Nauja paslauga Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje: konsultacija telefonu!

Deimantė Gruodė
2019-03-26
Nuolat tobulėjanti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis pristato dar vieną naujovę – Konsultacijų centrą. Kaip pasakojo dispečerinės darbuotojai, tam tikrais atvejais, kuomet greitoji pagalba nėra būtina, skambutis peradresuojamas konsultantui, jog, esant reikalui, žmogus galėtų pasitarti su mediku, nebūtų paliekamas be pagalbos. Kaip rodo pasaulinė praktika, tokiu būdu GMP iškvietimų skaičių galima sumažinti net trečdaliu bei gauti didelę ekonominę naudą.
Nauja paslauga Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje: konsultacija telefonu!
„Pirmas įspūdis malonus: skambinantieji sureagavo itin palankiai, mandagiai užbaigdami pokalbį, palindėdami gražios dienos. Jie buvo labai patenkinti suteikta paslauga“, - sakė į konsultacijų skambučius atsiliepianti medikė Egidija Klupšienė.

Trečdalis skambučių nėra skubūs
Poreikis kurti tokį centrą Kauno GMP stotyje buvo jaučiamas jau seniai.
„Ne naujiena, kad realių greitosios pagalbos kvietimų sulaukiama apie šešiasdešimt procentų, visi kiti – skubios medicinos ar greitosios pagalbos įsikišimo nereikalaujantys. Kaip rodo pasaulinė praktika, tokio centro įkūrimas gali iki trisdešimt procentų sumažinti greitosios medicinos pagalbos paslaugos nereikalaujančių iškvietimų skaičių. Tai – itin didelis ekonominis efektas. Iš pradžių konsultuodami gyventojus tikimės kvietimų skaičių sumažinti dešimt penkiolika procentų. Kuo tai yra gerai? Tuo, kad žmogaus nepaliekame be pagalbos. Jis bet kokiu atveju gauna konsultaciją, patariama kur kreiptis, kaip gali padėti sau pats, arba siunčiamas pas šeimos gydytoją“, - apie prieš savaitę pradėjusią veikti sistemą pasakojo įstaigos direktorius Nerijus Mikelionis.
 
Kalbėdamas telefonu konsultantas dirba pagal standartizuotą protokolą. Tai – stiprus pagalbininkas ir standartizuotas įrankis teikiant pagalbą visiems vienodai, nepriklausomai nuo dispečerio gebėjimų, nuovargio, nuotaikos ar įgytos patirties.
„Kvietimo registravimo priėmime pagal skambinančiųjų nusiskundimus yra trisdešimt trys standartizuoti protokolai, o suteikiant konsultaciją - du šimtai devyniolika. Tai irgi menas, ištisas mokslas gebėti tuo naudotis. Jei žmogus sutiko kreiptis į šeimos gydytoją, yra galimybė suplanuoti perskambinimą už valandos, dviejų, kiek mums atrodo reikalinga. Taip pat galima nurodyti artimiausias vaistines, jų darbo valandas“, - apie šios sistemos privalumus pasakoja dispečerinės auditorė Daiva Ieškienė.
Šiam darbui apmokyti septyni nauji konsultantai. Jie išklausė specialius trijų dienų kursus, laikė egzaminus, tik tuomet įgavo teisę dirbti Konsultacijų centre.
 
„Tai – antroji mūsų darbo diena. Iš pradžių buvo kiek jaudulio, nežinojau, kaip visuomenė tai priims. Pirmasis įspūdis – malonus, nes skambinantieji sureagavo itin palankiai, mandagiai užbaigdami pokalbį, palindėdami gražios dienos. Mums svarbiausia, kad pacientas liktų patenkintas ir paslauga būtų suteikta kokybiškai“, - sakė į konsultacijų skambučius atsiliepianti medikė Egidija Klupšienė.

Lengvas kraujavimas iš nosies, aukštas kraujo spaudimas, galvos svaigimas ar skausmas, vabzdžių įgėlimas, erkių įkandimas – tokie pirmieji skambinančiųjų nusiskundimai. Pokalbiai, kaip pasakojo konsultantai, ilgiausiai trunka iki dešimties minučių.
  

„Optimistiškai žiūriu į šią naujovę. Praėjus kuriam laikui, kai konsultacijos telefonu įsibėgės, pacientai gaus labiau jų poreikius atitinkančią paslaugą, nebus tik nuvežami į ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros išleidžiami į namus. Ir GMP darbuotojai bus patenkinti gaudami tikslingesnius kvietimus. Žmonės turi būti pasiruošę sulaukti konsultacijos, ne tik greitosios pagalbos į namus“, - sakė skubios medicinos rezidentė Irma Kučinskienė.

 
Sujungimas per dispečerinę
Ką daryti, kad būtumėte sujungti su Kauno GMP stoties Konsultacijų centru?
Visų pirma sistema leidžia skambinti iš išorės, kai yra specialus konsultacijoms dedikuotas numeris. Kitas kelias – 033 tiesiogiai į GMP dispečerinę, arba 112 - per Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), kai informacija nukreipiama į GMP dispečerinę.
„Kol kas naudosime pastarąjį kelią – per dispečerinę. Visų pirma, neturime išorinio konsultacijoms dedikuoto numerio. Antra, jei leisime žmonėms skambinti iš išorės, skambučių sulauksime kone iš visos Lietuvos, o mes neturime pajėgumų aptarnauti didelį skambučių srautą.
 

„Nuo pernai liepos mėnesio prisijungėme Alytaus apskritį (Alytaus miestą ir rajoną, Lazdijus, Druskininkus, Varėną). Dabar aptarnaujame apie dvidešimt vieną tūkstantį kvadratinių kilometrų teritoriją, beveik šimtą keturiasdešimt tūkstančių papildomų gyventojų. Sukūrėme dar vieną darbo vietą skambučių priėmėjui ir efektyviau paskirstėme pajėgumus tarp pajėgas valdančių dispečerių“, - pasakojo dispečerinės administratorius Donatas Paliulionis.

 
Šis centras skirtas ne tik kvietimų skaičiui sumažinti, bet ir tam, kad žmonės galėtų pasikonsultuoti. Kol kas, bandomuoju laikotarpiu, dėl per mažų pajėgumų gauname tik per dispečerinę ateinančius skambučius. Vadinasi, paslauga galės pasinaudoti mūsų GMP dispečerinės aptarnaujamos teritorijos gyventojai“, - sakė įstaigos vadovas.
Tiesa, įdiegti Konsultacijų centrą leidžiama tik tuomet, jei dispečerinė atitinka aukščiausius standartus. Dar 2016 m. Tarptautinė greitosios pagalbos dispečerių akademija Kauno GMP stočiai suteikė akreditaciją: įstaiga tapo 224-uoju (maždaug iš 3 tūkstančių) minėtos tarnybos akredituotu kompetencijos centru pasaulyje. „Tik gavus tokį įvertinimą galima steigti konsultacinį centrą. Be to, negali atsipalaiduoti, reikia išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir kas trejus metus atlikti resertifikaciją, kai pasauliui turi iš naujo įrodyti, ko esi vertas“, - sakė dispečerinės auditorė D.Ieškienė.
 

„Dispečerinėje dirbu jau trečias mėnuo. Iš pradžių reikia adaptuotis, kaip ir bet kurioje naujoje darbo vietoje, tad buvo daug jaudulio, streso. Dabar jau viskas gerai“, - prisipažino nauja skambučių priėmėja Neringa Smailytė.

 
Specialus pagalbos tinklas su defibriliatoriais
Vis dažniau į gyvybių gelbėjimą įsitraukia ir visuomenės nariai. Savivaldybių gyventojai yra apmokomi teikti pirmąją pagalbą staigios mirties ištiktajam, taip pat teisingai naudoti gyvybes gelbstintį išorinį automatinį defibriliatorių. Paskui išklausiusieji pirmos pagalbos kursus, kuriuos organizuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, savanoriškai prisijungia prie bendro tinklo ir per specialiąsias mobiliąsias programėles gauna informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę. Tad jie pirmieji turi nuskubėti į nelaimės vietą ir suteikti pirmąją pagalbą iki atvykstant profesionaliems medikams. O esant galimybei, panaudoti ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas jų sujungtas su greitosios medicinos pagalbos stotimi ir automatiškai (atidarius dureles) perduos iškvietimo signalą GMP dispečeriams.
 
Kaip pasakoja Kauno GMP darbuotojai, nuo šiol atliekant gaivinimą informacinė sistema turės galimybę automatiškai netrukdydama dispečerio perduoti kvietimą pirmos pagalbos teikėjams (jų suskaičiuojama apie 5 tūkstančius).
„Jei tuo momentu pirmos pagalbos teikėjas bus laisvas ir rasis netoli nelaimės vietos tam tikru spinduliu, pavyzdžiui, penkių šimtų metrų atstumu, telefonu gaus žinutę, kad yra reikalinga jo pagalba. Jis turi nuskubėti į tiksliai nurodytą vietą ir pradėti gaivinimo veiksmus. O kitas žmogus tuo pat metu gaus informaciją, kur yra arčiausias defibriliatorius.
Sistema iš tikrųjų funkcionuoja puikiai. Olandai turi itin platų tinklą – keli šimtai tūkstančių užsiregistravusių pirmos pagalbos teikėjų. Bet pas juos yra apie dvidešimt tūkstančių defibriliatorių, o pas mus kol kas skaičiuojama dešimtimis. Per visą Lietuvą galbūt susidarytų keletas šimtų, kurie yra išdėstyti viešai prieinamose vietose: ligoninėse, poliklinikose, oro uoste, visuomeniniuose pastatuose, muziejuose, sporto salėse, kur būna didelis žmonių srautas“, - sako N.Mikelionis.
 
Kauno miesto GMP stoties dispečerinė kasdien sulaukia 700−800 pagalbos ieškančiųjų skambučių. Aptarnaujama teritorija apima ne tik Kauno miestą, bet ir Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Jonavos, Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonus. „Nuo pernai liepos mėnesio, įsigaliojus Vyriausybės sprendimui GMP dispečerinių skaičių sumažinti iki penkių, prisijungėme Alytaus apskritį (Alytaus miestą ir rajoną, Lazdijus, Druskininkus, Varėną). Mūsų aptarnaujama teritorija išaugo penkiais tūkstančiais kvadratinių kilometrų. Dabar aptarnaujame apie dvidešimt vieno tūkstančio kvadratinių kilometrų teritoriją, beveik šimtą keturiasdešimt tūkstančių papildomų gyventojų.

Sukūrėme dar vieną darbo vietą skambučių priėmėjui ir efektyviau paskirstėme pajėgumus tarp valdančiųjų pajėgas“, - pasakojo dispečerinės administratorius Donatas Paliulionis.
  

„Naujose pareigose dirbu trečią mėnesį. Iš viso čia esu ketverius metus, pirmus du kaip skambučių priėmėja, vėliau dirbau pajėgų valdyme. Įdomi sistema, kiekvienas skambutis kitoks. Kaip skambučio priėmėjas atsiliepia, ar teisingai užduoda klausimus – viskas yra vertinama. Darbas – sunkus, atsakingas, emociškai, fiziškai reikalaujantis daug jėgų. Bet geras kolektyvas, puiki aplinka, dirbti tikrai labai įdomu“, - patikino dispečerių auditorė Gerda Keršytė.

  
Dispečerinėje dažniausiai dirba šeši medikai, kurie priima skambučius, registruoja įvykius ir skubiai perduoda surinktą informaciją dviem pajėgas valdantiems operatoriams. Pastarieji stebi visų rajonų GMP brigadų darbą, žemėlapyje mato greitosios automobilių buvimo vietas ir užimtumus. O į kvietimus vykstantys Kauno GMP darbuotojai dabar naudoja planšetinius kompiuterius, kuriuose galima rasti visą reikalingą informaciją. Pradėjus naudoti šią sistemą nuo pečių nukrito popierinių dokumentų pildymo našta.
Pasak jų, atėmus technologijas, būtų itin sudėtinga dirbti. „Nelabai įsivaizduoju, kad dispečerinėje vėl užsirašinėtume informaciją ranka, pildytume kortelę tušinuku, - tai jau praeitas etapas, kai į korteles rašydavome romanus“, - vienas per kitą patikino dispečerinės darbuotojai.
 
„Darbo sąlygos čia tikrai geros, techninė įranga – taip pat. Administracija atsižvelgia į mūsų poreikius, pavyzdžiui, mokslus, yra derinami darbo grafikai“, - džiaugėsi dispečerinės darbuotojas Marius Daukšas.
Ne veltui Kauno GMP stotyje jis skaičiuoja jau penktus darbo metus. „Pradėjau mokytis medicinos srityje ir labai norėjau įsidarbinti Kauno greitosios pagalbos stotyje. Kai man pasiūlė šias pareigas, atėjau apsižvalgyti, susipažinau su darbo specifika. Tai – sunkus, atsakingas, tačiau nepaprastai įdomus darbas“, - šypsojosi Marius.
Dispečerinės darbuotojai prisiminė ne vieną sėkmingai pasibaigusį gaivinimo atvejį. Kai kurie sulaukė netgi „Lietuvos garbės“ apdovanojimo. Vienas tokių – kuomet parduotuvėje buvusią moterį ištiko staigi klinikinė mirtis, bet jai į pagalbą atskubėjo du jaunuoliai.
Pasak D.Ieškienės, nepaisant to, jog greitoji medicinos pagalba atvažiuoja vos per kelias minutes, pradinė pagalba spaudžiant krūtinės ląstą klinikinės mirties ištiktam žmogui tikimybę išgyventi padidina dvigubai.

 

„Mūsų dispečerio pagalba teikiant instrukcijas buvo atliekami pradinio gaivinimo veiksmai, medikai irgi privažiavo itin greitai, nes artimiausia laisva brigada buvo visai šalia. Tokiais atvejais kiekviena sekundė itin svarbi. Esant klinikinei mirčiai, žmogus gali būti efektyviai sėkmingai atgaivinamas per pirmas keturias minutes. Pradinis gaivinimas ir krūtinės ląstos paspaudimai leidžia klinikinės mirties atgaivinimo laiką pratęsti du kartus, vadinasi, nuo keturių iki aštuonių minučių, kai žmogus gali likti visiškai sveikas be pažeidimų smegenyse“, - sakė dispečerinės auditorė Daiva Ieškienė.

 
Kauno GMP stotyje jau ne vienerius metus yra naudojamas amerikietiško standartizuoto protokolo modelis – visas situacijas apimantis klausimynas, kurio tikslas – išvengti žmogiškųjų klaidų.
Pagal protokolą paskambinus į GMP, atsiliepusi darbuotoja visų pirma paklausia adreso ir telefono numerio, tad net nutrūkus pokalbiui gali išsiųsti medikus. Dispečerio tikslas, pasak D.Ieškienės, - išgirsti žmogų, teisingai užduoti klausimus ir užregistruoti informaciją. Nepriklausomai nuo paros laiko, emocinės būsenos, paslaugą jis visada teikia vienodai ir tokią pačią.
„Mes audituojame nuo vieno iki trijų procentų visų dispečerių pokalbių budėjimo metu. Vadinasi, iš dviejų šimtų tūkstančių kvietimų per metus, apie tris keturis tūkstančius. Tad su kiekvienu dispečeriu pasikalbama atskirai, jis arba pagiriamas, arba pasakoma, ką gali patobulinti ir padaryti geriau. Todėl organizuojami tęstiniai dispečerių mokymai“, - sakė D.Ieškienė.
 

„Naudojame pažangias technologijas, generuojame naujas idėjas ir, aš manau, kad mūsų sistema tikrai nėra blogesnė už kitas Europos sistemas, nes tas pats algoritmas yra taikomas, pavyzdžiui, Austrijoje. Tiesa, kartą per savaitę išpuola dirbti naktį, kai sistemoje iškyla trikdžių, bet viską dažniausiai pavyksta sutvarkyti nuotoliniu būdu“, - pasakoja IT specialistas Dmitrijus Gurejevas.

 
Regionuose trūksta brigadų
Paklaustas apie sisteminius iššūkius, su kuriais susiduria GMP stotys, N.Mikelionis akcentavo, jog regionuose yra akivaizdus GMP brigadų trūkumas. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl GMP paslaugų apmokėjimo suburta darbo grupė.
„Preliminariais duomenimis, planuojama skirti finansavimą papildomoms klasterinėms brigadoms. Apie tai jau esame kalbėję ne vieną kartą, kad tokių klasterinių brigadų, mūsų asociacijos (Greitosios medicinos pagalbos įstaigų – red.) skaičiavimais, paskirstant per visą Lietuvą reikėtų dvidešimt, tarkime, po keturias GMP brigadas juridiškai priskiriant dispečeriniams centrams. Jų pagrindinis tikslas ir funkcija būtų nuvažiuoti į vietą ir paimti pacientą, kurį reikia pervežti į insulto, politraumos arba miokardo infarkto klasterio centrą. Dabar situacija tokia, kad mūsų pajėgas valdantiems dispečeriams reikia kuo nors padengti „plikas“ teritorijas, iš kurių perveždamos pacientus išvažiuoja visos brigados“, - problemą įvardija N.Mikelionis.
Dėl specialistų trūkumo suformuoti keturias brigadas – pakankamai rimtas iššūkis. Juolab kad vienos brigados išlaikymas atsieina apie ketvirtį milijono eurų per metus (nuo 250 iki 300 tūkst.).

 
Tarp kitko
Pacientams teiktų Kauno m. GMPS paslaugų kokybės vertinimas buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Apklausa atlikta telefonu, skambinant GMP pagalbą kvietusiam asmeniui ir užduodant iš anksto numatytus anketos klausimus.
Į pirmąjį klausimą „Kaip dažnai per pastaruosius metus kvietėte Kauno m. GMPS specialistus?“ atsakė 438 tiriamieji (98,6 proc.). Trečdalis pacientų (148, 33,8 proc.) į Kauno m. GMPS kreipėsi kartą per metus, o 37 tiriamieji (8,7 proc.) atsakė, kad per šiuos metus GMP paslaugomis naudojosi kartą per mėnesį.
 
Dispečerio bendravimo kokybę įvertino 442 apklaustieji (99,5 proc.). Daugiau nei pusė tiriamųjų (247, 55,9 proc.) teigė esantys labai patenkinti dispečerio bendravimu ir tik 3 tiriamieji (0,07 proc.) teigė esantys labai nepatenkinti. Į klausimą „Kaip vertinate Kauno m. GMPS brigados atvykimo laiką?“ daugiau nei pusė respondentų brigados atvykimo laiką vertino labai gerai, trečdalis – gerai, 8,7 proc. patenkinamai ir tik 5 pacientai (1,1 proc.) brigados atvykimo laiką įvertino blogai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

      Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

      Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
      Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

      Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

      Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

      Budinti vaistinė


      Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

      Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

      Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
      „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

      „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

      Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

      Sveika šeima


      Šiandien tartis dėl gimdymo su gydytoju - nerekomenduojama

      Būsimos gimdyvės neretai iš anksto tariasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kad būtent jie priimtų gimdymą. Kokia viso to prasmė? Ar verta? Bijau, kad taip tik medikas bus įpareigojamas „budėti“. Margarita, 32 m. 

      Sveikatos horoskopas


      Lapkričio 23 - 29 d.

      Avi­nas
      Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

      Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
      Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
      Kiekvienam teks nuvykti...
      Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
      Leonardas Cohenas ir jausmai
      Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica