Klaipėdos jūrininkų ligoninė plečia širdies ligų gydymo galimybes

Evelina Machova
2018-07-02
Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologai vasarį pradėję pirmąsias perkateterines aortos vožtuvo implantavimo procedūras, šią savaitę atliko jau septintą sėkmingą procedūrą. Pasak medikų, ši technologija gali būti vertinama kaip XXI amžiaus revoliucija gydant širdies ligas. Galimybė teikti tokias procedūras ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir uostamiestyje, tiesiogine šio žodžio prasme, gelbėja žmonių gyvybes.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė plečia širdies ligų gydymo galimybes
Pirmąsias perkateterines aortos vožtuvo implantavimo operacijas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjui Aurimui Knokneriui ir I kardiologijos skyriaus vedėjai dr. Daliai Jarašūnienei bei visai medikų komandai atlikti padėjo gydytojas kardiologas iš Danijos Gintautas Bieliauskas.

Procedūra grąžinanti viltį gyventi
Metų pradžioje pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje širdies aortos vožtuvai implantuoti perkateteriniu būdu, tai yra, neatveriant krūtinės ląstos. Tokios procedūros teikia vilties pacientams, kurie dėl amžiaus ar ligų nebegali būti operuojami tradiciniu būdu. Prieš kelias dienas atliktos dar trys tokios procedūros.
Kol kas jos gali vykti tik prižiūrint didelę tokių procedūrų atlikimo patirtį turinčiam specialistui. Su kolegomis Klaipėdoje patirtimi dalijosi šioje srityje besispecializuojantis intervencinis kardiologas, apmokęs ne vieną gydytoją Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Japonijoje, Gintautas Bieliauskas. Šiuo metu lietuvis darbuojasi Danijoje, Kopenhagoje, kur tokios procedūros ypač išplėtotos.
 

„Perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas yra būdas pakeisti susidėvėjusį ar sukalkėjusį žmogaus aortos vožtuvą nauju. Pati procedūra nėra naujovė ar eksperimentinis gydymas. Vakarų šalyse tai – auksinis standartas gydant vyresnio amžiaus žmones arba tuos, kuriems įprasta atvira chirurginė operacija negalima. Kalbant paprastai, toks gydymo metodas turėtų būti kiekvienos, tokio dydžio ir tokių galimybių kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninė, gydymo arsenale“, – įsitikinęs intervencinis kardiologas Gintautas Bieliauskas.

 
Pasak medikų, pirmu pasirinkimu gydant širdies ydas, keičiant vožtuvus, vis dar išlieka klasikinė širdies chirurgija. Tačiau norint atlikti tokią operaciją reikia sustabdyti širdį, atverti krūtinės ląstą.
„Tai – labai invazyvus gydymo būdas. Tiesa, nemaža dalis jaunesnių nei šešiasdešimties metų pacientų tokią operaciją pakankamai lengvai toleruoja, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga dar ir gretutinėmis ligomis, klasikinė širdies chirurgija yra labiau rizikinga. Todėl pacientams, kuriems yra didelė ar net vidutinė rizika, perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas tampa rekomenduojamu gydymo metodu. Įgijus reikiamas kompetencijas, ši procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą ir trunka apie valandą, o pacientas po paros ar dviejų keliauja namo“, – aiškina Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Aurimas Knokneris.
Naujas aortos vožtuvas įvedamas žmogui į kūną mažo diametro kateteriu, dažniausiai pro kirkšnies arteriją, nestabdant širdies veiklos ir neatveriant krūtinės ląstos. Tokios procedūros atliekamos be pjūvių, dažniausiai ir be komplikacijų, pacientams nereikalinga ilga reabilitacija.


Keli faktai apie operaciją
• Šių operacijų idėja 1989 metais gimė jaunam Danijos gydytojui, kuris šį būdą išbandė su kiaule.
• Medikų bendruomenėje pasiūlymas prigijo negreitai – prireikė trylikos metų, kol jauno gydytojo sukurtas širdies vožtuvas perkateteriniu būdu pirmą kartą implantuotas žmogui.
• Pirmoji tokia operacija atlikta Prancūzijoje 2002 metais.
• Kelerius metus ši technologija buvo tobulinama. Prieš gerą dešimtmetį ji įsivyravo Europos šalių gydymo centruose.
• Pirmasis širdies aortos vožtuvas kateteriniu būdu Lietuvoje implantuotas 2009 metų pradžioje.

Ruošiamas aortos vožtuvas, kuris į reikiamą vietą įstumiamas specialiu įrenginiu.
Skaudi statistika
Į klausimą, kas nutiktų pacientams, kuriems tokia procedūra nebūtų taikoma, nors yra reikalinga, gydytojai atsako, jog rizika mirti yra didžiulė.
„Esant ryškiai aortos vožtuvo stenozei – susiaurėjimui – rizika mirti per dvejus metus siekia iki penkiasdešimties procentų. Vadinasi, pusė visų pacientų, kuriems diagnozuota stenozė ir kurie gydomi tik vaistais, tiesiog numirtų. Mirtingumo rodiklis – labai didelis. Reta onkologinė liga turi tokią žiaurią statistiką. Tokiems pacientams vožtuvo implantavimas šiandien yra auksinis standartas“, – neabejodamas dar kartą patikina G.Bieliauskas.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė Dalia Jarašūnienė, lyg patvirtindama šį teiginį, jį iliustravo pavyzdžiu.
 
„Prieš daugiau nei pusmetį sužinojus, jog perkateterinės aortos vožtuvo implantacijos bus atliekamos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, registravome pacientus, kuriems tokia operacija būtina. Gavę vožtuvus skambinome jiems pranešti, kada atvykti operacijai. Deja, ne visi nesulaukė šios procedūros. Šiuo atveju mes kalbame, jog procedūra reikalinga ne gyvenimo kokybei pagerinti. Kalbame apie galimybę gyventi“, – sako D.Jarašūnienė.
Pirmieji ilgalaikiai tyrimai parodė, kad prognozė pacientams, kuriems negalima atlikti įprastų operacijų, po minimaliai invazyvaus gydymo yra neabejotinai ženkliai geresnė, nei gydant vien vaistais. Vėliau buvo lyginama, kas geriau – tradicinė chirurgija ar toks implantavimas.
Didelės operacinės rizikos pacientams perkateterinė širdies vožtuvo implantacija yra žymiai saugesnis ir geresnis metodas, o vidutinės rizikos pacientams abudu metodai yra tolygūs. Vakarų šalyse visiems rizikingiems pacientams dabar atliekamos tik minimaliai invazinės operacijos.
 
Didžiausia problema kaštai
Medikai neslepia, kad apie tokias operacijas, kokias jie atlieka šiandien, visuomenėje nėra labai plačiai žinoma.
„Kadangi šių procedūrų skaičius Lietuvoje buvo labai ribotas, apie galimybę žinojo nedidelė dalis pacientų. Manyčiau, kad viena mūsų užduočių šiandien yra skleisti visuomenei žinutę apie tokią galimybę. Šiuo metu perkateterinės širdies vožtuvo operacijos atliekamos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Turėti tris tokius centrus Lietuvai yra optimalu. Dabar pagrindinis klausimas lieka procedūrų finansavimas. Tiesa, šiemet jis gerokai padidėjo. Iki šiol per metus valstybė kompensuodavo 20 tokių procedūrų ir vožtuvų, šiais metais jų skaičius išaugo iki 50. Tai – gera tendencija, kurią reikia išlaikyti“, – džiaugėsi G.Bieliauskas.

 
Kardiologas pripažįsta, kad šios novatoriškos procedūros yra brangios, todėl ne visos valstybės pajėgios jas pakankamai finansuoti. Vienas perkateteriniu būdu implantuojamas vožtuvas, su visa procedūrai atlikti reikalinga sistema, kainuoja apie 15–20 tūkst. eurų.
„Tiek kainuoja tik vožtuvas, neįskaičiuojant medikų darbo. Niekas nesiginčija, kad procedūra brangi, tiksliau, brangios priemonės jai atlikti. Tačiau jei lygintume su klasikine chirurgija, manau, kaštų santykis būtų panašus. Taip, įprastinė operacija yra pigesnė, nes nereikia brangių priemonių, tačiau pacientas po jos stacionare praleidžia mažiausiai penkias septynias dienas. Lovadienis sveikatos apsaugos biudžetui kainuoja gana brangiai. O jei atsiranda komplikacijų, gydymo kaštai ženkliai išauga. Lietuvoje šių dviejų operacijų kaštai ženkliai skiriasi tik todėl, kad medikų darbas įkainotas pigiai, todėl priemonės kaina ir nusveria darbo kainą.
 
Lietuvoje vožtuvai kompensuojami nedaug, todėl nėra galimybės jų pasiūlyti visiems vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau Klaipėda per metus galėtų atlikti apie šimtą tokių operacijų, Kaunas ir Vilnius – dar daugiau. Vakaruose yra įprasta, kad norint išlaikyti kvalifikaciją ligoninės personalas per metus turi atlikti apie penkiasdešimt tokių operacijų. Su Danija, aišku, negalime lygintis. Ten milijonui gyventojų per metus tenka apie šimtas dvidešimt tokių operacijų, bet Latvijoje šis rodiklis siekia apie dvidešimt penkis, Lenkijoje – dvidešimt penkis trisdešimt, Lietuvoje kaip minėjau, per metus buvo atliekama dvidešimt“, – sakė G.Bieliauskas.
Naująsias procedūras su kolegėmis stebintis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas (dešinėje) džiaugėsi, kad atsirado galimybė padėti tiems pacientams, kuriems širdies operacijos – neįmanomos

Poreikį formuoja visuomenė
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos visuomenė sensta, anot A.Knoknerio, vien Klaipėdos krašte tokių procedūrų turėtų būti atliekama nuo 50 iki 100. Vakarų Europos šalyse skaičiuojama, kad vienam milijonui gyventojų reikalingas vienas centras, kuriame būtų atliekamas perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas.

„Apie šią procedūrą iki šiol buvo nedaug kalbama, nes finansuojamas jų skaičius buvo nedidelis. Dabar finansavimui šiek tiek augant, žinią apie procedūrą reikia skleisti ne tik tarp pacientų, bet ir šeimos gydytojų, kardiologų, dirbančių rajonuose ir regionuose. Gera pradžia padaryta. Sostinės kolegos turi didesnę patirtį, jiems puikiai sekasi, tačiau svarbu, kad ir Vakarų Lietuvos gyventojai galėtų tokią galimybę užsitikrinti“, – įsitikinęs G.Bieliauskas.
 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga džiaugiasi, kad įstaigos medikai dirba progresyviai, nuolatos siekia galimybių tobulėti ir gydant pacientus taikyti pasaulinio lygio praktikas.
„Dėl pacientų džiaugiuosi labiausiai. Jiems atsiranda galimybės laiku ir arčiau namų sulaukti šiuolaikiškos ir pažangios pagalbos. Ir tos galimybės kasmet didėja. Tikiuosi, kad šių procedūrų, ligonių kasoms finansuojant, mūsų ligoninėje vis daugės ir per metus jų galėsime atlikti ne vieną dešimtį“, – sako J.Sąlyga.

 
Pirmieji rezultatai puikūs
Pasak A.Knoknerio, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos septynios minėtos procedūros. Pirmosios keturios pacientams, įpusėjusiems devintą dešimtį, atliktos vasarį.
„Pirmi keturi pacientai po operacijos praėjus trims mėnesiams jautėsi puikiai“, – sako Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas.
A.Knokneris pripažįsta, jog kol kas be kolegos, turinčio didesnę patirtį, vieni atlikti šios procedūros dar negalėtų. Savo ruožtu G.Bieliauskas patikina, kad techniškai procedūra nėra sudėtinga, juo labiau tokiems patyrusiems intervenciniams kardiologams, kokie dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Tačiau čia itin svarbus kiekvieno žingsnio eiliškumas, kad būtų išvengta klaidų, galinčių ant operacinio stalo baigtis tragedija.
 

„Reikia labai gerai išmokti visus žingsnius. Jie skirtingi nei dirbant įpratai su širdies kraujagyslėmis. Pavyzdžiui, kai atliekame apie tūkstantį koronarinių procedūrų apie operacijos žingsnius net negalvojame. O šios procedūros kol kas dar naujovė, tad dar neatsimeni tikslaus procedūros eiliškumo“, – operacijos subtilybes atskleidžia Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Aurimas Knokneris.

 
Pasak G.Bieliausko, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kolegos dirba puikiai, o atliktos procedūros tokios pat kokybiškos, kaip bet kurioje Vakarų Europos ligoninėje, šioje srityje besispecializuojančioje ne vienerius metus.
 
Augs širdies komandos poreikis
Pasak D.Jarašūnienės, perkatetrinės širdies vožtuvo operacijos sėkmė priklauso nuo daugybės dalykų: paciento parinkimo, procedūros suplanavimo ir tinkamo vožtuvo dydžio parinkimo.
„Šių procedūrų atsiradimas prilygsta angioplastikos atsiradimui. Tai tam tikra revoliucija. Laikui bėgant intervencinės kardiologijos bus daugiau, tačiau tai nereiškia, kad bus išstumta tradicinė kardiochirurgija“, – įsitikinusi D.Jarašūnienė.
 
Kolegei pritaria ir G.Bieliauskas teigdamas, jog Vakarų pasaulyje ligoninėse buriamos vadinamosios širdies komandos, kur kartu dirba ir intervenciniai kardiologai, ir kardiochirurgai. Būtent visi kartu priima sprendimus, koks gydymas optimaliausias pacientui.
„Tokių komandų poreikis auga ir Lietuva – ne išmintis. Jų reikės ir čia, todėl tam galima ruoštis iš anksto. Dar nepaminėjau, kad norint atlikti perkateterines širdies vožtuvo operacijas ligoninei reikia turėti ne tik puikių specialistų, angiografą, bet ir kardiochirurgijos skyrių. Tai būtina sąlyga. Jei minimaliai invazinės procedūros metu kiltų netikėtų komplikacijų, į pagalbą kviečiami kardiochirurgai, kurie atveria krūtinės ląstą ir procedūrą baigia tradiciniu būdu“, – sako G.Bieliauskas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris