Klaipėdos medikai investuoja į pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę

Evelina Machova
2017-12-19
„Pacientui, kuriam pirmą kartą patvirtinta onkologinės ligos diagnozė, onkologinės ligos diagnostikos ir gydymo taktiką parenka ir planą sudaro daugiadalykė gydytojų specialistų komanda“, nurodo sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklių ir jų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas sako, kad diagnozuojant ir gydant onkologines ligas, kertinė ašis yra pacientas bei jo interesai. Ne vienerius metus KUL taikoma išskirtinė vėžio gydymo taktika, kuri padeda siekti ne tik puikių gydymo rezultatų, bet ir gerina pacientų gyvenimo kokybę.
Klaipėdos medikai investuoja į pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę
Pasak medikų, didelėje ligoninėje turėti krūtų ligų gydymo centrą yra lengviau. Mat čia dirba įvairiausių specialybių gydytojai, kurie kiekvieną savaitę susitinka konsiliumuose ir kiekvienam pacientui ieško efektyviausio gydymo būdo.

Paciento interesai
Patyrusi Klaipėdos universitetinės ligoninės komanda onkologines paslaugas teikia Vakarų Lietuvos regionui. Tiesa, kaip sako medikai, pacientų atvyksta ir iš kitų šalies kampelių. Pasak medikų, vienas įsimintinesnių atvejų, kai dėl išplitusio krūties vėžio į KUL gydytojus kreipėsi panevėžietė. Iki tol ne vienas specialistas moteriai buvo pasakęs, jog vilties nėra, tačiau klaipėdiečiai rado būdą, kaip ligą pristabdyti. KUL Onkologijos departamente krūties vėžys gydomas pagal šiuolaikinius Vakarų Europos krūtų centrų standartus. Paklausus, kuo toks centras skiriasi nuo įprastos klinikos, A.Česas sako, jog centre siekiama suteikti pagalbą nuo profilaktinių patikrinimų iki gydymo ar paliatyvios slaugos.
 
„Įsivaizduokite, ką reiškia laukti mėnesį, kad sužinotum, sergi ar ne vėžiu? Todėl siekiame, kad visa pagalba – onkologo, chirurgo, psichologo, kineziterapeuto, reabilitologo – būtų teikiama vietoje“, – sako A.Česas.
Šiuo tikslu įkurta Onkologijos chemoterapijos klinika, į kurios sudėtį įeina onkologijos chemoterapijos skyriai ir krūtų chirurgijos sektorius, kad krūtų ligomis sergantys pacientai būtų nuolat stebimi ir, esant reikalui, gautų krūtų chirurgo ar onkologo chemoterapeuto konsultaciją nedelsiant. „Šis pakeitimas davė ryškų pacientų aptarnavimo kokybės šuolį“, – sako A.Česas.
 
Pasak medikų, didelėje ligoninėje turėti krūtų ligų gydymo centrą yra lengviau. Mat čia dirba įvairiausių specialybių gydytojai: patologai, ginekologai, vėžio genetikai, onkologai radioterapeutai, plastinės chirurgijos gydytojai, laboratorijos gydytojai, reabilitologai, neurologai, psichiatrai, skausmo gydytojai, psichologai, slaugytojai, kinezeterapeutai ir kiti. Bet kada galima juos pasikviesti į pagalbą, aptarimus ir priimti pacientui geriausią sprendimą. KUL Konsultacijų poliklinikoje kas mėnesį registruojama iki 900 moterų konsultacijų dėl krūties vėžio. Tai – didžiausias ir vienintelis krūties vėžio kompleksinio gydymo centras Vakarų Lietuvoje.


 
Pasikeitęs požiūris
Gydytojas onkologas-chemoterapeutas A.Česas sako, jog krūties vėžys išgydomas ir net agresyvias jo formas galima valdyti, o gydymas gali trukti kelerius metus. „Kai pacientas tampa pagrindinė figūra, o gydytojai specialistai geriausio galutinio rezultato ieškotojai, galima pasiekti pačių geriausių gydymo rezultatų. Be to, būtina atsižvelgti ir į pacienčių pageidavimus, jų baimes“, – sako A.Česas.
Požiūris tiek į ligą, tiek ir į pacientą pasikeitė, tad šiandien gydytojams neužtenka vien gydyti, jie galvoja ir apie geresnę žmogaus gyvenimo kokybę bei psichologinę savijautą. Šia kryptimi KUL dirbama intensyviai. Viena tokių priemonių – plaukų išsaugojimas chemoterapijos procedūrų metu. Medikai pasakoja, jog anksčiau pacientės atsisakydavo chemoterapijos tik todėl, kad išsaugotų plaukus. Dar viena itin svarbi sveikimo ir geresnių išgyvenamumo rezultatų siekimo dominantė – psichologinė savijauta. Daug klinikinių tyrimų įrodė, kad psichologinė moters būsena turi įtakos gydymo ir išgyvenamumo rezultatams.
 
„Prieš šešerius metus vienoje stažuotėje Prancūzijoje atkreipiau dėmesį, jog kas kartą konsultuojant pacientę, be jos ir gydytojo kabinete sėdi dar viena moteris. Iš pradžių maniau, kad kas nors iš artimųjų atlydėjo. Bet ši moteris, pacientams besikeičiant, liko kabinete, su kai kuriais jų išėjo pasikalbėti. Tik vėliau supratau, kad Prancūzijos gydymo įstaigose ir pranešant ligos diagnozę, ir kalbant apie gydymo eigą dalyvauja psichologas, iš paciento balso tembro, emocijų pastebintis, ar jam reikalinga pagalba. Juk išgirdus diagnozę „vėžys“, nepaisant to, kad ši liga yra valdoma ir jokiais būdais nereiškia mirties nuosprendžio, žmogus palūžta emociškai. Pasakymas, kad jūs nueikite pas psichologą, neveikia, nes žmogus net nelabai supranta, kur jis yra, ką jam daryti. Taigi žinodami, kokia praktika taikoma Prancūzijoje, nusprendėme tą patį padaryti ir pas mus“, – pasakoja A.Česas.
 
Tausoja moteris
Pasak Krūtų chirurgijos centro vedėjo Donato Petrausko, KUL Krūtų chirurgijos sektorius, kuriame diag-nozuojamas bei gydomas krūties vėžys, stiprinamas ne vienerius metus. Chirurgai atlieka tiek neapčiuopiamų krūties navikų, tiek krūtį tausojančias, tiek jos šalinimo ir atkūrimo operacijas. Krūties vėžio chirurginis gydymas nėra tik ligos pašalinimas operaciniu būdu. Taikomi modernūs plastinės chirurgijos gydymo metodai įgalina gydytojus ne tik nepabloginti, bet daugeliu atveju ir pagerinti moters, sergančios krūties vėžiu, kūno įvaizdį ir su tuo susijusią gyvenimo kokybę.
 
Moterims, sergančiosioms ankstyvų stadijų vėžiu, krūtį tausojančios operacijos ir po to taikomas gydymas spinduliais yra standartinė procedūra. Visos krūties šalinimas taikomas labai retai, o jei to reikia, pacientei visada pasiūloma vienmomentinės krūties rekonstrukcijos galimybės visais įrodymais pagrįstos medicinos metodais. Šios operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau tapo gydymo standartu, kuris neretai yra ir alternatyva krūties šalinimui. Pasitelkdami plastinėje krūtų chirurgijoje taikomus metodus Krūtų chirurgijos sektoriaus gydytojai ne tik pašalina onkologinę ligą, bet ir pakoreguoja krūties formą. Moteriai pageidaujant, tos pačios operacijos metu, siekiant idealios krūtų simetrijos po operacijos, gali būti atlikta ir sveikos krūties korekcija.
 
„Jei mastektomija visgi yra neišvengiama dėl uždegiminės vėžio formos, didelės apimties tumoro, keleto navikų ar paveldėjimo sirgti krūties vėžiu (BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijos), pašalintoji krūtis gali būti atkurta pacientės audinių pagalba, panaudojant silikoninius implantus ar pritaikius šių operacinių metodų kombinaciją. Krūties atkūrimą galima atlikti tos pačios operacijos metu ar antru etapu baigus krūties vėžio sisteminį gydymą“, – sako Krūtų chirurgijos sektoriaus abdominalinės chirurgijos gydytoja Agnė Čižauskaitė. Krūties atkūrimui pacientės audiniais galima naudoti pilvo ar nugaros srityje esančius raumens, poodžio, odos lopus juos pasukant pro specialiai po oda suformuotą tunelį.
Jei krūtis nedidelė ar po ankstesnės operacijos joje yra ženklus formos defektas, ją galima užpildyti moters riebalais, persodintais iš pilvo, viršutinės rankų dalies ar šlaunų. Remiantis literatūros duomenimis, pirmų stadijų krūties vėžio 5-erių metų išgyvenamumas siekia iki 98,5 proc., todėl moteris, nugalėjusi ligą, privalo grįžti į kasdieninį gyvenimą patenkinta savo kūnu ir pasitikėdama savimi.
 
Investicijos į technologijas
KUL Krūtų chirurgijos sektoriuje dirbantys chirurgai onkologai operacijos metu taiko šiuolaikiškiausius diagnostikos metodus. Neseniai įsigytas naujas mamografijos ir tomosintezės aparatas leidžia atlikti labai mažų įtartinų navikų iki 2-3 mm stereotaksines biopsijas. Pasak D.Petrausko, pati technologija Lietuvoje nėra naujiena, tačiau Klaipėdoje ši įranga yra naujausios kartos. Dėl įdiegtos sarginio limfmazgio biopsijos atlikimo su radioaktyviais izotopais, didelei daliai moterų nešalinami pažasties limfiniai mazgai, kas įgalina sumažinti galimų vėlyvųjų komplikacijų (pavyzdžiui, rankos limfedemos, pažasties audinių fibrozės ir kitų) dažnį. Ši technologija Vakarų Lietuvoje taikoma tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Sarginis limfmazgis nustatomas siekiant išsaugoti pažasties limfmazgius ne tik prieš, tačiau ir po sisteminio gydymo vaistais. Tokiu būdu pacientės išvengia rankos patinimo, peties sąnario skausmingumo ir judesių sutrikimo bei rankos jėgos sumažėjimo, kitų skaudžių, su pažasties limfmazgių pašalinimu susijusių komplikacijų.
 

Po operacinio, sisteminio chemoterapinio ar spindulinės terapijos gydymo pacientės dažnai susiduria su poreikiu atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, sugrįžti į kasdienę veiklą. Tam ypač pasitarnauja gydytojas reabilitologas ir jo sukurta reabilitacijos programa artimiausiems ir tolimiesiems tikslams pasiekti. Savo ruožtu kineziterapeutas ne tik padeda išmokti gyventi su operuota ar rekonstruota krūtimi, bet dažnai „užbėga už akių“ sunkesnėms pooperacinėms komplikacijoms, tokioms kaip limfedema.
Spindulinės terapijos skyriuje ir Branduolinės medicinos centre pacientės gydomos naujausia šiuolaikine spindulinio gydymo įranga. Tobulėjančios spindulinio gydymo technologijos leidžia saugiai, nepažeidžiant šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų, padėti sunaikinti galimus ir nematomus vėžinius židinius.


 
Įvairiapusė specialistų komanda
KUL medikai teigia, kad pacientui patekti net pas geriausius gydytojus specialistus nėra jokių kliūčių. „Būna taip, kad žmonės išsirenka vieną specialistą ir būtinai nori pas jį pakliūti. Tačiau ligoninėje viskas taip sudėliota, kad paciento gydymo procese vienas gydytojas nieko nesprendžia – dalyvauja visa specialistų komanda. Tad bet kokiu atveju, jeigu pas kokį norimą gydytoją onkologą nepatekote, jis vis vien nagrinės jūsų ligos istoriją, dalyvaus gydyme. Onkologiniams ligoniams gydyti yra sudarytas „žaliasis koridorius“, mes palaikome ryšius su kolegomis medikais visoje Vakarų Lietuvoje. Jeigu atsiranda onkologine liga sergantis žmogus, viskas yra sutvarkoma taip, kad jis kuo greičiau patektų pas mus į ligoninę. Mūsų tikslas – kuo greičiau pradėti gydyti: nuo ligos diagnozavimo pradžios pradedame gydyti maždaug po savaitės, o kartais ir daug greičiau, nors pagal normatyvus tam numatytos trys savaitės“, – sakė A.Česas.
 
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikoje kiekvieną savaitę vyksta daugiadisciplininės gydytojų komandos pasitarimai, vadinamieji konsiliumai, kurių metu, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, kiekvienos moters ligos atvejui skiriamas specifinis gydymas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemo- ir radioterapeutai, bet ir plastikos chirurgai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai, genetikai. KUL po vienu stogu suburtas gausus būrys įvairių sričių specialistų, moderni įranga ir reikiamų tyrimų pasiūla. Onkologinių ligų kompleksinė diagnostika bei gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis yra viena prioritetinių ligoninės sričių.

 
Chemoterapeutų pagalbininkai

Kaip sako onkologai, be Molekulinės diagnostikos laboratorijos kolegų pagalbos jie neišsiverstų. „Gydytojai genetikai konsultuoja pacientus dėl paveldimo polinkio sirgti onkologinėmis ligomis, vėliau darbas – tai yra didžioji dalis – vyksta laboratorijoje. Čia, siekiant nustatyti pokyčius, kurie daro įtaką ligos eigai, tiriama tiek kraujo, tiek navikinių ląstelių genetinė medžiaga“, - sako KUL Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. Jūratė Kasnauskienė.

„Tyrimo rezultatai – konkrečių pokyčių paieška ir nustatymas – svarbūs ir ligos diagnostikai, ir optimalaus gydymo parinkimui. Čia mes jau kalbame apie precizinę mediciną. Tai dar vienas chemoterapeutų įrankis, pacientui parenkant gydymą. Tam tikrais paveldimo polinkio sirgti onkologinėmis ligomis atvejais genetinio tyrimo rezultatai svarbūs ir chirurgams operacijos apimties ar stebėsenos klausimais. Remiantis tyrimų duomenimis, yra žinoma, kokiuose organuose, jeigu yra genetinės klaidos, gali būti piktybinis procesas.
 
Pavyzdžiui, jeigu nustatomi pokyčiai BRCA1 ar BRCA2 genuose, moteriai rizika sirgti krūties piktybine liga yra iki 80 procentų, kiaušidžių vėžiu – apie 60 procentų, be to, didėja kasos, gerklų vėžio, melanomos rizika. Todėl nustačius genetines klaidas sudaromas stebėjimo planas, siūlomos profilaktinės priemonės, o esant susirgimams, optimaliai parenkama operacijos apimtis bei tolesnis medikamentinis, spindulinis gydymas. Aišku, darbas labai susijęs su patologų veikla – šie specialistai nurodo mums, kurios ląstelės audinyje yra piktybinės, kuriose turime ieškoti genetinių klaidų“, – sako doc. dr. Jūratė Kasnauskienė.
 
Pirmieji pradėjo genų raiškos tyrimus
Molekulinės diagnostikos laboratorijoje, skaičiuojančioje ketvirtus veiklos metus, pradėti pirmieji onkogenetinės ir molekulinės patologijos tyrimai. Remdamasi nustatytais pokyčiais chemoterapeutų komanda parenka biologinę terapiją – taikininį navikų gydymą. Onkologijoje atrandama vis daugiau taikininės terapijos gydymo priemonių, o molekuliniai tyrimai – viena priemonių piktybinės ligos diagnostikos grandinėje. Klaipėdos universitetinė ligoninė, kaip teigia specialistai, pirmoji pradėjo genų raiškos tyrimus iš krūties vėžio piktybinių ląstelių. Tiriamas naviko „parašas“ – kaip veikia 50 navikinio audinio genų.
 
Duomenys analizuojami bioinformacinėmis bei statistinės analizės priemonėmis, naviko piktybiškumas įvertinamas balais bei nustatomas jo lygmuo – didelis, vidutinis ar mažas. Naudojama statistinė programa apskaičiuoja, kokia per artimiausius dešimt metų yra ligos atkryčio tikimybė. Kaip sako Molekulinės diagnostikos skyriaus medikai, ši informacija chemoterapeutams padeda priimti sprendimą, ar reikalingas chemoterapinis gydymas, kai diagnozuojamas ankstyvos stadijos krūties vėžys.
 
Parodo, koks navikas
Pasak J.Kasnauskienės, šie tyrimai parodo, ar nepaisant to, kad ligos stadija dar tik pirma, tačiau navikas agresyvus, tikslinga taikyti chemoterapinį gydymą. Jei nustatoma ankstyva ligos stadija, o navikas – mažo piktybiškumo ir ligos atkryčio tikimybė per artimiausius dešimt metų nedidelė, chemoterapija netaikoma.
„Tausojame moters sveikatą ir vienu, ir kitu atveju: skiriame chemoterapiją tik toms pacientėms, kurioms jos reikia. Jeigu ji yra netikslinga, saugant moterį nuo perteklinio agresyvaus gydymo, chemoterapijos netaikome. Be to, ir sutaupome pinigų: lėšos skiriamos gydymui neišleidžiamos perniek“, – sako gydytoja J.Kasnauskienė.
 
Pasak gydytojo patologo Gedimino Smailio, nors daugeliui gal ir atrodo, kad jie atlieka nematomą darbą, esą tik prirašo daug dokumentų, be jų nė vienas chirurgas neoperuoja, o chemoterapeutas neskiria gydymo. Mat tik nuo jų atliktų tyrimų priklauso visa gydymo taktika. „Vyksta komandinis darbas: vienas specialistas išklauso, kitas ištiria, trečias paskiria gydymą. Mes, patologai, atsakome į klausimą, vėžys tai ar ne. Jei vėžys, koks, kur išplitęs. Jei navikas piktybinis, galime pasakyti, kokio lygio, kokia vaisto dozė padės. Tarkim, yra pacientų, kurie neturi hormonų ekspresijos, vadinasi, skiriant gydymą hormonų terapija nepasieksime jokio rezultato“, – sako G.Smailys.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris