Klaipėdos universitetinės ligoninės urologai žengia su naujausiais mokslo laimėjimais

Deimantė Gruodė
2016-11-28
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) per pastaruosius metus padarė didžiulę pažangą urologijos srityje. Ją lėmė ne tik gerėjanti ligų diagnostika, bet ir tai, jog vis daugiau pacientų renkasi būtent šios ligoninės urologijos specialistus. Svarbu tai, jog šioje modernioje pajūrio gydymo įstaigoje sukurtos palankios sąlygos uroonkolinių pacientų diagnostikai, gydymui bei, bendradarbiaujant su kitų sričių gydytojais specialistais, tolesniam jų stebėjimui.
Klaipėdos universitetinės ligoninės urologai žengia su naujausiais mokslo laimėjimais
Spindulinės terapijos procedūros pacientams teikiamos KUL Aukštųjų energijų ir brachiterapijos skyriuose, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistų kolektyvas. Priešakyje - Onkologijos departamento Branduolinės medicinos centro vadovė, Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aista Plieskienė.

Pas urologus - onkologinių ligonių srautas
Pasak KUL Urologijos skyriaus vedėjo Raimundo Venckaus, onkourologinės ligos, vertinant bendrą sergamumą jomis, užima didelę dalį. Vyrų onkologinių ligų sergamumo statistikoje dažniausias prostatos vėžys (apie 2-2,5 tūkst. naujų atvejų). Ketvirtoje vietoje tarp vyrų ir septintoje vietoje tarp moterų – šlapimo pūslės ir inkstų vėžys.
 
„Pastaraisiais metais mokslo pagrįsta, jog geriausi rezultatai pasiekiami onkologinius ligonius gydant kompleksiškai, tai yra taikant keletą gydymo metodų. Susiformavo būtinybė kiekvieną naujai nustatytą onkologinį ligonį aptarti multidisciplininiame konsiliume, kuriame dalyvauja gydytojai specialistai, chemoterapeutai, radioterapeutai. Šis konsiliumas rekomenduoja geriausią, tyrimais paremtą gydymo planą konkrečiam ligoniui“, – pasakoja R.Venckus.
 
KUL Urologijos skyriuje dirba 10 gydytojų, kurie stacionare atlieka plataus spektro operacijas, konsultuoja Onkologinėje bei konsultacinėse poliklinikose. Ligoninės turima ištyrimo aparatūra (kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, izotopinė skenografija) detaliai nurodo onkologinės ligos išplitimą ir galimą aplinkinių audinių pažeidimą. Prostatos vėžys neabejotinai masiškiausia vyrų onkologinė liga. Du trečdaliai onkologinės poliklinikos urologinio kabineto lankytojų kreipiasi būtent dėl prostatos vėžio. KUL per metus atliekama apie 400 biopsijų įtariant prostatos vėžį. Apie trečdaliui šių ligonių nustatomas įvairių stadijų prostatos auglys.
 
„Kiekvienas nustatytas prostatos auglys aptariamas multidisciplininiame konsiliume. Priklausomai nuo ligos stadijos, gretutinių ligų, paciento amžiaus, lytinio aktyvumo parenkamas maksimaliai radikalus ir išsaugantis geriausią gyvenimo kokybę gydymo planas. Nustačius mažos rizikos ligą taikoma aktyvaus stebėjimo taktika, kuri pusei pacientų leidžia tęsti kokybišką gyvenimą be gydomųjų intervencijų. Esant gydymo būtinybei, asmuo siunčiamas į stacionarą“, – pasakoja R.Venckus.
 
Per metus KUL Urologijos skyriuje atliekama 60-70 visiškų prostatos liaukos pašalinimo operacijų (radikalių prostatektomijų). Pernai pradėtos laparoskopinės radikalios prostatektomijos. Vyresni nei 70 metų amžiaus vyrai arba pacientai, kuriems diagnozuojamas ligos recidyvas, skiriamas radioterapinis gydymas, kur yra galimybė parinkti maksimaliai radikalų, bet su minimaliu šalutiniu poveikiu gydymą. Deja, vis dar apie 15 proc. vyrų prostatos liga nustatoma ketvirtos stadijos. Tuomet jau būtinas sisteminis gydymas: be įprastinės hormonoterapijos, aktyviai skiriami naujos kartos hormonoterapiniai preparatai arba speciali chemoterapija.
Kiekvieną savaitę skirtingų sričių gydytojai susitinka multidisciplininiame konsiliume, kur aptaria sunkiausius ligų atvejus ir parenka tinkamiausius gydymo metodus.

Turi moderniausius linijinius greitintuvus

Šiuolaikinė spindulinė terapija – pakankamai naujas terminas Lietuvos pacientams, sergantiems onkologinėmis prostatos ir šlapimo sistemos ligomis, tačiau be šio gydymo metodo dauguma jų prarastų galimybę pasveikti.
KUL spindulinės terapijos procedūros pacientams teikiamos Aukštųjų energijų ir Brachiterapijos skyriuose, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistų kolektyvas. Rengiant ir įgyvendinant paciento spindulinio gydymo planą, svarbus visos komandos darnus ir kruopštus darbas. Šiuose skyriuose dirba 6 gydytojai onkologai radioterapeutai, 5 medicinos fizikai ir 10 radiologijos technologų, kurie užtikrina aukštą spindulinės terapijos paslaugų kokybę. Visi skyriuje dirbantys medikai patirties dažnai semiasi stažuodamiesi užsienyje.
 
„Sveikame kūne – sveika siela“, – sako KUL Brachiterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė radioterapeutė Rasa Dagienė, pristatydama vieno galimų onkologinių ligų gydymo metodų pažangą Klaipėdos krašte.
Pacientui, besikreipiančiam į Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl prostatos ar kitų šlapimo sistemos organų sutrikimų ištyrimo ir gydymo, pasiruošusi padėti aukščiausio lygio multidisciplininė gydytojų specialistų komanda – gydytojai urologai, chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, reabilitologai. Šių specialistų dėka kiekvienas besikreipiantis pacientas gauna tinkamiausią gydymo metodą. O prostatos vėžiu sergančių ligonių gydymo galimybės gali būti įvairios – nuo stebėjimo taktikos, esant žemai prostatos vėžio rizikai, iki operacinio, suderinto spindulinio gydymo, kai skiriama išorinė ir kontaktinė spindulinė terapija ar tik brachiterapijos metodas.
 
Gydytoja onkologė radioterapeutė R.Dagienė, pristatydama spindulinės terapijos naujoves pažymi, kad ji gali būti išorinė ir kontaktinė spindulinė terapija, vadinamoji brachiterapija.
Prostatos navikų išorinės spindulinės terapijos procedūros Aukštųjų energijų skyriuje atliekamos moderniausiais Lietuvoje linijiniais greitintuvais. Priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir gydymo taktikos, gydymo trukmė gali trukti iki septynių savaičių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prostatos brachiterapija modernia įranga realizuojama per vieną dieną.
 
Čia pat gydytoja onkologė radioterapeutė R.Dagienė paaiškina, kad brachiterapija – toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis labai arti priartinamas prie piktybinio naviko židinio – tiesiogiai priglaudžiamas ar įstumiamas į jo audinius arba į tuščiavidurių organų ertmes prie ten esančio naviko. Tobulinant chirurginio prostatos pašalinimo metodikas, išorinio spindulinio gydymo įrangą, ilgą laiką ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys buvo gydomas kaip tik šiais metodais.

Vėliau, ištobulinus prostatos echoskopiją, tiriant pro tiesiąją žarną, radioaktyviųjų šaltinių implantavimo į prostatą techniką, spindulinio gydymo kompiuterinio dozimetrinio planavimo metodiką, į klinikinę praktiką tapo įmanoma įdiegti prostatos vėžio gydymą brachiterapijos metodu – tai yra pakankama vėžiui sunaikinti jonizuojančiosios spinduliuotės doze saugiai ir tiksliai apšvitinti prostatą iš vidaus bei sulaukti gerų gydymo rezultatų.
 
Gydytoja, aiškindama ligoninėje naudojamos įrangos veikimo subtilybes, pabrėžia, kad jei linijiniuose greitintuvuose įrenginio stovas sukasi apie pacientą jo neliesdamas, o spinduliai skverbiasi į naviko pažeistus audinius, brachiterapijos procedūros metu radioaktyvus šaltinis aplikatorių pagalba yra įvedamas tiesiai į naviką ir jį apšvitina. Tokie yra išorinės ir kontaktinės spindulinės terapijos skirtumai, o jų pasirinkimas priklauso nuo konkretaus klinikinio atvejo.
 
Kartais, siekiant efektyvesnio gydymo rezultato, aptarus gydymo galimybes kartu su pacientu, jo artimaisiais, paciento klinikinį atvejį išanalizavus gydytojų specialistų pasitarime ir siekiant pakankamos suminės dozės navikui sunaikinti, pasitelkiami abu gydymo metodai. Gilinantis į šiuolaikinės spindulinės terapijos technologijas būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Klaipėdos krašte pacientams atsivėrė naujos galimybės: šiuolaikiniai spindulinės terapijos metodai leidžia realizuoti didesnę suminę spindulių dozę navikui – taip navikas sunaikinamas, o šalia esantys organai bei jų sistemos maksimaliai tausojamos išsaugant jų funkcijas.
 
Būtina pažymėti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje į klinikinę praktiką įdiegė rotacinį moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos metodą. Tai – naujos kartos trimatė spindulinė terapija, kai švitinimo lauko spinduliuotės intensyvumas papildomai moduliuojamas keičiant linijinio greitintuvo rėmo sukimosi greitį bei daugialape blokų sistema fotonų pluoštus padalijant į dešimtis mažesnių elementų – srautų.
 
Kiekvienoje šio sudėtingo dinaminio proceso akimirkoje apšvitos intensyvumas pritaikomas individualiai pagal taikinio ir gretimų saugomų organų geometriją, dėl ko gaunamas ypač tolygus spindulių dozės pasiskirstymas navike, maksimaliai apsaugant šalia taikinio esančius kritinius organus. KUL Aukštųjų energijų skyriuje šis metodas taikomas kas trečiam pacientui.
 
Akmenligės gydymas – be didelių operacijų
Tikimybė susirgti inkstų akmenlige per gyvenimą siekia iki 10 proc., tad turbūt nerasime Lietuvoje šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su šita patologija, dažniau pasitaikančia vyrams negu moterims. Aštrus, pulsuojantis skausmas pilve, skausmingas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, karščiavimas – tai inkstų akmenligės požymiai. Šiai ligai atsirasti įtakos turi paveldimumas, tam tikros ligos, pavyzdžiui, podagra, vienarūšis maistas – kai valgoma daug mėsos, geriama daug pieno. Susirgti galima sutrikus šlapimo nutekėjimui iš šlapimo pūslės, esant padidėjusiai prieskydinių liaukų funkcijai, po žarnyno operacijų ar vartojant kai kuriuos medikamentus. Inkstų akmenligė – lėtinė liga. Inkstų akmenys susidaro per keletą metų. Atliekant pilvo organų sonoskopiją ar rentgenologinį tyrimą gali būti atsitiktinai nustatomi inkstų akmenys.
 
Dažniausiai žmonėms, kurie kreipiasi į gydytoją dėl inkstų dieglių, nustatomas mažesnis kaip 5-6 mm šlapimtakių akmuo, kurie pasišalina savaime (iki 80 proc.). Priepuolis paprastai prasideda staiga, krestelėjus važiuojant nelygiu keliu, sunkiau padirbėjus ar net be jokios priežasties. Trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Akmeniui šlapimtakiuose išbuvus daugiau 72 valandų, ūminis skausmas susilpnėja ir išlieka tik keletas pacientą varginančių simptomų.
 

„Lėtinė šlapimtakių obstrukcija yra labai pavojinga, kadangi simptomų nebuvimas gali suklaidinti pacientą (taip pat ir gydytoją) bei sukurti apgaulingo saugumo jausmą. Ties šlapimo pūslės sienele esantis šlapimtakių akmuo skatina dažną norą šlapintis, skausmo plitimą į kirkšnį, lytinius organus. Įdomu tai, kad dideli ir nejudantys inkstų akmenys sukelia mažiau skausmo, nes staiga nesutrikdo šlapimo nutekėjimo ir staigaus kolektorinės sistemos išsiplėtimo. Jei priepuolio metu ar po jo ligonis pradeda karščiuoti, reikia pagalvoti apie prisidėjusią šlapimo takų infekciją – pielonefritą (viršutinių šlapimo takų infekcija), kuomet reikalingi skubūs urologo veiksmai šlapimo takų obstrukcijai likviduoti“, – pasakoja KUL gydytojas urologas Marius Jasėnas.
 
Atlikus kraujo, šlapimo, ultragarsinį (UG) inkstų tyrimą ir apžvalginę rentgenogramą (ar intraveninę urografiją, ar pilvo kompiuterinę tomografiją), urologas parenka geriausią gydymą.
„Džiaugiamės, kad KUL galime pasiūlyti gydymą endourologijos srityje kaip ir bet kurioje Vakarų Europos ligoninėje, o prie to prisideda stipri ir kvalifikuota komanda – anesteziologai, instrumentatoriai, intervenciniai radiologai, kurių dėka galime įdiegti daugiau akmenligės gydymo naujovių bei gerinti pacientų gydymo kokybę“, – sako M.Jasėnas.
 
Anksčiau inkstų akmenligė dažniausiai buvo gydoma chirurginiu būdu, o dabar daugiau kaip 90 proc. inkstų ir šlapimtakių akmenligės atvejų gali būti sėkmingai gydomi be didelių operacijų, kuomet atliekami dideli pjūviai. KUL Urologijos skyriuje kasmet vis daugėja akmenligės operacijų skaičius, ypač minimaliai invazyvių inkstų akmenų šalinimo operacijų (perkutaninė nefrolitotripsija (PNL), ureteroskopinė litotripsija bei laparoskopinė ureterolitotomija (akmens šalinimas iš šlapimtakio) ar kalikotomija (akmens šalinimas iš inksto). Šioje ligoninėje pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir iki šiol sėkmingai gydoma akmenligė ekstrakorporinėslitotripsijos (ESWL) būdu (atliekama daugiau kaip 200 operacijų) – tai yra minimaliai invazyvus gydymo metodas, taikant elektromagnetines arba elektrohidraulines bangas.
 
Bene dažniausiai šlapimtakių akmenys gydomi ureteroskopijos būdu (per šlaplę įvedus lanksčius instrumentus lazerio dėka suskaldomi akmenys visame šlapimtakio ilgyje iki pat inksto ar inksto taurelėse. Jei akmenys dideli (daugiau kaip 1-1,5 cm ir yra viršutiniame šlapimtakio trečdalyje, inksto taurelėse), pasirenkamas PNL metodas ar laparoskopinė akmens šalinimo operacija. Ypač aktyviai, nuo šių metų įsigijus naują endourologijos įrangą, pradėtas taikyti perkutaninėsnefrolitotripsijos metodas. Operuodamas šiuo būdu urologas atlieka apie 1 cm pjūvį juosmens sityje, per jį į inkstą įstumia endoskopą ir ultragarso pagalba suskaldo bei pašalina akmenį (akmens dydis neturi reikšmės). Ligoninėje pacientas praleidžia kelias dienas ir greitai grįžta į įprastinį darbą.

 Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus (pirmas iš kairės – vedėjas gydytojas urologas Raimundas Venckus) gydytojai urologai stacionare atlieka plataus spektro operacijas, konsultuoja onkologinėje poliklinikoje bei konsultacinėse poliklinikose.

„Auksinis standartas“ gydant šlapimo nelaikymą
Šlapimo nelaikymo ir hiperaktyvios šlapimo pūslės diagnostikai pradėtas taikyti naujas, iki šiol Vakarų Lietuvoje nenaudotas urodinamis tyrimas, kurio metu matuojama šlapimo pūslės talpa, vertinamas šlapimo pūslės raumens ir sfinkterio darbas, nustatomi nevalingi šlapimo pūslės raumens susitraukimai, matuojamas liekamasis šlapimas. Visa tai padeda ne tik laiku nustatyti šlapinimosi sutrikimų priežastis, bet ir kur kas tiksliau įvertinti patologiją, efektyviau gydyti tiek moteris, tiek vyrus dėl šlapinimosi sutrikimų. Prieš pasirenkant vieną ar kitą šlapimo nelaikymo gydymo metodą, moterims atliekami šlapimo nelaikymo mėginiai, esant reikalui, ir cistoskopija (optikos pagalba apžiūrima šlapimo pūslė iš vidaus), echoskopija, šlapimo pasėliai bei kiti tyrimai.

 
Pošlaplinio raiščio implantacija – auksinis standartas gydant moteris dėl šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu. Tai vadinamosios TOT (kai per dubens kaulų obturatorines angas implantuojamas pošlaplinis raištis) ir TVT (kai už gaktikaulio implantuojamas pošlaplinis raištis) operacijos, kurios Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos jau septyneri metai. Jau išoperuota daugiau nei 300 moterų, o operacijų efektyvumas siekia net 90-93 proc.!
 
„Prieš penkerius metus pradėjome taikyti naujovišką ir labai efektyvų hiper-aktyvios šlapimo pūslės gydymo būdą – botulino toksino injekcijas į šlapimo pūslę. Analizuojant rezultatus, botulino toksinas pakankamai efektyvus, kur kas patogesnis gydymo metodas nei geriamieji medikamentai. Tiesa, vienkartinio medikamento suleidimo visam gyvenimui nepakanka, todėl injekcijas ateityje tenka kartoti. Būtina paminėti, jog šis gydymo būdas tinkamas ir yra veiksmingas tiek moterims, tiek vyrams, kenčiantiems dėl dažno, staigaus noro šlapintis.
 
Moterims dėl dubens organų nusileidimo rutiniškai atliekamos laparoskopinės sakrokolpopeksijos. Tai – operacijos, kurių metu tinklelio pagalba per kelis mažus pjūvelius pilvo srityje pakeliami nusileidę vidaus organai: gimda, makštis ir tiesioji žarna. Tokia klasikinė operacija trunka kelias valandas, bet padeda efektyviai  spręsti dubens organų nusileidimo problemą“, – pasakoja gydytojas urologas med. dr. Mindaugas Danilevičius.
 
Pirmą kartą Lietuvoje KUL šių metų vasarą dėl prolapso ir šlapimo nelaikymo moteriai atlikta cervikosakropeksija, kitaip dar vadinama CESA/VASA operacija. Tai – gydymo metodas, sprendžiantis dvi problemas: dubens organų nusileidimo bei šlapimo nelaikymo, ypač tais atvejais, kai pacientę vargina staigus, nenumaldomas noras šlapintis, naktinis šlapinimasis, šlapimo nesulaikymas dėl staigaus noro šlapintis.
 
Operacijos metu implantuojamas iki šiol Lietuvos uroginekologijoje nenaudotas, iš specialios medžiagos pagamintas polivinilideno fluorido tinklelis, kuris ir pakeičia atrofavusius makšties raiščius, atsakingus už dubens organų nusileidimą bei kartu dažną, imperatyvų šlapinimąsi. Polivideno fluorido tinklelis ypatingas tuo, jog visą likusį gyvenimą žmogaus organizme išlieka elastingas, kitaip tariant nesurandėja, nesuauga su aplinkiniais audiniais.
 
„Kiti tinkleliai šiai operacijai nėra tinkami, tai įrodyta mokslo, na, o tokias operacijas pirmieji pradėjo vokiečiai. Tačiau kol nebuvo gauti geri atokieji rezultatai, Lietuvoje nebuvo pradėtas toks gydymo būdas ir tik pasaulyje pradėjus jį taikyti dažniau, po vieno mėnesio trukmės kursų ir keliolikos operacijų Vokietijoje, jas šiuo metu atliksime ir Lietuvoje“, – sako M.Danilevičius.
 
Šlapimo nelaikymo bei moterų dubens organų nusileidimo gydymo rezultatai, gydant naujuoju būdu (CESA/VASA operacija) ar injekuojant botulino toksiną, atliekant TOT/TVT, labai geri ir daug žadantys. Pacienčių nebevargina nei dubens organų nusileidimas, nei staigus noras šlapintis, o užsinorėjus galima ilgiau sulaikyti šlapinimąsi, nebereikia įklotų dėl šlapimo nelaikymo, rečiau keliamasi naktį. Žodžiu, pagerėja ne tik pacienčių būsena, bet ir socialinis gyvenimas. Taigi, turėdami visą naujausią uroginekologijoje naudojamą įrangą, KUL gydytojai urologai gali ne tik tiksliai diagnozuoti sudėtingą uroginekologinę patogoją, bet ir efektyviai gydyti ir pritaikyti naujausius gydymo metodus Lietuvoje, įskaitant ir CESA/VASA operacijas, botulino toksino injekcijas bei TOT ar TVT operacijas.

 
Informacija sergantiesiems inkstų ligomis
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra tiriami, gydomi inkstų ligomis sergantys ligoniai. Ligonių sulaukiama iš visos vakarų Lietuvos, ne tik iš Klaipėdos miesto. Ligoninėje dirba  profesionali urologų komanda, gydytojai angiochirurgai, galintys padėti ruošti ligonius planinėms hemodializės procedūroms. Yra formuojamos arterioveninės jungtys, implantuojami ilgalaikiai kateteriai, per kuriuos atliekamos gyvybiškai svarbios procedūros.
 
Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje vykdomos skubios hemodializės procedūros. Ligoninėje įrengta hemodializių palata su naujais valymo įrenginiais bei hemodializės aparatais. Pačias procedūras atlieka profesionali gydytojų nefrologų, reanimatologų bei specialiai ruoštų slaugytojų komanda. Šiame darbe laisvadienių nėra. Inkstų ligoms diagnozuoti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami visi laboratoriniai kraujo, šlapimo tyrimai, padedantys įvertinti inkstų pažeidimo laipsnį.
 
Esant neaiškiai diagnozei atliekamos inkstų biopsijos, kurių atsakymų laukiame iš Vilniaus patologijos centro. Žinia, kad susirgus inkstams, serga ir kitos organų sistemos ar atvirkščiai. Esant kitoms patologijoms, kaip cukriniam diabetui, jungiamojo audinio ligoms, širdies ligoms, išsivysčius inkstų funkcijos nepakankamumui, reikalinga kitų gydytojų pagalba diagnozuoti randamas patologijas ir skirti gydymą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba profesionalūs endokrinologai, reumatologai, kardiologai, kurie padeda diagnozuoti ligą, ją diferencijuoti, ieškoti geriausio gydymo būdo, siekiant išsaugoti inkstus.
 
Norint išsitirti inkstų funkciją ligoniui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. KUL ambulatorijos skyriuje dirba gydytojas nefrologas, kuris ambulatorijoje gali ištirti inkstų funkciją, nustatyti ligą, esant neaiškiai patologijai siųsti konsultacijoms pas kitus specialistus, t.y. radiologus, kurie atlieka inkstų echoskopijos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimus, inkstų kraujagyslių angiografijas. Esant neaiškiai diagnozei, sunkiai ligonio būklei ligonis siunčiamas į stacionarą, t.y. Nefrologijos ir diagnostikos skyrių. Inkstų ligos yra svarbios, neretai nulemiančios ligonių gyvenimo kokybę, invalidizaciją. Todėl rekomenduojame kartą metuose atvykti į ambulatorijos konsultacijos skyrių nefrologo konsultacijai, inkstų funkcijos įvertinimui, arterinio kraujo spaudimo gydymui, detalesnių tyrimų atlikimui. Gydytis pačiam nepatartina, nebent laukiant specialisto konsultacijos, pradėti gydymą spanguolėmis.
Informaciją ruošė KUL gydytoja nefrologė Kristina Abraitytė–Damažeckienė


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris