Širdies echoskopija Vilniuje

Sukurtas modernus centras 
Anot ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, siekiant sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ligoninė tapo projekto „Vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ parneriu.
„Įgyvendindami projektą jau suremontavome ir atnaujinome I kardiologijos skyrių, kuriame įrengtos 36 lovos, Kardiologijos reanimacijos ir Intensyviosios terapijos skyrių, kuris nuo 6 lovų išaugo iki 12 lovų. Skyrius aprūpintas šešiais kardiologinės reanimacijos lovų komplektais, kuriuose visa būtina ligonio būklės stebėjimo įranga – gyvybinių funkcijų monitoriai, defibriliatoriai, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai“, - vardija P.Simavičius.
Didžiausias pirkinys – naujas angiografijų aparatas, kuriuo jau gelbėjamos širdies infarkto ištiktųjų gyvybės. Ligoninė turėjo prieš 12 metų pirktą moraliai ir fiziškai pasenusį angiografą. Naujasis yra daug tikslesnis, daug geresnė jo vaizdo kokybė. Todėl gydytojai intervenciniai kardiologai gali daug tiksliau įvertinti ligonio kraujagyslių būklę, jų funkcionavimą ir saugiai atlikti procedūrą. Be to, aparato skleidžiama rentgeno spinduliuotė duoda daug mažesnę apšvitą, o tai svarbu ir ligoniams, ir medikams.
 
Tikslas – užbėgti ligai už akių
Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis sudaro apie 15-20 proc. konsultuojamų ligonių. Kas penktam stacionare gydomam ligoniui nustatomas širdies infarktas. Todėl Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skiriamas ypatingas dėmesys šioms ligoms diagnozuoti, gydyti ir net užbėgti už akių tada, kai išryškėja pirmieji infarkto požymiai.
Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra pagrindinė Lietuvos bei kitų šalių žmonių mirties priežastis. Pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. doc. J.Plisienės, pastebėta, jog Lietuvos didžiuosiuose miestuose mirtingumas yra pastebimai mažesnis nei rajonuose. Tai paskatino pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą bei užtikrinti tolygų sveikatos paslaugų tiekimą ne tik miestų, bet ir rajonų gyventojams.
„Tiek man, tiek visai mano komandai yra keliami nauji uždaviniai ir tikslai, kad ši vizija būtų sėkmingai įgyvendinta“, - sako naujojo centro vadovė.
Pradėti pirmieji darbai, kuriamas Širdies ir kraujagyslių centras, į kurį jungiami visi ligoninės kardiologai, dirbantys stacionare, konsultacijų poliklinikoje, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Centrui priklauso ir diagnostikos bei intervencinės kardiologijos padaliniai.
Pagrindinis centro tikslas - vienyti jėgas bendram darbui, kad pacientas laiku sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Ieškančiųjų pagalbos nestinga. Per 2013 metus dėl miokardo infarkto ligoninėje gydyti 356 ligoniai.
II lygio konsultacijų paslaugos suteiktos 11 474 ligoniams, iš jų – 4522 pirminės konsultacijos.
Pas III lygio specialistus užregistruoti 13489 apsilankymai, iš kurių - 13373 pirminės  konsultacijos. Ligoninėje dėl širdies ligų gydyti 3306 pacientai, iš jų 1902 - I kardiologijos skyriuje ir 1440 - II kardiologijos skyriuje.
 
Pagalba visą parą
Artimiausias centro kardiologų uždavinys - nuo rugsėjo mėnesio užtikrinti intervencinės kardiologijos darbą 24 valandas. Darbas visą parą, pasak centro vadovės, dr. doc. J.Plisienės, labai svarbus žingsnis - jo dėka skubios pagalbos sulauks ir Šiaulių regiono pacientai, kuriuos ištinka miokardo infarktas. Kiekvienas galės kreiptis tiesiai į Respublikinę Šiaulių ligoninę, negaišdamas brangaus laiko pervežimui. Laikas, anot specialistės, – svarbiausia, nes per dvi valandas nuo miokardo infarkto požymių pradžios atliktus angioplastiką bei stentavimą išvengiama sunkių sveikatos sutrikimų.
Lietuvoje šiuo metu yra keturi visą parą veikiantys Intervencinės kardiologijos centrai: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiauliuose Intervencinės kardiologijos poskyris iki šiol veikė tik darbo dienomis, todėl pokyčiai džiugina. Per praėjusius metus jame atliktos 1227 angiografijos.
Jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LSMU Kauno klinikomis bei įkurtas kardiologijos klasteris. Šios sutarties dėka sutrumpės pacientų patekimo kelias į Kauno klinikas, jau dabar organizuojami bendri konsiliumai su kauniečiais kardiologais, intervenciniais kardiologais ir kardiochirurgais, kurių dėka užtikrinama kokybiška, aukščiausio lygio pagalba ligoninės pacientams.
Anot J.Plisienės, vyksta pokyčiai ir ligoninės kardiologų komandoje, prie kurios prisijungė ir dar jungsis jauni specialistai iš Kauno klinikų, pacientus konsultuos ne tik vietiniai specialistai, bet ir iš Kauno atvykstantys angiochirurgai bei kardiochirurgai. Bus planuojamos bendros konferencijos, kuriose pranešimus skaitys LSMU lektoriai. Pirmoji konferencija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko birželio 4 dieną. Bus rengiami tobulinimosi kursai, kur gydytojai galės gilinti žinias. Nors pagrindinės Širdies ir kraujagyslių centro problemos nesiskiria nuo kitų gydymo įstaigų problemų (darbuotojų stoka, dideli medikų darbo krūviai, blogas finansavimas, lėšų trūkumas) centro vadovė pasiryžusi pokyčiams. „Mes tikime savo vizija, turime įvairių minčių ir idėjų, kaip situaciją keisti“, - sako dr. J.Plisienė.
 
Apie projektą:
Projekto įgyvendinimas pradėtas 2005 metais, ir planuojamas baigti šiemet. Šio projekto vykdytojas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos. Projekte dalyvauja šalies šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, dirbantys poliklinikose ir stacionaruose.
Visam projektui įgyvendinti skirta 156,4 mln. litų, iš jų – 133 mln. litų  ES struktūrinių fondų parama.
Iš viso projekto dėka įsigyta 19 rūšių medicinos įrangos. Per 40 pirkinių – kasdieniam darbui reikalingos paprastesnės ir labai sudėtingos modernios medicinos įrangos.