Lietuvos medikai įkvėpė ukrainiečius

Deimantė Gruodė
2017-05-18
„Mums tai atrodo kaip stebuklas“, - susižavėję kalbėjo po Lietuvos gydymo įstaigas vedžiojami ukrainiečių medikai, kuriems pagalbos ranką ištiesė kolegos lietuviai geranoriškai dalindamiesi žiniomis bei vertinga patirtimi. Iš įvairių Ukrainos regionų suvažiavę įstaigų vadovai prisipažino, kad jų medicinos bendruomenė jau pribrendo rimtiems pokyčiams ir laukia reformų. Didžiulės psichiatrijos ligoninės, ankštos sunkių ligonių prigrūstos palatos, kur dažniausiai sergantieji laikomi ilgai ir gydomi vien medikamentais – turbūt tokiose Ukrainos gydymo įstaigose nenorėtų atsidurti nė vienas pacientas.
Lietuvos medikai įkvėpė ukrainiečius
„Ukrainiečių sveikatos apsaugos sistema praktiškai nepasikeitusi nuo tarybinių laikų. Nors nuo Tarybų Sąjungos subyrėjimo jau praėjo dvidešimt septyneri metai, jie labai nustebo, kad pas mus jau nebegalioja tų laikų sveikatos apsaugos ministrų įsakymai“, - pasakoja ukrainiečius sutikęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Nuotr. - ukrainiečių psichikos sveikatos specialistai Lietuvoje.

Nuo tarybinių laikų mažai kas pasikeitė
Iš įvairių Ukrainos regionų semtis žinių į Lietuvą atvyko gydymo įstaigų vadovai. Tai jau antras kolegų vizitas į mūsų šalį. „Bendradarbiavimas su ukrainiečiais prasidėjo nuo psichikos sveikatos priežiūros maždaug prieš dvejus metus. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradėjome įgyvendinti projektą, skirtą padėti Rytų Ukrainos regionams, kur vyksta karas. Ukrainiečių sveikatos apsaugos sistema praktiškai nepasikeitusi nuo tarybinių laikų.
 
Nors nuo Tarybų Sąjungos subyrėjimo jau praėjo dvidešimt septyneri metai, jie labai nustebo, kad pas mus jau nebegalioja tų laikų sveikatos apsaugos ministrų įsakymai. Ten gydymo įstaigose ne tik patalpos neremontuotos ar pasenusi aparatūra, bet ir visiškai nepasikeitusi sveikatos apsaugos sistema“, - pasakoja ukrainiečius sutikęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

„Labai norėčiau, kad tokius mokymo kursas, kuriuos ką tik užbaigėme, praeitų ir kai kurie mūsų šalies politikai, nuo kurių priklauso sprendimai sveikatos apsaugos srityje“, - sakė Novovolynsko centrinės ligoninės direktorius Viktoras Morozas. 


Dar praėjusiais metais prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Kijeve metu buvo pasirašyti susitarimai dėl tolesnio bendradarbiavimo, ypač psichosocialinės reabilitacijos srityje. Reformuojant psichikos sveikatos sistemą ukrainiečiai turėjo galimybę rinktis iš kelių Europos šalių, bet pasirinko būtent Lietuvą.
„Kuo mus patraukė Lietuva? Tuo, kad abi šalys gyveno sovietinėje santvarkoje, tad mūsų startinė pozicija yra vienoda ir mes galime perimti jūsų vertingą patirtį be reikšmingų korekcijų. Labai norėčiau, kad tokius mokymo kursus, kuriuos ką tik užbaigėme, išklausytų ir kai kurie mūsų šalies politikai, nuo kurių priklauso sprendimai sveikatos apsaugos srityje“, - sakė Novovolynsko centrinės ligoninės direktorius Viktoras Morozas.
 

Nežinojo, kaip padėti grįžusiems iš fronto
Lietuvai ir Ukrainai bendradarbiaujant psichikos sveikatos ir psichosocialinės reabilitacijos srityje įgyvendinami du projektai, kurie sulaukė didžiulio pasisekimo tarp ukrainiečių. Iš pradžių pagal specialiai sudarytą programą penkias dienas vyko mokymai 65 Dniepropetrovsko ir Poltavos sričių psichikos sveikatos specialistams (psichiatrams, slaugytojams, psichologams, užimtumo specialistams).

„Aš manau, kad ligoninės visada skundžiasi pinigų trūkumu: lėšų arba mažai, arba jų nėra visai. Bet tai turbūt ne pagrindinė priežastis reformuojant psichikos sveikatos sistemą. Kaip matėme, išėję iš tų pačių pozicijų jūs, lietuviai, padarėte didžiulį progresą“, - sakė Voluinės apskrities sveikatos departamento direktorius IgorisVaščeniuk.


Užsiėmimus vedė Lietuvos lektoriai, kurie, atsižvelgdami į politinę situaciją Ukrainoje, parinko itin aktualias temas: krizių intervencija, potrauminis stresas, psichosocialinė reabilitacija, ergoterapija, priklausomybių ligos, komandinis darbas, pokyčių valdymas. Projekto metu vyko ne tik teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, bet ir buvo sudarinėjami planai kiekvienai įstaigai, kaip joje bus diegiamos naujos paslaugos.
 
„Esmė ta, kad pradėjo iš fronto grįžti ukrainiečiai, o į gydymo įstaigas - plūsti gyventojai, kurių artimieji žuvo arba buvo sunkiai sužeisti. Psichikos sveikatos specialistai nežinojo, ką su tokiais žmonėmis daryti, nes jie moka gydyti tik sunkius psichikos sutrikimus. Ukrainoje yra vadinamosios veteranų ligoninės, skirtos būtent grįžusiesiems iš fronto, pradėti kurti ir psichosocialinės reabilitacijos centrai“, - pasakoja M.Marcinkevičius, jau penkiskart lankęsis Ukrainoje.

„Kokioje gydymo įstaigoje bebūtume, kolegos lietuviai geranoriškai dalijosi patirtimi, kurią, aš tikiuosi, sėkmingai pritaikysime savo darbe. Pas mus nėra medicininio draudimo. Tai tikrai labai svarbu mums įgyvendinti ateityje“, - sakė Chutovo regiono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Inna Sydorenko.


Lietuvos ekspertai vizituodami ukrainiečių gydymo įstaigose pamatė, kokiomis nepavydėtinomis sąlygomis ten gydomi psichikos sutrikimų turintys asmenys. Nors stengėsi nesikišti, bet apsilankę vienos gydymo įstaigos vaikų skyriuje buvo šokiruoti. Nesuprato, kodėl nei vienoje palatoje nėra durų. Personalas paaiškino, kad taip daug patogiau stebėti mažuosius pacientus, nepaisant to, kad nosį riečia įvairūs kvapai, o triukšmas aidi visame skyriuje.
 
„Kadangi esame išėję iš tos pačios sistemos, galime nupasakoti visą kelią, kuriuo ėjome, ir kokias klaidas darėme. Jiems Lietuvos patirtis yra unikali. Dėl to susidomėjimas iš jų pusės - didžiulis. Suprantama, pas mus daug kas atnaujinta iš europinės paramos, bet maždaug devyniasdešimt septintaisiais, kuomet susikūrė sveikatos draudimo sistema, finansinė padėtis mūsų šalyje irgi buvo panaši. Dabar pas juos gydytojo atlyginimas yra maždaug pusantro du šimtai dolerių, slaugytojos – apie šimtą. Pas mus buvo lygiai tokia pati situacija. Nepaisant to, mes ėjome, kūrėme, pavyzdžiui, mažinome stacionarinę grandį ir dėl to žymiai daugiau liko pinigų ambulatorinėms paslaugoms, kurios - pigesnės. Mūsų patirtis ukrainiečius įkvėpė“, - pasakoja M.Marcinkevičius.
 
Pribrendo reformoms 

„Kiekvienas pilietis didžiuojasi savo šalimi, kiekvienas medicinos darbuotojas su pasididžiavimu pasakoja apie pasiekimus medicinoje ir noriai dalijasi savo žiniomis bei patirtimi. Atvirai sakau, kad mes labai norėtume, kad taip būtų ir mūsų šalyje“, - įspūdžiais dalijosi Lokhvytsos centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Burlei. 


„Specialiai norėjau nuvykti į posovietinę šalį, daug kur buvome, daug ką matėme, labai įdomi patirtis mūsų artimųjų kaimynų. Pas mus tam tikri žingsniai daromi, bet nėra susikalbėjimo, politinio elito susitarimo. Su apgailestavimu turime pripažinti, kad tos reformos, apie kurias kalbame jau daug metų, nejuda iš vietos. Man buvo skaudu, kuomet diskutavome su ligoninės administratoriumi ir mūsų požiūriai buvo skirtingi.
 
Kai darbas planuojamas ligoninėje arba kitoje struktūroje, turi būti aiškiai apibrėžiamos žaidimo taisyklės. Netgi esant dabartiniams finansiniams resursams, jeigu būtų aiškiai apibrėžiamos valstybės, ligoninės vadovybės atsakomybės, būtų nuveikiama žymiai daugiau paciento labui. Manau, kad ligoninės visada skundžiasi pinigų trūkumu: lėšų arba mažai, arba jų nėra visai. Bet tai - turbūt ne pagrindinė priežastis reformuojant psichikos sveikatos sistemą. Mes įsitikinome, jog išėję iš tokių pačių pozicijų jūs, lietuviai, pasiekėte didžiulį progresą“, - sakė Voluinės apskrities sveikatos departamento direktorius Igoris Vaščeniuk.
 „Mūsų medicinos bendruomenė jau subrendo permainoms ir visi laukiame reformų. Jos bus sudėtingos, kai kam jos nepatiks, kai kam netiks ir joms priešinsis. Svarbiausia, kad mes pamatėme, jog visa tai galima organizuoti ir įgyvendinti realiai“, - sako Poltavos apskrities sveikatos departamento vyriausiasis specialistas terapeutas Ivanas Šumeiko.

Kolegai antrino ir Užkarpatės apskrities sveikatos departamento direktorius Volodymyras Markovyč: „Kaip tik dabar atėjo laikas, kai mes aiškiai suprantame, kad sustingome reformose. Šalyje yra pageidavimų reformuoti mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Mums ypač naudinga tokia pažintinė kelionė. Noriu pasakyti „ačiū“ Martynui ir jo komandai, kuri dirba šioje įstaigoje. Todėl, kad stebėdami jų darbą ir sukauptą patirtį, matome, kad iš tikrųjų reikia daugiau veikti ir mažiau tuščiai kalbėti. Kokios galimybės, nuo ko pradėti, kokių klaidų išvengti vykdant reformą, kaip paprasčiau pasiekti tikslą ir kaip pas mus šalyje sukurti europinio lygio medicininę įstaigą – tai sužinoti mums visiems buvo itin naudinga. Mes žavimės kolegų gydytojų darbu Lietuvoje.“
 
Didžiulis susidomėjimas
Kaip pasakojo kalbinti Ukrainos gydymo įstaigų vadovai, medikų bendruomenė jau pribrendo rimtoms permainoms, nes pacientų gydymas, galima sakyti, - tik stacionarinis ir medikamentinis. Apie ambulatorines paslaugas galima tik pasvajoti. Dirba vienas kitas psichologas, bet jų paslaugomis naudojamasi minimaliai.

„Mes žinojome, kad yra medicininis draudimas, kad yra šeimos medicina, gydymo standartai, naujos technologijos, elektroninė sveikatos sistema, visuomenės sveikata. Apsilankę jūsų šalyje pamatėme, kaip visa tai veikia kompleksiškai. Reformos bus sudėtingos, kai kam jos nepatiks, kai kam – netiks, joms bus priešinamasi. Svarbiausia, kad mes pamatėme, kaip visa tai galima organizuoti ir įdiegti į sveikatos apsaugos sistemą“, - kalbėjo Poltavos srities sveikatos departamento vyriausiasis specialistas terapeutas Ivanas Šumeiko.


Kolegoms už brangų laiką dėkojo Chutovo regiono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Inna Sydorenko. „Kokioje gydymo įstaigoje bebūtume, kolegos lietuviai geranoriškai dalijosi patirtimi, kurią, aš tikiuosi, sėkmingai pritaikysime savo darbe. Ukrainoje nėra medicininio draudimo, todėl domėjomės, kaip pas jus buvo sukurta draudiminė sistema ir kaip ji veikia dabar. Tai tikrai mums labai svarbu įgyvendinti ateityje. Man buvo įdomu stebėti kolegų lietuvių darbą. Gavau įdomių patirčių, kurias parsivešiu į Ukrainą.“
 
Lietuvoje viešėję ukrainiečiai džiaugėsi, kad galėjo aplankyti ne tik daug skirtingų gydymo įstaigų, bet ir susipažinti su Vilniaus miestu bei jo kultūra.

„Daugelis mūsų pirmą kartą lankosi šioje šalyje. Daug girdėjome, daug skaitėme apie jus. Jūsų žmonės draugiški, puikūs keliai. Kiekvienas pilietis didžiuojasi savo šalimi, kiekvienas medicinos darbuotojas su pasididžiavimu pasakoja apie jūsų pasiekimus medicinoje ir noriai dalijasi žiniomis bei patirtimi. Atvirai sakau, kad mes labai norėtume, kad taip būtų ir mūsų šalyje“, - sako Lokhvytsos centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Burlei.

„Kaip tik dabar atėjo laikas, kai mes labai aiškiai suprantame, kad sustingome reformose. Yra pageidavimų reformuoti mūsų sveikatos apsaugos sistemą šalyje. Mums buvo labai naudinga tokia pažintinė kelionė“, - sako Užkarpatės apskrities sveikatos departamento direktorius Volodymyras Markovyč. 



 
Tarp kitko
Bendradarbiaujant su kolegomis Ukrainoje yra vykdomi šie projektai: „Pagalba Rytų Ukrainos sritims, reformuojant psichosocialinės reabilitacijos sektorių“; (projektą įgyvendino LR Sveikatos apsaugos ministerija Poltavos ir Dniepropetrovsko srityse (Biudžetas - 58 tūkst. Eur).
Tęstinis projektas - „Pagalba Rytų Ukrainos sritims reformuojant psichikos sveikatos sistemą ir tęsiant psichosocialinės reabilitacijos sektoriaus pertvarką“.
Projektas įgyvendinamas Poltavos ir Dniepropetrovsko srityse. Projektą, kurio biudžetas 60 tūkst. Eurų, įgyvendina VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras.
 
Vyko praktiniai psichikos sveikatos specialistų ir administratorių mokymai „darbo vietos principu“ pažangiausiose Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros įstaigose: 12 sveikatos priežiūros administratorių grupė, 3 vizitai, 32 įvairių specialybių psichikos sveikatos specialistų, kurie jau gavo teorinius mokymus praeito projekto, dirbo kartu su kolegomis iš Lietuvos ir įgijo praktinių žinių ir įgūdžių.
Baigiamasis Lietuvos ekspertų vizitas, kuris padės įvertinti pažangą ir numatyti tolesnio bendradarbiavimo gaires.
Dėl didelio susidomėjimo mokymuose ir vizituose į Lietuvą dalyvavo 10 žmonių daugiau nei planuota ir ne tik iš Dnipro ir Poltavos regionų, bet ir kolegos iš Sumy, Odesos, Donecko ir Luhansko regionų.
 
Pradėdami projektą tikėjosi tik įdiegti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas daugiausia psichiatrijos įstaigose, o buvo įkurti net 4 atskiri skyriai, taip pat ir veteranų ligoninėse.
Bendradarbiavimas su Dnipro ir Poltavos regionais tęsiasi ir plečiasi: 2017 m. kovo mėnesį su savaitės vizitu Lietuvoje lankėsi Poltavos kitų sričių (ne psichikos sveikatos) medikų delegaciją
Pasirašyta sutartis dėl analogiško projekto finansavimo Donecko ir Luhansko regionuose 2017 m. 06 mėn. – 2018 m.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris