Plungės ligoninė – sėkmingai veikianti įstaiga Žemaitijos regione

Deimantė Gruodė
2019-11-18
„Gydytojai, atvažiuojantys budėti iš didžiųjų miestų, sako, kad pas mus geras psichologinis klimatas“, - pasakoja Plungės ligoninės vadovas Antanas Martusevičius. Kad galėtų teikti itin aukšto lygio paslaugas, ši rajoninė įstaiga, šiemet mininti 80-ies metų jubiliejų, nuolat atnaujina medicinos įrangą bei gerina sąlygas darbuotojams. Šiemet žengtas dar vienas svarbus žingsnis modernizacijos link: ant ligoninės stogo įrengta saulės elektrinė, kuri, remiantis įstaigos administracijos skaičiavimais, padės ženkliai sutaupyti ligoninės lėšų.
Plungės ligoninė – sėkmingai veikianti įstaiga Žemaitijos regione
„Džiaugiuosi, kad Plungėje yra tokio aukšto lygio specialistų ir tokio aukšto lygio aptarnavimas“, - sakė Rietavo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas, kurį sutikome prie gydytojo kabineto durų. Kunigas atėjo vizito pas jauną specialistą gydytoją otorinolaringologą Giedrių Ramanauską.

Saulės elektrinės privalumai
Pasak ligoninės direktorius A.Martusevičiaus, saulės elektrinės įrengimas – dar vienas jų įstaigos modernizavimo žingsnis. Prieš ketverius metus ligoninė įsirengė saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti. Tai leido įstaigai tapti nepriklausoma nuo centrinės šildymo sistemos ir karštą vandenį reabilitacijai būtinoms vandens procedūroms tiekti visus metus.
Pasak įstaigos vadovo, saulės kolektorių sistemos nauda yra triguba.
„Visų pirma, padeda taupyti lėšas šilumos energijai pirkti. Antra, vasaros metu esame nepriklausomi nuo šilumos tinklų. Net sustabdžius katilinę remontui, ramiai galime planuoti procedūras pacientams Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje – visos vandens procedūros ir baseinas funkcionuoja nenutrūkstamai. Trečia, įrengus saulės kolektorių sistemą ligoninėje tarša per metus ženkliai sumažės“, - privalumus vardijo vadovas.
 
Neabejojama ir finansine grąža. Saulės elektrinės atidarymas pasiteisins su kaupu, nes ligoninei leis sutaupyti iki 10 proc. elektros išlaidų.
„Nuo birželio pabaigos, kai elektrinė pradėjo gaminti elektrą, finansine išraiška jau sugeneruota apie 2500 eurų“, – pastebėjo Plungės ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas Stepas Petrauskis, pridurdamas, kad projektas - inovatyvus, greitai atsipirksiantis ir ypač naudingas ligoninei.
 
Planuojama, kad per metus elektrinė pagamins apie 50 tūkst. kWh elektros energijos, taigi ligoninės elektros išlaidos per metus sumažės 6,5 tūkst. eurų.
Ne mažiau svarbu, kad tai – ekologiška, gamtą tausojanti ir jos neteršianti technologija, kuri pritaikyta itin tinkamoje erdvėje – ant įstaigos stogo. Įgyvendinus projektą „50 kW fotovoltinės saulės elektrinės įrengimas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje“, ant pagrindinio ligoninės pastato stogo buvo sumontuotas 161 kolektorius, techniniame aukšte įrengti du įtampos keitikliai. Saulės elektrinė integruota į ESO tinklą, elektros skirstykloje sumontuota jėgos spinta su dviguba apskaita, kuri parodo, kiek elektros pagaminama ir kiek jos atiduodama į elektros tinklus. Taip pat įrengta stebėjimo ir duomenų kaupimo sistema.
„Iš mobiliojo telefono galiu stebėti, kiek saulė pagamino elektros energijos, galiu valdyti pastato šildymą. Dabar viskas yra reguliuojama šiuolaikinėmis technologijomis. Netgi jei užgestų generatorius, iš karto telefonu gaučiau įspėjančią žinutę“, - pasakoja S.Petrauskis.



 
Stiprioji pusė
Ligoninė – sėkmingai veikianti rajono lygmens gydymo įstaiga, teikianti ambulatorines bei stacionarines specializuotas (antrines) asmens sveikatos priežiūros paslaugas Plungės ir Rietavo savivaldybės gyventojams: vidaus ligų, neurologijos, chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, ginekologijos, vaikų ligų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, dienos chirurgijos.
 

Paklaustas, kur yra jų įstaigos stipriosios pusės, ligoninės vadovas Antanas Martusevičius nė nedvejodamas atsako, kad pirmiausia - žmogiškieji ištekliai. Antroje vietoje, be abejo, stipri diagnostika, kadangi ligoninė aprūpinta modernia aparatūra, kurios pagalba specialistai gali diagnozuoti įvairias ligas. Be reikiamos rentgenologinės įrangos, įstaigoje veikia 16 pjūvių kompiuterinis tomografas ir net branduolinis magnetinis rezonansas, kurio galingumas - iki vienos teslos. Viskas tam, kad pacientams gerėtų paslaugų prieinamumas.

 
Palyginti su praėjusiais metais, dienos chirurgijos skaičius išaugo 10 proc. Iš jų otorinolaringologijos operacijų augimas sudaro 17 proc., traumatologijos operacijų - 20 proc.
„Pas mus dirba kompetentingi specialistai: gydytojai, skyrių vedėjai, slaugytojai. Gydytojas Bronius Stanislovaitis, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje baigęs skyriaus vedėjo kadenciją, profesionaliausias pajūrio regiono chirurgas, pas mus Chirurginio skyriaus vedėju išdirbo beveik devynerius metus. Suprantate, kokio lygio operacijos čia buvo atliekamos. Dabar Chirurgijos skyrių perėmė gydytojas Brūno Aleknavičius iš Klaipėdos universitetinės ligoninės“, - pasakoja įstaigos vadovas, pasidžiaugdamas, kad atlyginimai gydytojams ir slaugytojams buvo pakelti beveik 10 proc.
 
Ne vienerius metus gydymo įstaigą globoja Plungiškių draugija, į kurią įeina nemažai žinomų medikų, tarp kurių – ir LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, prof. Rimantas Benetis. Drauge su kitais profesionalais kartą per metus jie atvyksta pasidalinti žiniomis su Plungės medikais. Tarp LSMU ligoninės Kauno klinikų ir Plungės ligoninės buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tad kasmet kauniečių gydytojų delegacija atvyksta į Plungę, skaito paskaitas kolegoms bei konsultuoja pacientus.


 
Sugrįžta plungiškiai
„Jaučiamės kaip viena didelė šeima“, - teigė Plungės ligoninės darbuotojai, paprašyti apibūdinti kolektyvą.
Kaip ir visos rajoninės įstaigos Plungės ligoninė vilioja iš didmiesčių jaunus specialistus, jiems sudarydama kuo palankesnes sąlygas. Netgi sugrįžta medicinos studijas baigę plungiškiai. Ypač gelbėja tai, kad įstaiga yra Vilniaus ir Kauno universitetų internatūros ir rezidentūros bazė.
 
„Lietuvos sveikatos mokslų universitetas su Plungės rajono savivaldybe ir mūsų ligoninė yra pasirašiusi sutartį dėl apmokamų rezidentūrų. Šiuo metu universitete finansuojame tris vietas, paskui jie atvyks pas mus dirbti. Taip ir pritraukiame jaunus medikus. Mūsų ligoninė – ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto internatūros bei rezidentūros bazės. Vadinasi, pas mus atvyksta internai, rezidentai. Kol kas neturėjome nusiskundimų, nes jie pas mus pamato pakankamai reikiamos diagnostinės ir gydomosios įrangos. O praktinių asistavimo operacijose, LOR ar neurologijos įgūdžių jie įgyja netgi daugiau negu klinikose“, - pasakojo ligoninės vadovas.
 
Gydytojas otorinolaringologas Giedrius Ramanauskas įstaigoje dirba jau ketverius metus. Medikas studijas baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir iš karto atvažiavo dirbti į šią rajono ligoninę.
„Turbūt svarbiausia buvo tas faktas, kad Plungė - mano gimtasis kraštas. Tokios modernios įrangos tuomet nebuvo. Tai bendras mūsų – mano ir administracijos – pastangų darbo vaisius. Turime vaizdo endoskopinę įrangą, panašią į tą, kurią, kai studijavau, turėjo Kauno klinikos. Turime mikroskopą, audiometrą. Dabar kaip tik lyginame tyrimą, atliktą Kauno klinikose, su tyrimu padarytu pas mus, ir džiaugiamės, kad mūsų moderni aparatūra nė kiek nenusileidžia. Žinoma, kartais, ypač sudėtingesniais atvejais, prireikia aukštesnės kvalifikacijos kolegų pagalbos.
 
Kadangi endoskopinė įranga čia lengviau prieinama negu centruose, sutrumpėja galimybė pacientą ištirti. Be to, pas mus nėra tiek apkrautas kompiuterinis tomografo aparatas, kas irgi kartais gerokai pagreitina ypač onkologinių ligų nustatymą arba bent jau preliminarių diagnozių įtarimą ir palengvina paciento siuntimą vadinamuoju žaliu koridoriumi į trečio lygio gydymo įstaigą“, - sakė jaunas medikas.
G.Ramanauskas įvardija ir dar vieną privalumą, kodėl verta dirbti rajoninėje gydymo įstaigoje, o ne didmiestyje: čia nėra tokio reiškinio kaip mobingas.

„Už kiekvieną viršvalandį yra sumokama. Be to, viršenybės rajono ligoninėje yra mažiau negu bet kurioje respublikinėje ligoninėje. Sektoriaus vadovo nėra, atskiro skyriaus vedėjo ar departamento vadovo irgi nėra. Tad mažesniame kolektyve daug draugiškiau ir lengviau dirbti. Nėra kam žeminti“, - teigė jaunas specialistas.


 
Arčiau žmonių
Po sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos žodžių, kad reformai įgyvendinti jau nebėra laiko, medikai, ypač plušantys rajono ligoninėse, kiek atsikvėpė. Juos buvo prislėgusi nežinomybė ir neaiški rajono ligoninių ateitis.
„Mes ir Gydytojų vadovų sąjungoje, ir Ligoninių asociacijoje nesakome, kad nereikia optimizacijos ar vadinamosios įstaigų tinklo reformos. Jos reikia, bet visų pirma jai turi būti gerai pasiruošta. Jei yra pacientas, kurį reikia iš antrinio lygio perkelti į aukštesnio – tretinio – lygmens Kauno, Vilniaus ar Klaipėdos ligoninę, ką gydytojai dažniausiai išgirsta? Skyriuose nėra vietos, reanimacijoje irgi nėra vietos – gydykite, pakonsultuosime telefonu.
 
Be to, kuomet centruose atliekama operacija, pacientą stengiamasi kuo greičiau išrašyti. Skambina mums ir sako: prašom pasiimti tokį ir tokį pacientą. Iš karto po operacijos, praėjusius dviem trim dienoms, ar po insulto tokį sunkios būklės pacientą parsivežame į ligoninę ir mums reikia jį toliau gydyti“, - sako A.Martusevičius.
Kaip akcentuoja įstaigos medikai, svarbiausias jų uždavinys – vietoje suteikti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas rajono gyventojams, patenkinti būtiniausių paslaugų poreikį.
„Valdžia kaip tik turėtų palaikyti kaimiškas vietoves, kad paslaugų regionuose būtų suteikiama kuo daugiau. Nes jie skambiai deklaravo, kad regionuose būtų prieinamos naujausios technologijos ir kad specialistai būtų kuo arčiau paciento, bet viskas yra daroma priešingai“, - stebėjosi Neurologijos skyriaus vedėjas Raimondas Doviltis, kuris dar yra rajono savivaldybės Sveikatos reikalų komiteto narys.
 

Pasak jo, mirtingumas nuo insulto Plungės krašte yra vienas žemesnių, nes didelis dėmesys skiriamas pirminei profilaktikai. Klasterinio paciento jie neužlaiko, nes insulto atveju iki keturių su puse valandos jau turi būti atlikta trombolizė, vadinasi, vėliausiai iki trijų su puse valandos pacientas turi būti pristatytas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.
„Jau gana gerai su šeimos gydytojais esame įvaldę rizikos veiksnių kontrolę. Anksčiau atvykdavo daug insultą patyrusių pacientų, kurių kraujo spaudimas nebuvo reguliuojamas, nediagnozuotas cukrinis diabetas ar nekoreguoti lipidai, jau nekalbant apie nekoreguotą mitybą. Dabar retai patenka toks pacientas, kai rizikos veiksniai nebuvo žinomi. Dažniausiai jie būna gavę profilaktinį gydymą, nes, remiantis pasauline statistika, būtent jis duoda geriausius rezultatus. Tad per penkiolika metų stebimas ženklus pagerėjimas“, - sako R.Doviltis.
 
„Keistai skamba, kuomet mums priekaištaujama, jog tvirtiname, kad paslaugų reikia daugiau, mat žmonių Lietuvoje mažėja. Betgi juk emigruoja ne aštuoniasdešimtmečiai! Išvažiuoja darbingi žmonės, kuriems pirminio ar antrinio lygio paslaugų kol kas nereikia. Lieka vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga keliomis ligomis ir jiems reikia dvigubai daugiau paslaugų negu jaunam žmogui“, - sakė ligoninės vadovas.


 
Trūksta tik jūros
Įstaigos rūsyje įrengtas modernus Reabilitacijos skyrius, kurio plungiškiams gali pavydėti ne tik Žemaitijos, bet ir kitų šalies regionų gyventojai. Čia įrengtas baseinas, veikia povandeninio masažo, purvo vonios, atliekamos įvairios terapijos procedūros, netgi yra druskų kambarys, sumontuota haloterapijos įranga.
Pasak skyriuje dirbančių specialistų, į šį skyrių užsuka ne tik pacientai, tačiau ir plungiškiai, profilaktiškai besirūpinantys sveikata.
 

„Darbuotojams ir pacientams, kurie nori dar pratęsti reabilitaciją, vakarinėmis valandomis siūlome išsipirkti abonentą ir ateiti į baseiną, kur mūsų kineziterapeutai veda mankštas. Tikrai daugėja norinčiųjų, žmonės sąmoningėja. Jei į kineziterapiją anksčiau žiūrėdavo pro pirštus, šiandien toks požiūris keičiasi. Džiaugiamės, kad dar ir darbuotojams yra sudarytos sąlygos du kartus per savaitę pritaikius nuolaidą ateiti į baseiną ar kineziterapijos salėje atlikti procedūras“, - sako direktoriaus pavaduotoja bei šio skyriaus vedėja Danguolė Luotienė.

 
Visiškai naujai įrengtame Reabilitacijos skyriuje teikiamos antrinio lygio ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos sergantiesiems judamojo-atramos aparato pažeidimų ir nervų sistemų ligomis.
„Mūsų aparatūra - pakankamai šiuolaikiška. Direktorius manęs vis paklausia, kokių dar reikia aparatų. Tikrai nesame skriaudžiami. Kai pacientas paklausia, kur geriau gydytis – Palangoje ar Plungėje, atsakau: galimybės panašios. Ir pajuokauju, kad mes tik jūros neturime“, - šypsosi vedėja.

 
Apie ligoninę
VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje dirba 357 darbuotojai. Iš jų: 74 gydytojai, 131 slaugytoja, 23 administracijos darbuotojos ir 129 kitas personalas.
Ligoninėje turime 8 stacionarinio gydymo skyrius: Vaikų ligų, Chirurgijos- traumatologijos, Anestezijos –reanimacijos, Neurologijos, Vidaus ligų, Reabilitacijos ir du skyriai Palaikomojo gydymo ir slaugos. Į šį skaičių dar neįtrauktas Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius.
Per šiuos metus į ligoninės priėmimo ir skubios skyrių kreipėsi 7799 pacientai. Iš jų stacionare gydėsi 3805 pacientai. Daugiausia pacientų gydėsi chirurgijos – traumatologijos skyriuje – 1350 pacientai.
Ligoninė teikia ne tik aktyvaus gydymo, bet ir ambulatorines paslaugas. Per devynis šių metų mėnesius suteiktos 63229 paslaugos.
Teikiamos dantų protezavimo paslaugos. Per šiuos metus jas gavo 406 pacientai.
Teikiamos saugios nakvynės paslaugos neblaiviems pacientams – suteikta jau 230.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris