Pirmieji robotinės chirurgijos metai Lietuvoje - daug žadantys

Evelina Machova
2019-12-06
Prieš metus Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai atliko pirmąsias robotines ginekologinės, urologinės ir abdominalinės chirurginės operacijas. Kaip sako medikai, kiekviena operacija pacientui kelia didžiulį stresą, nes baiminamasi dėl jos baigties, dėl ilgo sveikimo ir galimos ilgos reabilitacijos bei sudėtingo grįžimo į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau pasitelkus robotinę chirurgiją šios baimės sklaidosi. Gydytojai neslepia svajojantys netolimoje ateityje dar labiau plėsti operacijų spektrą.
Pirmieji robotinės chirurgijos metai Lietuvoje - daug žadantys
Robotinė pilvo operacija.

Faktas
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atliktos pirmosios dvi robotinės operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, per metus jų atlikta daugiau nei 200.


Kelerių metų pasiruošimas
„Robotinės chirurgijos įdiegimas ir vystymas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apima kelis aspektus: organizacinį, klinikinį ir mokslinį“, - robotinės chirurgijos diegimo patirtimi ligoninėje dalijasi vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis. Vadovas pabrėžia, jog naujų ir ypač sudėtingų technologijų diegimui būtinas kolektyvo susitelkimas, komandinis darbas ir geras psichologinis klimatas bei tinkamos darbo sąlygos.
Pasiruošimo darbai prasidėjo prieš kelerius metus iki roboto atsiradimo operacinėje. Kaip sako vyriausiasis gydytojas, vadovaujantys darbuotojai išnagrinėjo robotų sklaidą, robotinės chirurgijos vystymąsi Europoje ir pasaulyje, galimybes, ekonominį efektyvumą ir kitus aspektus. Grupė ligoninės gydytojų - pilvo chirurgai, urologai, akušeriai-ginekologai, anesteziologai-reanimatologai, slaugytojos - mokėsi ir tobulino įgūdžius įvairių šalių robotinės chirurgijos centruose, treniravosi su imitaciniais moduliais, operavo kiaules. Tokiai įrangai reikėjo pagal atitinkamus reikalavimus įrengti ir operacinę.
 
Atsiradus chirurginiam robotui pagrindinis darbas buvo organizuoti operacinių veiklą, darbo grafikus, užtikrinti nuolatinį medikų tobulėjimą. Tai - tarptautinių ir respublikinių konferencijų organizavimas, medicinos personalo stažuotės, mokymasis darbo vietoje.
Per metus surengtos keturios tarptautinės ir kelios respublikinės mokslinės - praktinės konferencijos, kuriose vienu ar kitu aspektu nagrinėtos robotinės chirurgijos patirtis ir problemos. Publikuota daugybė mokslinių straipsnių prestižiniuose užsienio šalių ir Lietuvos moksliniuose leidiniuose. Dalyvaujama tarptautiniame robotinių operacijų registre.
„Klinikinį darbą – robotines operacijas atlieka specialistai medikai ir apie tai jie papasakos patys“, - į klausimą, kaip pasikeitė klinikinis darbas naudojant šią įrangą atsako vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V.Janušonis.
Robotinę chirurgiją KUL atlieka specializuota gydytojų komanda – tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos - instrumentatorės.
„Netolimoje ateityje tikimės robotinę chirurgiją išplėsti ir į kitas specialybes“, - planais dalijasi ligoninės Chirurgijos departamento vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.


 
Urologija

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, robotinė chirurgija vis daugiau vietos randa įvairiose chirurginėse srityse. Ypač atliekant urologines operacijas – radikalias prostatektomijas. JAV, Australijoje, Vakarų Europoje maždaug aštuoniasdešimt – devyniasdešimt šių operacijų atliekama su robotinėmis sistemomis“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Raimundas Venckus.


Pasak gydytojo, ši sistema dėl geresnės trimatės vaizdo kokybės ir priartinimo, naudojant lanksčius, plačios amplitudės instrumentus leidžia efektyviau pašalinti piktybinę ligą, išsaugoti nervus bei kraujagysles. Todėl šios intervencijos metu, palyginti su įprasta laparoskopine ar atvira prostatektomija, mažesnis komplikacijų, tokių kaip nukraujavimas, pooperacinis skausmas, dažnis.
Operacijos metu pakanka 4 pjūvių, didesnei daliai pacientų išsaugoma erekcija, geresnis šlapimo sulaikymas. Vyrai praleidžia trumpesnį laiką ligoninėje (hospitalizacijos laikas 2–3 dienos) ir gali greičiau atgauti normalų fizinį aktyvumą – po 2–3 savaičių grįžti į darbą, sportuoti.
 
Šiuo metu atlikta per 60 robotinių radikalių prostatektomijų, šlapimą sulaiko daugiau nei 90 proc. pacientų. Pirmieji rezultatai dėl išsaugotos erekcijos taip pat džiuginantys.
„Robotinė sistema - brangi įranga, tačiau ji atneša naudą ne tik pacientui, bet ir gydytojui. Į kaštus niekas neskaičiuoja gydytojo darbo vietos patogumo, nuovargio ilgų operacijų metu, o tai turi nemažai įtakos gydymo rezultatams. Šių operacijų metu operacinėje darbas chirurgui ir asistentui palengvėja, nes nereikia papildomos darbo jėgos, 3D vaizdo kokybė, patogi sėdima pozicija leidžia atlikti ilgesnes ir sudėtingesnes operacijas“, - sako R.Venckus.

L.S. skaičius
70
– tiek per metus atlikta urologinių operacijų naudojant robotinę sistemą. Dauguma jų radikalios prostatektomijos.

Maksimalios galimybės 
Statistikos duomenimis, tarp vyrų piktybinių navikų pirmoje vietoje yra prostatos vėžys (apie 2 - 2,5 tūkst. naujų atvejų Lietuvoje kasmet).
Valstybės ligonių kasos duomenimis, šalyje gyvena daugiau nei 370 tūkst. vyrų, kurie gali nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio, atliekant PSA (prostatos specifinis antigenas) tyrimą, tačiau tik kas ketvirtas tuo pasinaudoja (50-69 m. vyrai ir nuo 45 m., esant rizikos veiksniams - tėvas, brolis serga šia liga).
 
Prostatos vėžys dažniausiai nebylus, be jokios simptomatikos. Atsiradus kraujui šlapime, skausmams kauluose – liga dažniausiai būna pažengusi, kurią galima gydyti tik chemoterapija ar simptomiškai. Gaila, kad tik mažesnei daliai vyrų galime padėti visiškai pasveikti nuo prostatos vėžio.
Įdiegus robotinę sistemą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsirado galimybė maksimaliai padėti žmogui, sergančiam prostatos vėžiu, o jei kreipiamasi laiku – išoperuoti jį su minimaliomis pooperacinėmis komplikacijomis, anksti sugrąžinti jį į kasdieninę veiklą. Medikai ragina vyrus nebijoti anksti pasitikrinti PSA ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją urologą.

Antano istorija
„Galime pasidžiaugti, kad vis daugiau pacientų gali pajusti robotinės chirurgijos privalumus. Atvyksta pacientai iš Vilniaus, Kauno, kuriems stengiamės maksimaliai suteikti pagalbą, gydant prostatos vėžį“, - kalbėjo urologas R.Venckus.
Vienas pirmų operuotų pacientų dėl prostatos vėžio Antanas (65 m.) atvyko iš vidurio Lietuvos, Radviliškio. Pasak medikų, pooperaciniai rezultatai labai geri: prostatos vėžio PSA rodiklis žemas, pacientas sulaiko šlapimą, lytinė funkcija susilpnėjusi, bet su erekciją gerinančiais vaistais gera. Jis prisimena, kad noriai sutiko, jog jam būtų atlikta robotinė operacija, nes buvo girdėjęs, kad ji yra geresnė, ir sako nenusivylęs. „Neretai pagalvoju, ar išvis buvau operuotas - randų pilve nesimato, o visi mano pojūčiai ar iki operacijos, ar po jos, ar prieš 10 metų, yra tokie patys. Esu dėkingas Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojams urologams, dirbantiems su chirurginiu robotu, už grąžinimą į visavertį gyvenimą“, – sakė Antanas.


Ginekologija

„Robotinė chirurgija dėl naudojamos sudėtingos aparatūros ir atliekamų operacijų tikslumo leidžia išvengti daugelio komplikacijų, mažas paciento traumavimas leidžia sumažinti paciento gulėjimo laiką ligoninėje ir greitesnį sugrįžimą į kasdienį gyvenimą. Tai - kiekvieno paciento lūkestis ir noras“, - patirtimi dalijasi Akušerijos ginekologijos departamento vadovas, gydytojas akušeris ginekologas Raimondas Šiaulys.


Pasak medikų, pacientės buvo operuotos dėl gimdos gerybinių navikų, gimdos vėžio, gimdos kaklelio ikivėžinių ir vėžinių ligų, dviems pacientėms, kaip ir pirmajai, atliktos profilaktinės operacijos dėl onkologiniu požiūriu nustatytų rizikingų genų mutacijų. Atliktos operacijos įvairios tiek sudėtingumu, tiek apimtimi: nuo paprastų gimdos priedų operacijų iki tokių sudėtingų, kai reikėjo šalinti, ne tik gimdą, kiaušides, kiaušintakius, bet ir tokias dubens struktūras, kaip limfmazgiai.

 
„Taigi, praėjus metams nuo robotinės chirurgijos įdiegimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje galima drąsiai teigti, kad ginekologijos ir ypač onkoginekologijos srityse ji įgauna pagreitį: gydoma vis sudėtingesnė patologija, operacijų trukmė susilygino su analogiškų endoskopinių operacijų trukme, išlaikomi aukšti paciento saugumo standartai ir ypač žemas komplikacijų lygis. Todėl mūsų pacientės vis mieliau renkasi šį chirurgijos būdą“, - sako gydytojas akušeris ginekologas R.Šiaulys.

L.S. skaičius
60
– tiek per metus atlikta skirtingų ginekologinių robotinių operacijų.

Pirmos pacientės istorija
2018 metais lapkričio 20 dieną atlikta pirmoji robotinė ginekologinė operacija - gimdos ir kiaušidžių pašalinimas pacientei, sergančiai krūties vėžiu, kuriai dėl nustatytos genų mutacijos buvo didelė rizika susirgti ir kiaušidžių vėžiu. Operacija praėjo be komplikacijų, todėl pacientė galėjo greitai grįžti į įprastą gyvenimą, tęsti krūties vėžio gydymą. Šiandien, praėjus metams po operacijos, pacientė jaučiasi puikiai – gyvena visavertį gyvenimą ir sakosi senai pamiršusi, kad buvo operuota. Jeigu reikėtų vėl rinktis operacijos būdą, neabejotinai pasirinktų robotinę chirurgiją.
Minėtų operacijų privalumai greitai buvo įvertinti pacienčių. Todėl norinčių gydytis būtent šiuo būdu sparčiai daugėja. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyksta ne tik Klaipėdos krašto, bet ir Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio gyventojos.

 
Pilvo chirurgija

„Per pirmuosius robotinės chirurgijos metus atlikta nemažai pilvo chirurgijos operacijų – nuo operacijų dėl storosios žarnos vėžio iki operacijų dėl nutukimo, antinksčių šalinimo sergant onkologine liga bei operacijų dėl gastroezofaginio refliukso“, - pasakoja Chirurgijos departamento vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

 
Robotinė chirurgija ypač pasiteisino atliekant operacijas dėl onkologinių ligų – jų daugiausia atlikta dėl storosios (gaubtinės ir tiesiosios) žarnos vėžio. Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3 D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių inervaciją ir roboto pagalba tiksliau nei kitais būdais pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais. Operuojant pacientus dėl tiesiosios žarnos vėžio daliai tų, kuriems po tradicinių operacijos turėtų būti suformuojama pilve pastovi dirbtinė išangė, roboto dėka įmanoma pasiūlyti virškinamojo trakto vientisumą atkuriančias operacijas, po kurių žmogus išsaugo gyvenimo kokybę, sumažinama neįgalumo rizika, išsaugomas darbingumas.
 

Aldonos istorija
Klaipėdietei Aldonai (58 m.) pirmajai praėjusių metų lapkričio mėnesį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta operacija dėl tiesiosios žarnos vėžio. Šiandien ji džiaugiasi robotinės chirurgijos sėkme. „Jau seniai pamiršau, kad buvau operuota. Randų beveik nesimato. Vėžio stadija, laimei, buvo ankstyva, todėl papildomo gydymo nereikėjo. Man atliekama onkologinė stebėsena, jokių ligos atsinaujinimo požymių nėra. Džiaugiuosi, kad pasirinkau šią naują Lietuvai chirurgijos rūšį“, – atviravo pacientė.

 
Geresni rodikliai
Didelis robotinės chirurgijos privalumas yra lankstūs robotiniai instrumentai, kurie įgalina atlikti chirurgines manipuliacijas tiksliau, ypač mažose erdvėse, kur sunku prieiti (atvira chirurgija) ar sunku tiksliai atlikti judesius su tiesiais instrumentais (laparoskopinė chirurgija).
„Tikimės, jog sulaukę atitinkamo operuotų pacientų stebėjimo laiko galėsime įrodyti, jog, palyginti su kitomis chirurgijos rūšimis (atvira ar laparoskopine chirurgija), mūsų robotiniu būdu operuotų pacientų išgyvenamumas yra ilgesnis.
 
Bet jau šiandien galime drąsiai teigti, kad po tokių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminamųjų vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos. Įvertinę pašalintus operacinius preparatus dėl vėžio, pastebėjome, jog jų patomorfologiniai rodikliai yra geresni“, - sako prof. habil.dr. E.N.Samalavičius
Metikai pastebi, jog robotinių operacijų metu mažiau prarandama kraujo, tik retais atvejais gali iškilti kraujo perpylimo klausimas. Nors pradžioje robotinės operacijos truko kiek ilgiau, šiuo metu, jau įveikus mokymosi kreivę, robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų.



Indėlis į mokslą

Ligoninės medikai ne tik sėkmingai įsisavinta robotinę chirurgiją, bet ir padarytas didelis įdirbis mokslinėje srityje: 5 straipsniai apie ligoninės medikų robotinės chirurgijos patirtį jau atspausdinti prestižiniuose užsienio moksliniuose leidiniuose, dar 2 priimti spaudai. 6 straipsniai atspausdinti Lietuvos moksliniuose prestižiniuose leidiniuose. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalinosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje. Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, įskaitant ir užsieniečius – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos.


Užsienio kolegų atsiliepimai
Dr. Thorsten Brandt iš Lugano, Šveicarija:

- Klaipėdos universitetinės ligoninės vienas didžiausių robotinės chirurgijos pasiekimų yra jos daugiadiscipliniškumas – ji visavertiškai vystoma pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Panašus robotinės chirurgijos centras, naudojantis tokią pačią įrangą, yra tik Maximma klinika Olandijoje. Tačiau džiugu, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė operacijų skaičiumi pirmauja. Patirtį, naudojant Senhance robotinę sistemą, KUL urologai rugsėjį sėkmingai pristatė Vokietijos urologų suvažiavime Hamburge. Su šiuo robotu KUL patirtis, atliekant operacijas dėl prostatos vėžio, yra unikali.
 
Prof. Dietmar Stephan iš Siegeno, Vokietija:
- Man buvo įdomu atvykti į Klaipėdos universitetinė ligoninę vasarį ir padėti vystyti robotinę chirurgiją šiame centre, asistuojant įvairioms robotinėms operacijos. Man padarė didelį įspūdį KUL robotinės chirurgijos komandos profesionalumas. Nors mano ligoninėje Siegene, Vokietijoje, mes pradėjome šią chirurgiją gerokai anksčiau, kai kuriose srityse, atliekant operacijas dėl storosios žarnos vėžio, prostatos vėžio ar sudėtingas ginekologines operacijas, mes jau galime patys mokytis iš klaipėdiečių. Plečiantis šios robotinės sistemos tinklui Europoje šiuo metu galvojama apie naujo mokymo centro įkūrimą: mano nuomone, mokymo centrui Rytų Europai tinkamiausias kandidatas yra Klaipėdos universitetinė ligoninė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica