Kaip ekologinės idėjos gali sumažinti sergamumą plaučių ligomis?

Evelina Machova
2020-01-13
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Pulmonologijos – alergologijos skyriaus medikai sako, jog senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei diagnozuojama vis daugiau plaučių ligų. Šis skyrius per daugiau nei du dešimtmečius buvo pirmasis specializuotas, o šiandien sukaupta patirtis leidžia užtikrinti pacientams kokybiškas ir savalaikes paslaugas. Į klausimą, ar smarkiai auga sergamumas plaučių ligomis, medikai atsako: atvejų daugėja, tačiau kol kas gąsdinti visuomenės nereikia. Beje, vyraujančios ekologinės idėjos, kaip mažinti aplinkos taršą, iškeičiant automobilius į dviračius ar pasivaikščiojimus pėsčiomis, yra sveikintinos. „Plaučiai, su kiekvienu įkvėpimu pasiima ir tai, kas gera, ir tai, kas bloga. Ką sukaupia blogo, kartais virsta ligomis. Žmogaus sveikata priklauso ir nuo jo gyvenimo būdo, ir nuo aplinkos, kurioje jis yra“, - sako Pulmonologijos – alergologijos skyriaus vadovas med. dr. Marius Zolubas.  
Kaip ekologinės idėjos gali sumažinti sergamumą plaučių ligomis?
Gydytoja pulmonologė Diana Noreikienė, sako jog skyriuje šiandien yra viskas, ko reikia trečio lygio pulmonologijos paslaugoms vakarų regione teikti.

Sukaupta patirtis
Respublikinės Klaipėdos ligoninės specializuotas Pulmonologijos-alergologijos skyrius pirmasis vakarų regione. Čia dirbantys medikai, kaip patys sako, kelia kvalifikaciją, diegia naujoves bei investuoja į šiuolaikines technologijas, padedančias tiksliau ir geriau diagnozuoti bei gydyti plaučių ligas. Kasmet šiame skyriuje gydoma per 1 tūkst. pacientų, o ambulatorinių konsultacijų suteikiama daugiau kaip 7 tūkst.
Medikai sako, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius įkurtas skyrius per šį laiką pasikeitė neatpažįstamai. Jame teikiamos aukšto  lygio pulmonologinės ir alergologinės paslaugos. Tiriamos ir gydomos plaučių, alerginės ligos. Atliekamos naujausios diagnostinės procedūros: fibrobronchoskopija, fluorescencinė bronchoskopija, krūtinės ląstos rentgeniniai ir ultragarsiniai tyrimai.

Kokios stipriausios pusės? „Turime darbo jėgos - kaip kartais pajuokauju, jaunystės ir patirties lydinį bei viziją“, - sako skyriaus vedėjas med. dr. M.Zolubas ir čia pat priduria, jog pulmonologijoje yra dvi sritys: skubūs reikalai ir vietiniai. Kalbant mediciniškai, ūmios ir lėtinės plaučių ligos. „Ūmios ligos paliečia tiek jaunus, tiek senus. Tiesa, jaunimas bronchitą ar kitas ūmias plaučių ligas pergyvena lengviau. O vyresnio amžiaus žmonėms jos vis ką nors palieka ateičiai. Lėtinės plaučių ligos dažniausiai kamuoja jau vyresnio amžiaus žmones ir turi savybę kartas nuo karto pasireikšti ūmiai. Deja, ne kiekvieno vyresnio amžiaus žmogaus organizmas gali lengvai su tuo paūmėjimu susitvarkyti. Todėl savo skyrių kartais juokaudamas vadinu gerontopulmonologijos. Natūralu, visuomenei senstant daugėja ir lėtinių plaučių ligų. Juk per gyvenimą mes kaupiame ne tik gerąją, bet ir blogąją patirtį. Šiuo atveju plaučiai kaupia viską, ką per gyvenimą įkvėpėte, o ilgėjant gyvenimo trukmei tos sankaupos primena apie save“, - sako M.Zolubas.
Tiesa, medikas priduria, jog visuomenei senstant daugėja ir onkologinių ligų. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šiandien yra visos galimybės diagnozuoti onkologines ligas, o tolesnio gydymo pacientai siunčiami į šioje srityse besispecializuojančias gydymo įstaigas. „Manau, kad medicinoje vienas svarbiausių dalykų - į žmogų žiūrėti kaip į visumą, o ne tik į atskirą kūno dalį, kurią skauda“, - sako medikas.



 
Platus funkcinių ir alergologinių tyrimų spektras
Spirometrija su bronchus plečiančiais mėginiais.
Bronchų provokaciniai mėginiai (hipertoninio tirpalo, fizinio krūvio ir k.t.).

Plaučių tūrių nustatymas pletizmografijos kameroje bei azoto išstūmimo metodais.
Kvėpavimo raumenų būklės įvertinimo mėginiai.
Spiroveloergometrija, fizinio krūvio toleravimo mėginiai.
Transtorakalinė plaučių audinio biopsija.
Pleuros ligų diagnostikai: parietalinės pleuros adatinė biopsija.
Provokaciniai alerginiai mėginiai su medikamentais.
Specifinių IgE nustatymas.
Odos biopsijos tyrimai sergant alerginėmis ligomis.
Lopo mėginiai.
Odos alerginiai mėginiai.

 
Pradėtos atlikti naujos intervencinės procedūros
transbronchinės biopsijos (intersticinėms plaučių ligoms diagnozuoti ir periferiniam plaučių vėžiui diagnozuoti);
kriobiopsijos (centriniam plaučių vėžiui ir kitiems endobronchiniams pakitimams verifikuoti);
endobronchinio kraujavimo iš plaučių stabdymas, naudojant „balionėlį“.

 
Neinvazinės plaučių ventiliacijos (NIV) parinkimas gydymui namuose
ligonių, sergančių šonine amiotrofine skleroze ištyrimas dėl nuolatinės NIV poreikio ir ventiliacijos prietaiso bei parametrų parinkimas ambulatoriniam gydymui;
ligonių, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas su hiperkapnija, NIV aparato parinkimas.

 
Taip pat skyriuje
įkurtas dirbtinės plaučių ventiliacijos dienos stacionaras;
invazinės plaučių aspergiliozės gydymo taikymas ir gydymo protokolo parengimas;
sunkios astmos gydymas biologine terapija.


 
Brangūs tyrimai
Turbūt bus pamenančių nuskambėjusią istoriją apie moterį, kuriai buvo reikalingas miego apnėjos tyrimas. Kilo didžiulė pasipiktinimo banga, kai pagal siuntimą šis tyrimas pacientei galėjo būti atliktas tik po dvejų metų.
RKL gydytoja pulmonologė Diana Noreikienė sako, jog šio tyrimo eilės didelės visur: tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. „Labai daug žmonių kenčia nuo šios patologijos, tačiau vietų, kur galima atlikti šį tyrimą, nėra daug. Be to, tyrimas pakankamai brangus ir reikalaujantis daug gydytojo laiko. Jis susideda iš daugybės diagramų, kurias privalai įvertinti, analizuoti bei pateikti išvadas. Maža to, vieno paciento tyrimas trunka dvi paras. Vadinasi, turėdami vieną lovą, skirtą šiam tyrimui, per savaitę galime ištirti ne daugiau nei kaip pacientus“, - sako medikė.

Jei yra didelė paklausa, galbūt vertėtų papildomai įsteigti dar porą lovų, įsigyti įrangos ir pacientai paslaugą gautų nelaukdami kelerius metus eilėse? „Jei viskas būtų taip paprasta... Trūksta personalo. Vien įranga ir lova neužtikrina, kad pacientai paslaugą gaus laiku. Iš įrangos jokios naudos, jei nėra kas su ja dirba. O norint su ja dirbti reikia ir atitinkamos kvalifikacijos bei žinių. Be to, jei turi daugiau nei vieną lovą, vadinasi, turi įsteigti ir atskirą visą parą budinčių slaugytojų postą. Taip išauga išlaidos, o kol kas šios paslaugos apmokėjimas nėra pakankamas. Tiksliau būtų sakyti, jog ji nuostolinga“, - sako D.Noreikienė.
 
Gydytojos klausiu, kodėl šiam tyrimui reikia būtent tiek laiko? Kas per tas dvi paras tiriama? Pasak specialistės, pirmą parą pacientas miega ir atliekamas tyrimas. Dieną slaugytoja jį stebi, ieško patologijų. Antrą naktį pacientas miega jau su specialiu aparatu, kuris, pasak gydytojų, skiriamas ir gydymui. Vėliau slaugytojai tenka žiūrėti, kokie parodymai gauti miegant su minėtu aparatu.
 
„Tyrimo vertinimas ir analizavimas sudėtingas dalykas. Įsivaizduokite, jūs visą dieną sėdite prie tyrimą atliekančio kompiuterio ir ieškote patologijų. Jei klausiate, ar šie tyrimai juos atliekančiai gydymo įstaigai atsiperka, kol kas galiu pasakyti, jog ne. Maža to, tai - gana naujas tyrimas: kas dvejus metus vykstantys kongresai pateikia vis daugiau naujienų. Jas privalai sekti, turi dalyvauti konferencijose, nes nuo tų žinių priklauso tyrimo kokybė. Dalyvavimas kongrese nepigus, tačiau šių išlaidų į paslaugos teikimo kainą niekas neįskaičiuoja. Medicina sparčiai progresuoja. Juolab ši sritis, kuri skaičiuoja vos trisdešimtus gyvavimo metus. Todėl nieko nuostabaus, kad kas dvejus metus tarptautiniame kongrese pateikiama daug naujų duomenų“, - sako D.Noreikienė.
 
Aplinka daro įtaką ligoms

Gydytoja pulmonologė Vitalija Nausėdienė sako, kad RKL šiuo metu yra visa reikiama įranga plaučių ligoms tirti. Vienas dažniausių pulmonologų atliekamų tyrimų yra spirometrija. Kaip sako medikė, pulmonologams ji prilygsta kardiogramai, be kurios neišsiverčia kardiologai. Spirometrija, kaip paaiškina gydytoja, parodo įkvėpimų ir iškvėpimų jėgą bei tūrį, plaučių pajėgumą. Dujų difuzijos aparatas, kuriuo atliekamas tyrimas, rodo, kaip deguonis sugeba patekti į kraują.

 
Paklausta, ar žmonės plaučių ligomis pastaruoju metu serga dažniau, gydytoja sako negalinti taip teigti. „Pasikeitė diagnostika, daugelį plaučių ligų galime diagnozuoti kur kas anksčiau. Be to, keičiasi ir pacientai: jie dažniau kreipiasi, nelaukia, kol liga gerokai pažengia į priekį. Tačiau faktas ir tai, kad didžiajai daliai plaučių ligų įtakos turi mūsų gyvenimo būdas, pavyzdžiui, žalingi įpročiai, tai yra rūkymas bei aplinkos užterštumas. Duomenys rodo, jog šis pastaruoju metu auga, todėl natūralu, kad turi įtakos plaučių ligoms. Todėl turėtume kiekvienas galvoti, kaip sumažinti kenksmingą aplinkos poveikį sveikatai“, - įsitikinusi V.Nausėdienė.

Gydytojai mini ir dar vieną dažną tyrimą - bronchoskopijas, kurios atliekamos ir taikant vietinę nejautrą, ir narkozę, jei reikalingi specifiškesni rodmenys.
„Bronchoskopija gali būti ir diagnostinis, ir gydomasis tyrimas. Diagnostinio metu iš vidaus apžiūrime bronchus, trachėją, galime diagnozuoti auglius bei paimti biopsijas. Žodžiu, atliekame visas reikiamas procedūras“, - sako gydytoja.
 
Ateities vizija
Med. dr. M.Zolubui džiugu, kad jau kelerius metus diagnostikos ir specifinio gydymo paslaugos teikiamos vienoje vietoje. Be to, prieš porą metų įsigyta nauja aparatūra plaučių ligoms gydyti, atidarytas Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaras. Tad čia dirbantys specialistai pacientams gali pasiūlyti vienus moderniausių diagnozavimo ir gydymo metodų, leidžiančių užkirsti kelią ligoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
„Ateityje labai norisi išlaikyti tokį pat technologinį pažangumą, nes medicinos įranga, kaip žinia, greitai sensta, atsiranda vis daugiau naujovių, todėl norisi ir mums turėti visas šias galimybes. Labai tikiuosi, kad, kalbant apie žmogiškuosius išteklius, mums ir ateityje pavyks išlaikyti jaunystės bei patirties balansą. Manau, norint tobulėti kartų kaita būtina. Bet svarbiausia, kad galėtume dirbti mėgstamą darbą“, - sako med. dr. M.Zolubas.

 
15 metų tradicija
RKL medikai nuolat tobulinasi Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, įgyja naujausių žinių, kurias pritaiko klinikinėje praktikoje. Patys organizuoja mokslinę medicininę konferenciją „Pulmonologijos ir alergologijos ruduo“.
Pernai konferencija buvo skirta Pasaulinei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) dienai, kuri nuo 2002-ųjų kasmet lapkričio 21-ąją minima daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nuolat didėjantį sergamumą šia liga. PSO duomenimis LOPL serga daugiau kaip 0,5 mlrd. pasaulio žmonių. Manoma, kad šiemet ši liga pagal mirštamumą bus trečioje vietoje. Lietuvos specialistų teigimu, šios prognozės labiau liečia Azijos šalis nei Europą.
 
Kol kas LOPL išgydyti negalima, bet ieškoma būdų, kaip pagerinti, pailginti žmonių gyvenimą. Keičiasi požiūris į diagnostiką, gydymo taktiką, prevenciją ir nors kasmet pasiekia naujausia informacija, dar daug klausimų lieka neatsakytų.
Konferencijoje aptartos ir kitos kvėpavimo ligos bei temos. Daug dėmesio skirta pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros sąveikai, diagnozuojant bei gydant kvėpavimo sistemos ligas. Apžvelgta tymų ir kitų vakcinomis valdomų ligų situacija mūsų šalyje, pristatytos modernios technologijos rinito ir astmos kontrolei. Taip pat aptarta kvėpavimo ligų diferencinė diagnostika ir šiuolaikinė kontrolė, elektrinio impedanso tomografijos galimybės pulmonologijoje, neplautinės dusulio priežastys, plaučių vėžio imunoterapija.



„Sutikite, ne kiekvienas gali ar nori važiuoti kelis šimtus kilometrų pasitobulinti. Todėl ir kilo mintis rengti konferencijas Klaipėdoje, idant neatsiliktume nuo naujausių plaučių ligų gydymo tendencijų“, - sako Pulmonologijos – alergologijos skyriaus vadovas med. dr. Marius Zolubas.


Komentaras
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:


- Pulmonologijos ir alergologijos skyrių išties galima įvardinti kaip vieną ligoninės stipriųjų pusių. Šio skyriaus kartelė jau nuo pat jo įkūrimo buvo aukštai iškelta ir per pastaruosius metus tik kilo. Man, kaip vadovui, smagu, kad čia dirba ir patyrę specialistai, ir pradedantys karjerą jauni medikai. Mokosi vieni iš kitų, stebi pasaulines tendencijas ir stengiasi jas pritaikyti pas mus. Pulmonologija Klaipėdos krašte yra aktuali. Mes, priešingai nei, tarkim, dzūkai, gyvename drėgnesniame klimate, todėl plaučių ligos mus aplanko kur kas dažniau.
Kaip ir minėjau, skyriumi, tiksliau, čia dirbančiais medikais, galima didžiuotis. O jų darbo svarbą galima pamatyti kasmet, jau bene penkiolika metų organizuojamoje konferencijoje, kuri suburia ne tik gydytojus pulmonologus, bet ir šeimos gydytojus, slaugytojas. Smagu, kad esant pakankamai sudėtingai situacijai sveikatos sistemoje, medikai rengia profesinius susitikimus. Tai - ne tik žinių gilinimas, bet ir savotiška atgaiva.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris