Kauno klinikos - apie ambicingus tikslus ir tarptautinį pripažinimą

Evelina Machova
2017-05-26
Europos kaulų čiulpų transplantacijos tinklo organizacijos duomenimis, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų poreikis kasmet didėja. Medikų teigimu, keičiasi ir atliekamų transplantacijos rūšių santykis. Apie tai ir naujausius gydymo būdus, kurie, kaip prognozuoja mokslininkai, taps onkologinių ligų gydymo proveržiu, specialistai diskutavo savaitės pradžioje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujos gydymo galimybės: ląstelinė ir molekulinė terapija“.
Kauno klinikos - apie ambicingus tikslus ir tarptautinį pripažinimą
Leicigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas prof. Dietger Niederwieser (dešinėje) tapo pirmuoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos „Garbės patarėju“. Padėkos raštą įteikė ligoninės vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Faktas
Nuo 2015 m. vidurio Kauno klinikose autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sėkmingai atliktos 30 pacientų, sergančių mielomine liga, dviem pacientams taikytos tandeminės transplantacijos – iš viso atlikta 32 transplantacijos. Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija yra ypač svarbi sergančiųjų mielomine liga, limfoma ir kai kurių solidinių navikų modernaus gydymo sudedamoji dalis. Jos dėka daugumai pacientų pavyksta pasiekti ilgai trunkančią ligos remisiją. Kauno klinikos 2017 m. pradžioje tapo pirmuoju transplantacijų centru Lietuvoje, pelniusiu tarptautinį sertifikatą.
 
Naujos galimybės
Pirmoji kaulų čiulpų transplantacija atlikta prieš 60 metų, o mokslui nestovi vietoje atrandami nauji gydymo metodai, pavyzdžiui, ląstelinė terapija, kuri suteikia vilties sergantiesiems, kai jokie kiti gydymo metodai ar vaistai nepadeda. Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, tai svarbu ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet ir suteikia galimybes gydymo įstaigai ruoštis naujoms technologijoms, kurioms kelią atvers molekulinė medicina, genų inžinerija.
 
„Tikiu, kad netolimoje ateityje, pasaulyje sėkmingai diegiami nauji vėžio gydymo metodai bus prieinami ir Lietuvos pacientams. Štai po mėnesio Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksiančiame pasauliniame kongrese ląstelinė terapija bus pagrindinė tema. Tikimės, jog ląstelių terapija, kaip viena pažangiausių medicinos krypčių, bus plėtojama Kauno klinikose ir taikoma onkologinėmis bei hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams“, - sako prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
 
Ko turi siekti ambicinga ligoninė?
Antrus metus Kauno klinikose surengta konferencija, pasak iniciatorių, šiemet pavadinta kolokviumu. Mat norėjosi dalyvių diskusijos, taip suteikiant jai išskirtinumo.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė sako, jog antrą kartą surengti tokią konferenciją, kurios metu pristatomos naujų technologijų galimybės, atsirado užmezgus glaudų bendradarbiavimą su Vokietijos Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovu prof. Dietger Niederwieser. Reikia paminėti, kad autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose pradėta ir plėtojama vadovaujant šiam profesoriui.
 
„Didelį dėmesį konferencijoje skyrėme kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų standartizavimo ir teisinio reguliavimo klausimams aptarti. Juos pristatė Europos jungtinio akreditavimo komiteto JACIE atstovas. Žingsnis po žingsnio, bendradarbiaudami su įvairių sričių profesionalais, bandome siekti ambicingai ligoninei būdingų tikslų – naujausias gydymo galimybes padaryti prieinamas pacientams. Tai - perspektyva, kuri itin džiugina“, - sako prof. E.Juozaitytė.

„Pernai konferencijoje pagrindinis dėmesys skirtas autologinei kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijai. Šiemetinės pagrindinė idėja - kad kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija yra šiuolaikinės ląstelinės terapijos pradininkė, sukūrusi jos pagrindinius principus ir įrodžiusi jos efektyvumą gydant įvairias ligas, dažniausiai hematologinius navikus: ūmines ar lėtines leukemijas, mielopoetinę displaziją, piktybines limfomas, Hodžkino ligą, mielominę ligą, mielofibrozę. Tai – itin sunkios ligos ir dažnu atveju vienintelis būdas jas suvaldyti, tiksliau, pasiekti ligos atsitraukimą ar išgijimą – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija“, - sako Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius.

Ne pirmus metus ligoninės iniciatyva rengiamoje konferencijoje šiemet pristatyti naujausi gydymo metodai, kurie kaip sako ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės prof. Elonos Juozaitytės ir Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius bus prieinami ir Lietuvos pacientams.
 
Dvigubas poveikis
Pasak medikų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija turi dvejopą poveikį, ypač jei persodinamos kito žmogaus kamieninės ląstelės. Tokiais atvejais skiriamos labai didelės chemoterapijos, spindulinės terapijos dozės. Taip siekiama sunaikinti vėžines ląsteles, o persodinus kamienines kraujodaros ląsteles atkuriamos sunaikintos kraujo ląstelės. Be to, pastebėta, kad, be kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos gebėjimo naikinti vėžio ląsteles, yra ir kitas stiprus jų poveikis. Vadinamasis transplantanto prieš naviką poveikis, kai vėžį naikina donoro imuninės ląstelės - T limfocitai, natūralūs „kileriai“, kurie gaminasi iš transplantuotų donoro kamieninių kraujodaros ląstelių. Be to, pastebėta, kad šios imuninės ląstelės padeda įveikti ir įvairias virusines infekcijas, kurios galimos po transplantacijos procedūros.
 
„Mokslininkai ir gydytojai siekia imunines žmogaus ląsteles - T limfocitus, natūralius „kilerius“ išgryninti, padauginti, pakeisti jų savybes, kad jos aktyviau nugalėtų vėžines ligas ir infekcijas. Tai ir vadinama ląsteline terapija. Kartu pastebėtas ir kamieninių ląstelių poveikis atkuriant pažeistas įvairių organų ląsteles. Tai - regeneracinė medicina: kamieninių ląstelių pagalba bandoma atkurti ar pagerinti įvairių ligų metu pakenktas organų funkcijas. Šios medicinos sritys - inovatyvios, dinamiškos, reikalaujančios tiek mokslininkų, tiek gydytojų bendradarbiavimo.
 
Šių metų konferencija suvienijo hematologus, onkologus, neurologus, ląstelinės ir molekulinės terapijos specialistus, siekiant parodyti, kad šioje medicinos srityje yra būtinas jų bendradarbiavimas, interdisciplininis požiūris. Mat proveržis vienoje srityje, kaip šiuo atveju kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijoje, gali paskatinti ir pagreitinti kitų medicinos sričių - ląstelinės terapijos, regeneracinės medicinos - plėtrą“, - sako doc. R.Gerbutavičius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, kuriose atliekamos kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, siekiamybė – vienijant įvairių sričių specialistus siekti tarptautinės JACIE akreditacijos.


 
Komentarai
Europos jungtinio akreditavimo komiteto JACIE atstovas Eoin McGrath:

-
 Ląstelinei terapijai, be jokios abejonės, reikia teisinio, kokybės ir saugumo pacientams reguliavimo. Tačiau kalbai pasisukus apie teikiamų paslaugų akreditavimą, daugeliui prieš akis iškyla šūsnies pildomų dokumentų ir nemažų finansinių resursų vaizdas. Vis dėlto akreditavimo tikslas, kad, pavyzdžiui, kamieninių kraujo ląstelių transplantacijos procedūros įvairūs etapai būtų standartizuojami ir vienodai taikomi visiems transplantacijų centrams. Tai ir atliekama JACIE akreditavimo proceso pagalba.
 
Turbūt yra tekę girdėti pacientus sakant: „Kreipkis į gydytoją Bobą, jis geriausias savo srities specialistas, o gydytojas Džimas - nekoks“. Akreditavimo tikslas - ne tik gauti sertifikatą. Tai yra garantija, kad ir gydytojas Bobas, ir Džimas paslaugą suteiks vienodai gerai. Žinoma, tam reikia keisti požiūrį, būti motyvuotiems siekiant aukščiausio standarto, nuolat patiems save audituoti, o ne laukti inspektorių, kurie pasakys, gerai ar blogai dirbate. Todėl bendradarbiavimas, diskusija su pacientais, gydytojais, administracijos atstovais yra svarbūs žingsniai, gerinant atliekamų transplantacijų kokybę. Kauno klinikos, siekdamos aukščiausių standartų, per pastaruosius kelerius metus padarė didžiulę pažangą ir, kas dar labai svarbu, turi didelį potencialą bei norą siekti daugiau.
 
Europos sergančiųjų vėžiu organizacijos atstovė Anita Waldmann:

- Ką svarbu žinoti pacientui išgirdus diagnozę? Kokios jo baimės? Ką jam daryti?
Tai - tik keli klausimai, į kuriuos atsakymo kiekvienas diagnozę „vėžys“ išgirdęs pacientas nori tuojau pat. Prieš daugelį metų man pačiai teko tai išgyventi. Žinoma, tuomet dar nebuvo nei Google, nei YouTube, kur galėtum rasti informacijos į tau rūpimus klausimus. Mano patirtis ir lėmė tai, kad įkūriau sergančiųjų leukemija organizaciją.
 
Sutikime, kad šiandien pačiais įvairiausiais sveikatos klausimais kiekvienas, įskaitant ir mane, pirmiausia pasikonsultuojame su „visų ligų gydytoju“ Google. Tik problema, kad internete būna tiek daug informacijos ir tokios skirtingos, jog pasimeti, tiksliau, nebesugebi atsirinkti. Todėl labai svarbų vaidmenį vaidina pacientų organizacijos, kurios gali būti pagalbininkas pacientui. Juk tarp organizacijos narių yra ir tų, kurie jau įveikė ligą, arba vis dar su ja kovoja. Jie gali patarti, palaikyti dalindamiesi patirtimi, žiniomis. Taip pat labai svarbu kalbėti ir apie naujus gydymo metodus. Nes pacientas bijo to, ko nežino.
 
Pacientų organizacijos „Už gyvenimą“ pirmininkė Ona Žukienė:

- Susirgus mano vyrui atrodė, kad viskas griūna ir slysta iš rankų. Tačiau tai, ką padarė Kauno klinikų medikai, taikantys moderniausius gydymo metodus, prilygsta stebuklui. Šiandien mano vyras dirba, gyvena normalų gyvenimą. Tačiau buvo sunkių akimirkų. Manau, jog pacientai neturėtų užsisklęsti savyje. Svarbu dalintis patirtimi, išgyvenimais, vienytis ir tokiu būdu stengtis padėti vieni kitiems.

 
Poreikis kasmet auga
Europos kaulų čiulpų transplantacijos tinklo organizacijos duomenimis, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų poreikis kasmet didėja. Medikų teigimu, keičiasi ir atliekamų transplantacijos rūšių santykis. „Autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių terapijos ypač naudingos gydant pacientus, sergančius mielomine liga, tam tikromis limfomų formomis, be to, ateityje jos gali būti kaip platforma, bazinis gydymas taikant įvairias ląstelinės terapijos formas.
 

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, naudojant kito žmogaus kamienines kraujodaros ląsteles, vis dažniau atliekamos skiriant palyginus nedideles chemoterapijos ar spindulinės terapijos dozes, siekiant užslopinti recipiento imuninę sistemą ir pasiekti, kad transplantuotos kamieninės kraujodaros ląstelės sėkmingai prigytų ir galėtų daugintis. Tikimasi, kad prigijusios svetimo žmogaus imuninės ląstelės sugebės pristabdyti ar nugalėti vėžį.
 
Šis metodas leidžia žymiai išplėsti pacientų, kuriems galima atlikti transplantacijas, naudojant svetimo žmogaus kamienines kraujodaros ląsteles, ratą. Tarkim, vyresniems pacientams, kurių tarp sergančiųjų kraujo ligomis yra vyraujanti dauguma, taip pat sergantiesiems gretutinėmis ligomis. Taigi kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų technologijos sparčiai plėtojamos, kad būtų žymiai sumažinamas jų toksiškumas, padidinamas efektyvumas ir pagerinamas prieinamumas“, - sako doc. R.Gerbutavičius.
 
Tarptautinių ekspertų teigimu, tokių transplantacijų atlikimas keliuose centruose leistų padidinti jų prieinamumą, ypač vertinant, kad ši procedūra yra integrali viso hematologinio navikinio ar kitos ligos gydymo dalis. Ji turi būti planuojama, o jos atlikimo galimybė svarstoma iš karto diagnozavus ligą bei derinant su kitais gydymo metodais tiek prieš transplantaciją, tiek po jos. Pacientų tęstinė priežiūra tame pačiame universitetiniame gydymo centre leistų pagerinti pacientų gydymo ir gyvenimo kokybę. Bėda tik ta, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas kaulų čiulpų transplantacijos centras.
 
Nedidelis bet...
Prieš metus, birželį, sveikatos apsaugos ministro įsakymu apribotas kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų atlikimas. Toks sprendimas buvo mažai kam suprantamas, mat įsakyme numatyta, kad Kauno klinikos pirmuosius dešimt metų sergantiems mielomine liga gali atlikti ne daugiau kaip 20 transplantacijų per metus. Pasak medikų, tai labai apsunkino perėjimą prie kitų kamieninių kraujodaros ląstelių terapijos transplantacijų rūšių. Nors Administracinis teismas priėmė sprendimą, jog tokie ribojimai neturi pagrindo ir turi būti panaikinti, nepaisant pažadų, jo vykdymas vis dar stringa.
 
Doc. R.Gerbutavičius teigia, jog tokiam centrui įrengti reikia nemenko pasirengimo. „Tokio centro steigimui Kauno klinikose buvo pasiruošta: įrengtos devynios imunosupresyviems pacientams gydyti pritaikytos palatos, audinių banke veikia kamieninių kraujodaros ląstelių paruošimo ir saugojimo laboratorija, yra visa reikiama įranga ir specialistai kamieninėms kraujodaros ląstelėms surinkti, taip pat klinikinė ir molekulinė laboratorija, reikalinga specialiems tyrimams atlikti ir, žinoma, specialistai, kurie po stažuočių įvairiose užsienio kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų centruose Vokietijoje, Anglijoje, Skandinavijoje gali atlikti šią procedūrą. Tokios transplantacijos procedūros gali ir turi būti atliekamos universitetinėje daugiaprofilinėje ligoninėje“, - sako doc. R.Gerbutavičius.

 
Interviu

Prof. D.Niederwieser: „Du kaulų čiulpų transplantacijos centrai Lietuvai – būtinybė“

Su Leicigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovu profesoriumi Dietger Niederwieser L.S. kalbasi apie tai, kiek ir kodėl Lietuvai reikia Kaulų čiulpų transplantacijos centrų.


- Konferencijoje pristatėte pirmą sėkmingą ląstelių terapijos atvejį, kuomet buvo pritaikyta alogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūra. Taip pat užsiminėte, kad ateityje tokių transplantacijų poreikis augs. Vadinasi, galima daryti prielaidas, kad kaulų čiulpų transplantacijos centrų poreikis taip pat augs? Ar jas įmanoma atlikti bet kurioje ligoninėje?
- Atsirandantys nauji gydymo metodai gydytojams suteikia galimybes efektyviau gydyti, o pacientams - vilties įveikti ligą. Tačiau tokios pažangios technologijos, tokios transplantacijos tikrai negali būti atliekamos bet kurioje ligoninėje. Tai - sudėtingos procedūros, kurioms reikia aukštos kvalifikacijos medikų, sukaupusių nemenką patirtį, technologinių galimybių ir, žinoma, pacientų. Jei tokios transplantacijos būtų atliekamos vos vienam ar dviems pacientams per metus, tai tikrai būtų neefektyvu. Ir ne dėl finansų, o paprasčiausiai gydytojai neturės reikiamos patirties. Kaune Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos centras - jau nebe naujokas, o turintis patirties. Kauniečiai įstojo į Europos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos tinklą.
 
- Į jūsų pasakymą sveikatos politikai turbūt atsakytų, kad tokiai nedidėliai šaliai kaip Lietuva tai - tiesiog per brangu...
- O jūs jau išstojote iš Europos Sąjungos? Kiek žinau, ne, todėl ir toks požiūris, mano nuomone, neteisingas. Lietuvos pacientai, kaip vokiečiai ar austrai, turi gauti lygiai tokias pačias gydymo paslaugas. O transplantacijos kai kuriais atvejais nėra jau tokios brangios, palyginti su kai kuriais inovatyviais ir naujais vaistais. Tarkim, yra geras vaistas leukemijai gydyti. Jo dozė vienam pacientui per metus Europoje kainuoja 60-70 tūkstančių eurų - panašiai kiek ir transplantacija. Tik kalbant apie vaistus, jie skirti labai nedidelei žmonių grupei, o transplantacijų pritaikymo spektras - kur kas platesnis. Be to, po transplantacijos žmogus grįžta į darbo rinką, mokėdamas mokesčius garantuoja sveikatos draudimą kitiems pacientams. Vadinasi, valstybės investicijos atsiperka.
 
- Ar yra kokia formulė, pagal kurią būtų galima orientuoti, kiek kokiai šaliai reikėtų turėti kaulų čiulpų transplantacijos centrų, idant tai būti ir saugu pacientams, ir finansiškai efektyvu?
- Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų indikacijos plečiasi, kasmet pasaulyje atliekamų procedūrų skaičius padidėja maždaug penkiolika procentų. Europos šalių statistika liudija, kad milijonui gyventojų reikalingas vienas kaulų čiulpų transplantacijos centras. Todėl manau, kad du centrai tokiai šaliai kaip Lietuva yra būtinybė. Kolegos Vilniuje dirba gerai, tačiau augant poreikiui klausimas, ar jie spės susitvarkyti su pacientų srautu? Be to, autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija privalo būti atliekama kiek įmanoma greičiau nuo ligos diagnozės. Kaštus, žinoma, skaičiuoti yra svarbu, tačiau reikia nepamiršti apskaičiuoti, kiek šalis gaus grąžos suteikdama efektyvų gydymą didesniam skaičiui pacientų.
 
- Ne vienerius metus bendradarbiaujate su Kauno klinikomis. Ar jos galėtų tapti antruoju centru?
- Jos jau ir šiandien juo yra. Ir kalbant apie kaštus, patarčiau neprarasti šio indėlio.
 
Apie prof. Dietger Niederwieser
Profesorius turi didžiulę patirtį atliekant įvairias kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų procedūras, tiek autologines, tiek iš svetimo žmogaus (alogenines). Jis pats ir jo vadovaujama komanda atliko ne vieną šimtą šių procedūrų pacientams, sergantiems įvairiomis hematoonkologinėmis ir kitomis ligomis. Jis gydo pacientus iš įvairių pasaulio šalių. Profesorius praeityje buvo Europos (EBMT) ir pasaulio (WBMT) kaulų čiulpų transplantacijos tinklo organizacijų prezidentas. 

 
PSO įvertintas projektas pavyzdinis modelis kitoms šalims
Kauno klinikos jau daugiau nei dvejus metus bendradarbiauja su Leipcigo universitetinės ligoninės Onkologijos ir hematologijos skyriumi bei jo Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos padaliniu, kuriems vadovauja prof. D.Niederwieser. Kauno klinikų gydytojai ir Audinių banko specialistai kelis kartus stažavosi Leipcigo universitetinės ligoninės onkologijos ir hematologijos skyriaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos skyriuje ir audinių banke, kur įsisavino įvairias procedūros atlikimo metodikas. Kauno klinikų Hematologijos skyriuje įdiegtos metodikos paruoštos pagal Leipcigo ligoninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos protokolus bei derinant jas su prof. D.Niederwieser. 

 

„Nuotoliniu būdu dėl kiekvieno paciento, kuriam reikalinga transplantacija, konsultuojamės praktiškai kiekvieną dieną. Pacientai į tai reaguoja puikiai, gal net mes kaip gydytojai įgyjame didesnį jų pasitikėjimą, kad sprendimus priimame ne vieni, bet pasitarę su tarptautiniais ekspertais“, - sako gydytojas onkologas chemoterapeutas, hematologas Domas Vaitiekus.

 

„Kasdienės vizitacijos metu surenkame visą informaciją apie pacientą, laboratorinių ir radiologinių tyrimų informaciją ir ją sukeliame į specialią platformą, prie kurios prisijungti gali ir prof. D.Niederwieser. Jis mato visus duomenis, taip pat, jei atsiranda tam tikri bėrimai, keliame ir nuotraukas, o kartais net pasitelkę mobiliuosius ar planšetes keliaujame tiesiai į palatą ir taip vykdome apžiūrą. 
 
Pacientai į tai reaguoja puikiai, gal net mes, gydytojai, įgyjame didesnį jų pasitikėjimą, kad sprendimus priimame ne vieni, bet konsultuojamės su tarptautiniais ekspertais. Žinoma, galutinį sprendimą dėl gydymo ir atsakomybę priimame mes. Tačiau tai - puikus bendradarbiavimo modelis, kuris naudingas ne tik pacientams, bet ir gydytojams. Labai gerai, kai turi galimybę gauti greitą konsultaciją. O pati mintis plėtoti tokį bendradarbiavimą kilo iš noro suteikti aukščiausios kokybės paslaugas“, - sako gydytojas onkologas chemoterapeutas, hematologas Domas Vaitiekus. 

 
Svarbu
Pasaulio sveikatos organizacijos vertinamas kaip naujas, dinamiškas, inovatyvus ir kaip galimas modelis, leidžiantis įvairioms medicinos srities technologinėms naujovėms plisti į įvairius pasaulio regionus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris