Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – dėmesys pacientų sveikatai ir integracijai

Gintarė Kaminskienė
2015-09-18
Vandens masažas, ultragarso terapija, sveikos gyvensenos pamokos... Sunku, ko gero, patikėti, kad tai – psichiatrijos ligoninės siūlomos paslaugos pacientams. Rokiškio psichiatrijos ligoninė ketvirtadienį naujame Sveikatingumo centre surengė atvirų durų dieną ir kviečia viską išvysti iš arti. „Stigmos visuomenėje vis dar labai daug, todėl šis centras ne tik prisidės prie pacientų gydymo kokybės gerinimo, bet ir atskirties mažinimo, nes ketiname organizuoti seminarus, mokymus, bendravimo grupes“, – pasakoja įstaigos vadovas Algimantas Liausėdas.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – dėmesys pacientų sveikatai ir integracijai
Išpuoselėta aplinka ir sutvarkyti infrastruktūra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – puikus projektinės veiklos naudos pavyzdys.

Neeilinės sąlygos

Iki šiol Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kildavo tam tikrų sunkumų dėl kai kurių pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų ligoninėje gydomiems pacientams. Jie čia praleidžia ilgą laiką ir jų judėjimas yra labai ribotas, tad problema kildavo, kad ir dėl suskaudusio danties. Personalui skubiai tekdavo organizuoti transportą, apsaugą ir pacientą gabenti iš į odontologijos kabinetą. Dabar viskas bus kur kas paprasčiau – odontologinę pagalbą besiskundžiantiesiems suteiks naujame ligoninės Sveikatingumo centre dirbantis gydytojas odontologas. Ir tai – ne vienintelis naujojo centro privalumas.
„Teliko sutvarkyti kelis formalumus ir gyvensime dar patogiau“, – įsitikinęs įstaigos projektų vadovas Vilius Erslovas, su kurio priežiūra sveikatingumo bazė duris pagaliau ir atvėrė. „Naują sveikatingumo centrą pusiau statėme, pusiau rekonstravome. Aprūpinome šį pastatą baldais, nauja kompiuterine technika, įrengėme odontologo kabinetą, įsigijome masažo aparatą, fizioterapijai skirtos įrangos, leidžiančios derinti ultragarso, elektros ir lazerio terapijas, lempą, skirtą šviesos terapijai, kūno masės analizatorių, buitinės technikos užsiėmimams. Administraciniame pastate įrengėme ir naują liftą. Tai palengvino pacientų judėjimą“, – naujoves vardija projektų vadovas.
V.Erslovas juokauja, kad dabar Rokiškio psichiatrijos ligoninėje geriau nei Druskininkuose. „Pacientams galime pasiūlyti net vandens masažą. Pakaks atsigulti, bus įjungiama muzika, ir galima puikiausiai atsipalaiduoti“, – pacientų gydymo sąlygų kokybei gerinti įsigyta technika džiaugiasi projektų vadovas.
Naujame Rokiškio psichiatrijos ligoninės Sveikatingumo centre pacientams teikiamos ir dermatologo, infekcionisto, vidaus ligų gydytojo paslaugos. Įrengta sporto salė jogos bei pilateso užsiėmimams. Iki šiol pacientai galėjo naudotis tik treniruokliais kūno atletikai, tad dabar galima didesnė sportinių užsiėmimų įvairovė. Juos koordinuoja profesionali kineziterapeutė. Numatytas laikas ir vieta psichologų vedamoms autogeninėms treniruotėms. Tai – vienas geriausiai žinomų relaksacijos būdų.
Įrengta ir sveikos mitybos klasė, kuri, anot Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus Algimanto Liausėdos, veikiausiai bus labai mėgiama pacientų. Klasėje yra visa reikalinga įranga ir bus mokoma specifinių žinių apie sveiką gyvenseną. „Ko gero, mums, darbuotojams, patiems čia būtų ko pasimokyti“, – šypsosi įstaigos vadovas.
Nepaisant to, kad į Rokiškio psichiatrijos ligoninę atvyksta ne tiek daug fizinę judėjimo negalią turinčių pacientų, infrastruktūra pritaikyta ir neįgaliesiems. Ne išimtis – naujoji sveikatingumo bazė.
Tiesa, įstaigos administracijos atstovai sutartinai tikina – naujasis Sveikatingumo centras skirtas ne tik fizinei savijautai gerinti, bet ir bendravimui. Todėl čia yra įrengta ir Viešųjų ryšių klasė, kurioje numatyta įvairių veiklų, skirtų psichikos sutrikimų turinčių žmonių atskirčiai nuo likusios visuomenės mažinti.
 

Pasidalijo patirtimi

Be abejonės, Rokiškio psichiatrijos ligoninė pacientų gyvenimo ir gydymo kokybei gerinti pasitelkė galimybę panaudoti ES projektines lėšas. Iš esmės naujasis Sveikatingumo centras įstaigoje atsirado įgyvendinus tęstinį trišalį bendradarbiavimo projektą. Jis vykdytas su latviais ir baltarusiais.
„Prieš dvejus metus, lapkritį pasirašėme sutartį, o projektą įgyvendinti baigėme, galima sakyti, prieš mėnesį. Tiesa, dar nesame gavę visos skirtos paramos. Tačiau jau paruoštas galutinis apmokėjimo prašymas ir netrukus turėtume gauti likusią sumą. Avansas sudarė aštuoniasdešimt procentų sumos. Viso projekto vertė 1 097 276 eurai. Ši suma – bendras biudžetas visiems partneriams: 90 procentų paramos ir dešimt procentų mūsų indėlio. Žinoma, projektas nėra skirtas turtui įsigyti ar sukurti, pagrindinis tikslas – pacientų gydymo sąlygų gerinimas“, – pažymi V.Erslovas.
Anot įstaigos projektų vadovo, su kaimynais latviais bendradarbiavimas vyksta nuolat. O baltarusiams šis projektas pridėtinės vertės, ko gero, suteikė daugiausiai. Mat jų situacija - lyg mūsiškė prieš dvidešimt trisdešimt metų.
„Ten vyko tiek mūsų, tiek Daugpilio specialistai. Pirmą kartą nuvažiavę į Baltarusiją – pacientus išvydome gulimo režimo sąlygomis. Jokio užimtumo. Projekto uždarymo konferencijoje matėme, kad patalpos jau suremontuotos, įrengti kabinetai užsiėmimams. Jau šis tas vyksta: pacientai piešia, pina“, – apie pokyčius kaimyninėje šalyje pasakoja V.Erslovas.
Rokiškio psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė pritarė, kad projekto metu vykusiuose mokymuose daugiausiai patirties sėmėsi Baltarusijos specialistai. „Vykome ten, turėjome nemažai seminarų. Baltarusiai atvyko ir pas mus, mokėsi, stebėjo, kaip dirbame. Pasidalijome turimomis metodikomis. Vykome ir į Daugpilį, pas kitą projekto partnerį. Organizavome konferenciją, į kurią kvietėme išorinius ekspertus. Dabar jau iš tiesų galime teigti, kad Baltarusiojoje pacientams sąlygos pagerėjo“, – džiaugiasi J.Navickienė.
Lietuvių specialistai dalijosi psichikos sutrikimų turinčių pacientų užimtumo metodikomis. Pavyzdžiui, kaip dirbti su moliu, vytelėmis, vykdyti kompiuterinio raštingumo, fizinio aktyvumo, floristikos programas. „Turime nemažai patirties ir programų. Pasidalijome ir psichoedukacine, profesinės reabilitacijos programų įgyvendinimo patirtimi“, – vardija J.Navickienė.
Tačiau įvykdyto projekto nauda dar labiau išryškės bėgant laikui. Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja planuoja naujame Sveikatingumo centre vesti seminarus, mokymus ir bendravimo grupes. „Į mūsų pacientus visuomenė ganėtinai keistai žiūri, todėl reikia mažinti stigmą. Didžiausia problema – pacientų integracija į visuomenę, tad tas ribas bandysime mažinti“, – teigia specialistė.
 
Džiaugiasi pokyčiais

Viena yra kalbėti apie teigiamus pokyčius, kai apie juos pasakoja jų įgyvendintojai. Visai kas kita – kai sėkmę liudija iš jų naudos gaunantieji.
Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojai nauju Sveikatingumo centru taip pat be galo džiaugiasi. Štai vidaus ligų gydytojas Tadeušas Chadyšas juokauja, kad dabar jis vienu mygtuko paspaudimu gali sužinoti paciento būklę ir daugiau dėmesio skirti pačiam pacientui. „Kadangi mūsų ligoniai mažiau juda, juos neretai kamuoja hipodinamija. Be to, šalutinį metabolinį poveikį turi ir vaistai. Tad kūno masės analizatorius labai palengvino darbą. Aparatas net rekomendacijas suteikia“, – pasakoja specialistas. Jis priduria, kad per trisdešimt trejus darbo įstaigoje metus akivaizdžiai mato, kaip viskas tobulėja. „Pamanykite, ir per tiek metų neturėjau nei vieno incidento. Su pacientais susitariame“,– šypsosi T.Chadišas.
Jam antrina ir masažuotoja Jurgita Žemaitienė. Specialistė teigia per penkiolika metų prie darbo specifikos pripratusi. „Viskas atrodytų vyksta savaime. Masažo procedūros ūmiems ligoniams gi neskiriamos. Kabinete vidutiniškai kasdien apsilanko apie šešis pacientus. Turime naują masažo krėslą, kuris atlieka bendrą kūno masažą, taip pat ir dalinius: juosmens, pečių juostos, kojų. Įstaigoje dirbu penkiolika metų. Todėl galiu patvirtinti, kad dabar dirbti pasidarė dar lengviau ir pacientams kur kas geriau“,– pasakoja J.Žemaitienė.
 

Interviu 
Apie pokyčius Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir pacientų integracijos į visuomenę galimybes kalbame su įstaigos vadovu Algimantu Liausėdu.
 
- Sėkmingai įgyvendinote dar vieną projektą, gavote paramą, kas toliau?
Ateities planų daug. Kadangi jau aštuonerius metus Lietuvoje vieninteliai suteikiame specialiosios psichiatrijos paslaugą, pastebime, kad pacientų labai sparčiai daugėja. Prieš trylika metų šalyje buvo 220 priverstinai gydomų pacientų. Tad kadaise numatėme ligoninės komplekso rekonstrukciją „su atsarga“ - 270 pacientų. Šiandien jų turime 350. Dėl didėjančio pacientų skaičiaus planuojame naujo priestato statybas, tačiau tai – dar tik idėja, pirmiausia reikia tam rasti finansavimą.
 

- Dėl kokių priežasčių pacientų su psichikos sutrikimais daugėja?
- Labai gerai matome, kad patogu, kai galima psichinių sutrikimų turinčius asmenis apgyvendinti ten, kur dėl jų niekam neskauda galvos ir jais yra rūpinamasi. Tačiau tokiems ligoniams turėtų būti teikiama labai stipri ambulatorinė pagalba. Deja, jos praktiškai nėra. Pas mus suteikiamas gydymas, o vėliau – pacientai grįžta namo ir vėl viskas taip pat. Atsirado dalis ligonių, kurie net nenori iš čia išeiti. Pensionatai tokių pacientų purtosi. Tad mes išrašome, o pusmečio šie vėl sugrįžta. Dabar, jei teismas numatė apsilankyti pas specialistus ne rečiau nei du kartus per mėnesį ir toks nurodymas nevykdomas, vėl sutvarkomi dokumentai ir ligonis vėl siunčiamas į ligoninę.
 
- Reiškia integracija į visuomenę net po sėkmingo psichikos sutrikimo gydymo nevyksta?
- Ambulatorinė grandis šiuo metu yra silpniausia, kai kalbame apie tokių pacientų integraciją. Gydymas gali būti sėkmingas, tačiau pacientui grįžus į namų aplinką, kur pasitinka draugai, neretai – alkoholis, pacientai po kiek laiko turi grįžti į ligoninę. Tvarka teoriškai parengta, tačiau ji – deklaratyvi. Aišku, labai daug priklauso nuo paties ligonio. Tačiau vienas ambulatorinio gydymo tikslų – kaip padaryti, kad pacientas būtų suinteresuotas lankytis pas medikus. Olandijoje, pavyzdžiui, yra tokių sėkmingų istorijų, kai buvę psichiatrijos ligoninės pacientai sėkmingai susiranda darbą ir integruojasi į visuomenę dar gydymosi ligoninėje metu.
 
- Norite pasakyti, kad psichikos ligonių gydymo ir integravimo sistema veikia fragmentiškai?
- Pavyzdžiui, kad ir dabar Rokiškyje turime puikų dienos centrą psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, tačiau atvykimo klausimo niekas neišsprendė. Atrodytų tai – tik detalės, tačiau jos – be galo svarbios, lemiančios visą sistemos funkcionavimą. Jei būtų sukurta vientisa, nefragmentiška sistema, daugumai gydytų pacientų nebetektų grįžti į ligoninę. Tai ir yra tas biopsichosocialinis gydymo būdas. Juk pigiau sukurti vientisą struktūrą, nei kas kartą mokėti už pagalbą paciento ligai paūmėjus. Reikia ištrūkti iš to ydingo rato.
 
- Paaiškinkite, kuo biopsichosocialinis pacientų gydymo būdas yra pranašesnis?
Psichikos ligonių medicininis gydymas pasaulyje yra panašus. O štai socialinė pagalba ir reabilitacija, buitinių sąlygų gerinimas ir pritaikymas ligoniui, resocializacija – tos temos, kurios reikalingos šiandien kaip oras. Biologinis gydymo modelis yra skirtas psichikos sveikatos būsenai pagerinti, o psichosocialinis - prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, visuomenės. Kitaip tariant, kelių metodų suderinimas leidžia pagydyti tiek sveikatos sutrikimus, tiek išmokti gyventi ir prisitaikyti prie aplinkos.

 
- Prasitarėte, kad pensionatai ligonių su psichikos sutrikimais kratosi. Visuomenėje vis dar matoma ryški atskirtis?
- Stigmos žymiai daugiau, nei norėtųsi. Žinoma, nepasakyčiau, kad ji yra didesnė nei kitur pasaulyje Galbūt tiesiog geriau matoma. Mūsų nacionaliniam charakteriui apskritai būdinga bijoti sergančių žmonių. Viena ko norėtųsi – „ištirpinti“ tuos ledus, kurie skiria psichikos sutrikimų turinčius asmenis nuo visuomenės.
 
- Kaip tuomet dėl specialistų – trūkumo nejaučiate? Vis dažniau kalbama, kad tik baigusieji studijas nori lengvesnių ir geresnių darbo sąlygų, o jūs štai - dar ir ne didmiestyje.
- Kaip ir visos rajonų sveikatos priežiūros įstaigos, skundžiamės gydytojų stoka. Bandome juos privilioti. Mūsų specialistų atlyginimai yra didesni – vieni didžiausių iš Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų. Kartais sudarome sutartis ir apmokame rezidentūros studijas. Tačiau štai – prieš dešimtmetį rezidentai pagal sutartį, baigę mokslus, atidirbo trejus metus ir atsisveikino.
Darbuotojų amžiaus vidurkis mūsų įstaigoje aukštas. Dabar dirbti yra kam, tačiau žvelgiame į ateitį – atvažiavus iš karto į darbus kibti nepavyksta, mat darbas labai specifinis, reikalaujantis tam tikrų žinių, kurių universitete neįgysi. Iš tiesų, visos ministerijai pavaldžios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra arba didmiesčiuose arba kurortuose, mes, deja, vieni nepatenkame nei į tą, nei į kitą kategoriją. Tačiau turime kitą privalumą – esame pats Lietuvos centras



 
Informacija apie projektą
2013 metų lapkričio 11 dieną Rokiškio psichiatrijos ligoninė pasirašė projekto „Sveikatos paslaugų žmonėms su protine negalia plėtra ir gerinimas pasienio regionuose“ paramos sutartį. Trijų partnerių parengta paraiška dėl šio projekto finansavimo buvo pripažinta tinkama, ir projektas buvo finansuojamas Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos. Nors projektas vykdytas bendrai trijų partnerių, Rokiškio psichiatrijos ligoninei, kaip pagrindiniai partneriai ir paramos gavėjui, teko didžiausia atsakomybė už sėkmingą projekto įgyvendinimą.
Projekti partneriais tapo Daugpilio psichoneurologinė ligoninė (Daugpilis, Latvija), Breslaujos regioninė psichiatrinė ligoninė „Slobodka“ (Breslauja, Baltarusija)
Projektu siekta Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pasienio regione įsikūrusiose vienose didžiausių ir seniausių ligoninių, skirtų gydyti pacientus su protine negalia, gydymą padaryti veiksmingesnį. Visose trijose įstaigose taikomas ir priverstinis gydymas asmenims, padariusiems nusikaltimus, ir teismo sprendimu pripažintiems nepakaltinamais.
Tikslas – prisidėti prie psichikos sutrikimų atvejų mažinimo, užtikrinti sėkmingą pacientų reabilitaciją ir jų grįžimą į visuomenę, taip prisidedant prie visuomenės saugumo.
Rezultatai – trys projekte dalyvaujančios ligoninės renovavo savo patalpas ir įkūrė sveikos gyvensenos centrus. Suorganizuoti ir pasikeitimo patirtimi renginiai bei mokymai. Taip pat parengta sveikos gyvensenos skatinimo strategija, skirta pacientams su protine negalia.
Bendras biudžetas: 1 097 276 eurai
ES paramos suma: 987 548 eurai
Rokiškio psichiatrijos ligoninei tenkanti ES paramos suma: 577 113 eurai

Programos interneto svetainė www.enpi-cbc.eu

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris