlydomos paketo siūlės taip pat testuojamos pagal specialią skalę ir nustatoma jų kokybė. Kad užtikrintume saugumą, patikra vyksta kiekviename žingsnyje. Vis dėlto svarbiausias yra vidinis įkrovos indikatorius. Jei po sterilizacijos jis nepajuodavo, viską turime išpakuoti ir sterilizuoti iš naujo. Išoriškai viskas atrodo, gerai, tačiau vienas svarbiausių barjerų liko neįveiktas. Naudojant senuosius aparatus tokių perpakavimų labai padažnėjo, todėl buvo nuspręsta investuoti į naujesnę įrangą“, - pasakoja I.Pogorilo.
Nuo kiekvieno skyriaus priklauso ir programa, pagal kurią bus sterilizuojami įrankiai. Tarkim, operacinės įrankiai sterilizuojami sudėtingesne programa. Iš skyrių visi įrankiai atkeliauja specialiuose konteineriuose, kurių vienas privalumų - automatinis atidarymo indikatorius. „Įsivaizduokite, netyčia spustelėjote konteinerio su steriliais instrumentais dangtį ir jis prasivėrė. Nors tai tik kelios sekundės, mikroorganizmams to užtektų. Jei konteineris buvo nors ir netyčia pravertas, užsidega raudona linija. Toks konteineris su visais įrankiais turi būti sterilizuojamas iš naujo“, - sako I.Pogorilo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: