Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės veiklos rezultatai dar sparčiau kyla į viršų

Aigustė Tavoraitė
2017-01-09
Po vidaus kapitalinio remonto visu pajėgumu dirbančioje VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ženkliai išaugo paslaugų apimtys, pagerėjo pacientų gydymo ir priežiūros sąlygos, o specialistai viliojami vienais geriausių atlyginimų šiame sektoriuje. „Pacientų, kuriems reikalingas palaikomasis gydymas ir profesionali slauga, kasmet daugėja, todėl toliau galvojame apie įstaigos plėtrą. O ji priklausys nuo to, kiek dėmesio ir lėšų slaugos sektoriui skirs naujoji valdžia“, – sakė palankių sprendimų sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms besitikinti ligoninės vadovė Violeta Grigienė.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės veiklos rezultatai dar sparčiau kyla į viršų
Iš pagrindų pakeistoje ligoninėje visos lovos pakeistos į funkcines elektrines. Įsigyta reanimacinių lovų, taip pat – pritaikytų psichinę negalią turinčių pacientų priežiūrai, turinčių didelę kilnojimo amplitudę siekiant išvengti galimų kritimų ir sužalojimų.

Pacientus atveža ir iš tolimesnių rajonų

Pernai neatpažįstamai pasikeitusios VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė džiaugiasi, kad įstaiga atsinaujino ne tik estetiškai – ženkliai išsiplėtė teikiamų paslaugų apimtys, buvo pagerinta jų kokybė.
 
Po vidaus kapitalinio remonto, atlikto įgyvendinant europinį projektą „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Panevėžio miesto savivaldybėje“, ligoninėje oficialiai yra 220 lovų, tačiau įstaiga pajėgi priimti net iki 260 pacientų. Ligoninės vadovė pabrėžė, kad taip stipriai apimtys išaugo pirmąkart per pastaruosius devynerius jos vadovavimo metus.
 
Į Panevėžio mieste esančią palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę pasiligoję ir garbaus amžiaus sulaukę, ilgalaikės kokybiškos priežiūros reikalingi pacientai atvežami ne tik iš miesto, bet ir iš aplinkinių rajonų. Čia artimiesiems paprasčiau dalyvauti gydymo, slaugymo procese – retas kuris pajėgia suderinti darbą ir artimųjų slaugymą, turi tam sąlygas namuose.
 
„Slaugos paslaugų poreikis šalyje auga. Reaguodami į žmonių lūkesčius stengiamės užtikrinti kokybiškas paslaugas šiuolaikiškai atrodančioje įstaigoje, turinčioje modernią medicininę ir slaugos įrangą, kvalifikuotą darbo jėgą. Stovintis vanduo rūgsta, todėl nuolat keliame naujus uždavinius, kaip galėtume dar praplėsti teikiamų paslaugų spektrą, būti patrauklūs tiek pacientams, jų artimiesiems, tiek darbuotojams ir viso miesto bendruomenei“, – sakė V.Grigienė.
 
Norinčiųjų patekti į šią įstaigą nestinga ir iš tolimesnių – Kelmės, Radviliškio, Pakruojo – rajonų, todėl slaugos ligoninė jau ne vienerius metus sudaro sutartis ir su Šiaulių teritorine ligonių kasa. „Apimtys nėra didelės, tačiau pacientai ir jų artimieji dėkingi už galimybę gydytis pas mus“, – pastebėjo ligoninės direktorė.
 
Atsinaujino iš pagrindų
Po remonto visos dar prieš keturis dešimtmečius statyto pastato patalpos pritaikytos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms teikti.

Vedžiodama po šviesius ir jaukius atnaujintos ligoninės koridorius ir palatas įstaigos vadovė pasakojo, jog viskas pakeista iš pagrindų – nebeliko pereinamų palatų, praplatintos vonių, tualetų, palatų durys, visur įtaisytos kriauklės, įsigytos mobiliosios vonios, įrengtos higienos reikalavimus atitinkančios modernios pagalbinės patalpos.
 
„Iš projektinių lėšų visos lovos pakeistos į funkcines elektrines mobilias. Įsigijome reanimacinių lovų, taip pat pritaikytų psichinę negalią turinčių pacientų priežiūrai. Įsigyta stacionarių ir mobilių kėlimo įrenginių, technikos, skirtos paliatyviąją pagalbą gaunančių pacientų būklei stebėti“, – vardijo įstaigos direktorė.
 
Buvo atnaujinta ir personalo iškvietimo sistema – dabar mygtukas yra prie kiekvieno paciento lovos. Taip pat ligoninėje įrengta patalpų vėdinimo sistema su oro rekuperacija, nešvarių skalbinių šachta, palengvinusi personalo darbą ir leidžianti užtikrinti reikalingą infekcijų kontrolę slaugos skyriuose. Pakeisti inžineriniai tinklai, visuose skyriuose sudėti langai su fiksuotomis spynomis.
 
Pokyčius ligoninėje pajuto ne tik pacientai bei jų artimieji, bet ir darbuotojai. Buvo atnaujinti gydytojų kabinetai, įrengti poilsio kambariai, kompiuterizuotos darbo vietos.

Ligoninės personalo darbą ypač palengvino per visus keturis pastato aukštus įrengta ir su pusrūsio pagalbinėmis patalpomis sujungta nešvarių skalbinių šachta.

Toliau planuoja plėtrą
Ligoninės direktorė prabyla ir apie naujus planus. Pirmiausias jų – apšiltinti pastatą ir pagerinti jo estetinį vaizdą. „Nors pakeitus langus ir atnaujinus šildymo sistemą patalpose pakankamai šilta, norime, kad pacientus pasitiktų ir šiuolaikiškai atrodantis pastatas. Savo lėšomis esame atlikę pakartotinį energetinį auditą, parengę naują investicinį projektą ir tikimės gauti finansavimą“, – sakė V.Grigienė.
 
Estetiškai sutvarkyti ir funkcionaliai pritaikyti planuojama ligoninės pusrūsį. Anksčiau buvusias poliklinikos patalpas, skirtas fizioterapinėms procedūroms atlikti, norima pertvarkyti ir ten įrengti didžiulę, išaugusio personalo poreikius atitinkančią rūbinę su persirengimo kabinomis, dušu. Taip pat – pertvarkyti dabar čia esantį virtuvės bloką, maisto sandėlius.
 
Senėjanti visuomenė ir vis augantis profesionalios slaugos ir palaikomojo gydymo poreikis verčia svarstyti ir apie ligoninės plėtrą. „Vis daugiau reikia palatų, įvairios įrangos, o vietos ir taip stinga, pastato vidaus galimybės yra išsemtos. Taigi racionaliausia būtų galvoti apie vieno ar dviejų aukštų priestatą, nes išskaidyti įstaigą per kelias vietas būtų nuostolinga. Be to, taptų sudėtinga užtikrinti kokybiškas paslaugas.
 
Aišku, plėtra priklausys nuo to, ar politikai slaugos sektorių rems ne tik gražiais žodžiais, bet ir lėšomis, kokios paslaugų apimties sutartis su mumis sudarys ligonių kasos“, – aiškino V.Grigienė ir pridūrė, kad, nors finansai riboti, steigėjas – miesto savivaldybė plėtros planus vertina palankiai. Be to, vadovė pasidžiaugė, kad skiriama suma slaugos sektoriui PSDF biudžete yra šiek tiek padidėjusi.
 
Dar viena naujų metų vizija – išplėtoti reabilitacijos paslaugas, ypač reikalingas traumas, insultus patyrusiems žmonėms. „Planuojame vietoj keturių turėti šešis ir daugiau kineziterapeutų, daugiau masažuotojų. Taigi tereikia įsigyti daugiau ir įvairesnės reabilitacinės įrangos, taip pat – dar statymo ir kėlimo mobilių įrenginių“, – pasakojo ligoninės vadovė.
 
Daugėja onkologinių ligonių
Kasmet daugėjant pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, ligoninėje atidarytas Paliatyviosios pagalbos intensyviosios terapijos poskyris. Jame nuolat gulinčiųjų skaičius svyruoja nuo 12 iki 17 pacientų. „Šiems metams Panevėžio teritorinės ligonių kasos prašėme finansuoti penkiolika paliatyviosios pagalbos lovų. Gauti finansavimą norėtume ir iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, bet kiek lėšų gausime, dar neaišku“, – kalbėjo V.Grigienė.
 
Paliatyvioji pagalba teikiama komoje esantiems ligoniams, sergantiems terapinėmis ligomis, esant didelio laipsnio organų nepakankamumui. Dabar čia daugiausia gydosi išeičių stadijose onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai.
 
Kiekvienais metais daugėja ir demencija sergančių pacientų, jų amžius – vėlgi jaunėja. „Psichinę negalią turinčių ligonių slaugymas – sudėtingas, kiti ligoniai nenori su jais gulėti vienoje palatoje. O psichinės slaugos profilio ligoninių Lietuvoje vis dar nėra. Tokiems pacientams slaugyti reikia specialių sąlygų, specifinių žinių“, – pastebėjo įstaigos vadovė.
 
Daugėja deleguojamų funkcijų
Ligoninės darbo nepalengvina ir vis daugiau kraunamų socialinių ir kitų funkcijų. Nemažos sumaišties įneš praėjusios kadencijos valdžios įsakymas, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos nuo naujųjų metų vaiko gimimo pažymėjimus ir mirties liudijimus civilinės metrikacijos įstaigoms privalės teikti elektroniniu būdu.
 

Įstaigos, kurios kol kas neprisijungusios prie elektroninės sistemos, šių dokumentų kopijas, patvirtintas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu, reikės ne vėliau kaip kitą darbo dieną į civilinės metrikacijos skyrių pristatyti tiesiogiai, registruotu laišku arba su kurjeriu.
 
„Jau ir taip turime daugybę prievolių, tiesiogiai nesusijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, sprendžiame daugybę socialinių problemų. Mums tenka į teismus nešioti dokumentus ar jų kopijas dėl ligonių neveiksnumo nustatymo, pildyti popierius dėl specialiųjų poreikių nustatymo, spręsti daugybę kitų biurokratinių ir teisinių klausimų, iškylančių besigydantiems įstaigoje, o dabar mums dar deleguojamos artimų žmonių funkcijos, – piktinosi V.Grigienė. – Tam reikia ir papildomų finansų, žmogiškųjų išteklių. Gerai, kad mūsų ligoninė yra mieste, o ką darys mažos gydymo įstaigos...“ 
 
Direktorė pabrėžė, jog ir prijungtoms prie elektroninės sveikatos sistemos įstaigoms kils ne mažiau iššūkių – ne paslaptis, kad e.sveikata sklandžiai neveikia, stringa elektroninių receptų išrašymas, tuomet vis tiek reikės pristatyti popierines kopijas.
 
Ne mažiau glumina įrašas įsakyme, įpareigojantis mirties faktą nustačiusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą užtikrinti mirusio asmens tapatybės dokumentų surinkimą ir perdavimą teritorinėms policijos įstaigoms. Ligoninės direktorė vylėsi, kad pasipiktinimų bangą sukėlusi nauja mirties liudijimų išdavimo tvarka bus atšaukta arba bent koreguojama.
 
Metus baigė gerais finansiniais rodikliais
V.Grigienė tikisi, kad naujoji valdžia atkreips dėmesį ir į kitas palaikomojo gydymo ir slaugos sektoriaus problemas.
„Įvertinus demografines tendencijas Lietuvoje, augantį slaugos paslaugų poreikį, taip pat tai, kad reikia mažinti aktyvaus gydymo apimtis ir trukmę, šios paslaugos turėtų būti efektyviau panaudojamos – pacientai gulėti kuo trumpiau, nustačius diagnozę ir gydymo planą, būti nukreipiami palaikomajam gydymui.
 
Todėl reikėtų diferencijuoti slaugos paslaugas ir įkainius, sugriežtinti kriterijus, reglamentuojančius jų teikimą, adekvačiai suteikti paslaugų kodus ir jų paslaugų finansavimą. Tie pacientai, kuriems skiriamas intensyvus ir sudėtingas palaikomasis gydymas, turėtų gauti ir ženkliai didesnį finansavimą nei mažesnės apimties palaikomasis gydymas ar slauga“, – aiškino V.Grigienė.
 
Tiesa, įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad paslaugų įkainiai santykinai padidėjo. „Be abejo, jie turėtų būti dar didesni. Šiandien išgyventi slaugos ligoninės gali tik taupydamos lėšas. Labai svarbus papildomas finansavimo šaltinis – mokamos paslaugos. Nepaisant to, kad jų įkainis irgi pakilo, mūsų ligoninėje jos paklausios, nuolat turime nuo dešimties iki dvidešimties tokių pacientų, šiuo metu jų yra net per trisdešimt. Deja, dėl patalpų stokos negalime pasiūlyti individualių ar dviviečių palatų“, – kalbėjo ligoninės vadovė.

 
Ligoninė metus baigė gerais finansiniais rodikliais. Tokie rezultatai pasiekiami itin racionaliai naudojant lėšas.   
„Dažnai akcentuoju, jog dirbame minimaliomis administravimo pajėgomis. Praėjusiais metais taupiai ir efektyviai dirbdami buvome padidinę darbuotojų užmokestį, ypač medicinos personalui, nuo liepos pirmosios jis dar išaugo. Darbuotojai yra įvertinami ir už papildomus krūvius, darbo intensyvumą, papildomas funkcijas. Metų pabaigoje išmokamos atlyginimo dydžio premijos visiems darbuotojams, neviršijant nustatyto darbo užmokesčio fondo dydžio. Efektyviai lėšas naudojame ir visiems gydymo ir slaugos poreikiams“, – konstatavo įstaigos direktorė.  

 Dvejus metus ligoninėje dirbantis kineziterapeutas P.Steponavičius sako, jog padedant senukams prireikia daug kantrybės, tačiau darbą įprasmina artimųjų ir pačių pacientų padėka – štai prieš šventes palatos močiutės padovanojo atvirutę ir saldainių. 

Darbuotojams patraukli ligoninė
Dabar ligoninėje dirba arti pusantro šimto žmonių. Ligoninės personalas vertina palankias darbo sąlygas ir gerą kolektyvo atmosferą. „Nors darbas nelengvas, reikalaujantis daug kantrybės, jaučiuosi savo vietoje, – sako dvejus metus ligoninėje dirbantis kineziterapeutas Paulius Steponavičius. – Iš pradžių galvojau, kad užsiimsiu su sportininkais, bet gyvenimas taip susiklostė, kad padedu seniems žmonėms. Tam reikia pašaukimo. Dažnai sakau, kad mūsų rytas prasideda nuo įkvėpimo. Įkvepiam oro ir dirbam.“
 
Didžiulė paspirtis ligoninei – praktiką atliekantys studentai. Ligoninė jau ne vienerius metus yra Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto mokymo bazė. „Džiaugiuosi jaunų žmonių branda, jų motyvacija, meile pasiligojusiam, silpnam žmogui, mokėjimu rasti bendrą kalbą. Pirmomis dienomis jie patiria tarsi šaltą dušą, bet po to gana lengvai integruojasi. O mūsų pacientai labai laukia jaunų žmonių“, – sakė V.Grigienė.
Prieš kelis mėnesius ligoninėje pradėjusi dirbti pernai mokslus Panevėžio kolegijoje baigusi slaugytoja Dovilė Anilionytė atviravo, kad išvažiuoti svetur neketina, nes darbas slaugos ligoninėje jai prie širdies.
 
„Čia ne kartą atlikau praktiką dar studijuodama, keletą mėnesių dirbau Pasvalyje, tačiau traukė grįžti į Panevėžį. Ligoninėje draugiškas kolektyvas, ir atlyginimai geri. Būna sunkesnių, lengvesnių dienų, bet susitvarkome“, – pasakojo mergina.
Apie ligoninę sklinda geros kalbos, todėl nenuostabu, kad ji pritraukia jaunų specialistų – atlikti praktiką studentų atvažiuoja ir iš kitų – Utenos, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno – kolegijų bei universitetų.
 
Pasitelkia ir savanorius
Ligoninėje darbą palengvina ir toliau didėjantis savanorystės mastas bei apimtys. Daug metų įstaigoje dirba savanorė psichologė, sielovada užsiima kunigai, kitų sričių specialistai. Nuolat bendradarbiaujama su mokyklomis, darželiais, įvairiomis organizacijomis, visuomenės sveikatos biuru, meno kolektyvais, kultūros įstaigomis.
 
„Prieš šventes vykdėme projektą kartu su pataisos namais, moterys gamino kalėdinius papuošimus. Taip pat prisidėjo mokyklų ir darželių vaikai, jie kūrė atvirukus, liejo žvakutes, lankė ligonius. Organizuojame karjeros dienas vyresniems moksleiviams“, – tik apie mažą dalį įvairiausių ligoninės inicijuojamų veiklų pasakojo V.Grigienė.
 
Siūlo gerus atlyginimus
Nors į ligoninės kolektyvą įsilieja nemažai jaunų žmonių, vis dėlto vadovė konstatavo, jog disproporcija medicinos specialistų amžiaus atžvilgiu visgi išlieka, nes daug jaunimo ateitį sieja su užsieniu. „Ir juos galima suprasti – kiek mūsų darbo užmokestis bekiltų, vis tiek sunkiai pavysime kitas Europos šalis, o ir darbo krūviai jose ženkliai mažesni“, – sakė V.Grigienė.
 
Savanorių ir praktikantų pagalba padeda įstaigai sėkmingai vystyti veiklą, tačiau ir šios ligoninės neaplenkia visuotinai skaudi problema – slaugytojų ir gydytojų trūkumas.
Nors jiems ligoninė siūlo vienus aukščiausių atlyginimų Lietuvoje, didesniu prestižu gydytojai laiko darbą tose gydymo įstaigose, kur teikiamos aktyvaus gydymo paslaugos.


Verta žinoti
Ligoninė siekia teikti ne tik efektyvias sveikatos priežiūros, bet ir kompleksines paslaugas, apimančias ir reabilitacinę, psichologinę pagalbą, sielovadą. Įstaigoje taikoma dailės, muzikos, spalvų terapija. Pacientų kasdienybę praskaidrina įvairiausios kultūrinės programos, įkurtas literatūros mėgėjų klubas, edukacinių veiklų būrelis.
Įstaigos darbuotojai nuolat dalyvauja šiuolaikiniuose slaugos, paliatyviosios pagalbos teikimo, medicinos etikos, teisės, psichologijos mokymuose. Organizuojamos tiek dalykines, tiek atraktyvios paskaitos ir renginiai.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica