Jubiliejinėje konferencijoje - ausų chirurgijos naujovės

Deimantė Gruodė
2018-08-06
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) vyko jau dešimtą kartą organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Otochirurgijos teorija ir praktika“. Jos metu darbo subtilybėmis dalijosi itin aukštos kvalifikacijos ausų ligas gydantys specialistai, teikiantys viltį klausą praradusiems Europos pacientams. Pasak KUL vyriausiojo gydytojo prof. Vinso Janušonio, šių metų konferencija simboliškai skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Jubiliejinėje konferencijoje - ausų chirurgijos naujovės
Antrą konferencijos dieną svečiai iš Prancūzijos ir D.Britanijos susitiko su lietuvių chirurgais Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinėje.

Partnerystė tęsiasi du dešimtmečius
Šių metų tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Otochirurgijos teorija ir praktika“ yra dešimtoji, o lietuvių ir prancūzų bendradarbiavimas tęsiasi jau du dešimtmečius.
„Skatinamas bendravimas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir tarp šalių, kadangi atvykę svečiai itin domisi Lietuva ir jos istorija. Nemažai kalbėjome ir apie Lietuvos šimtmetį. Yra keliama ne tik mūsų, bet ir pas mus atvykstančių specialistų iš Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos kvalifikacija.
 
Jiems ypač patiko mūsų įstaigoje taikoma vadyba. Sakė, jūs nesuvokiate, kokie didžiuliai pasikeitimai įvyko ligoninėje per dvidešimt metų. Pas mus lankydamiesi jie palygina, kaip buvo prieš dešimt dvidešimt metų ir dabar: medicinos technika, mikroskopas – viskas yra aukščiausio lygio“. Be to, svarbus mokslinis aspektas, kadangi jie, kaip ir mes, užsiima mokslu. Bendri moksliniai darbai taip pat duoda daug naudos“, - kalbėjo prof. V.Janušonis.
Vyr. gydytojui antrino KUL Otolaringologijos skyriaus vedėjas gydytojas otorinolaringologas dr. Rimantas Mačiulaitis.
  

„Tai apsikeitimas žiniomis ir patirtimi. Otochirurgijos tematika - be galo įdomi ir sudėtinga. Nepaprastai įdomu sužinoti, kokie sprendimai taikomi pasaulyje. Tad mūsų specialistai, bendraudami su kolegomis iš užsienio, įgauna itin didžiulę patirtį. Kuo daugiau bendrausi su šios srities profesionalais, tuo daugiau įgysi žinių“, - apie jau tradicija tapusią konferenciją, kuri paprastai vyksta kas dvejus metus, kalbėjo KUL Otolaringologijos skyriaus vedėjas gydytojas otorinolaringologas dr. Rimantas Mačiulaitis.

 
Padovanojo modernų implantą
Pirmąją tarptautinės mokslinės konferencijos dieną dalyviai skaitė pranešimus apie naujoves otochirurgijos srityje, o kitądien vyko praktinė jos dalis - ligonių konsultacijos, operacijų stebėjimas ir aptarimas.

Tarptautinė gydytojų komanda keliems atrinktiems pacientams atliko sudėtingas funkcines rekonstrukcines ausų operacijas.
 
„Vienam jų daktaras Fransua Furija padovanojo ir įdėjo itin šiuolaikinį bei brangų implantą, tokiu būdu atkurdamas paciento klausą. Žinoma, ligoninė tokio implanto nupirkti negali, pats žmogus įsigyti jo iš savo kišenės taip pat negalėtų“, - pasakojo V.Janušonis.
Paryžiaus Roozvelto klinikos gydytojo dr. F.Furijos pristatytas implantas - mažas, itin kokybiškas, tvirtinamas vidury ausies, o ne jos išorėje kaip paprastai, vadinasi, žmogus estetiškai atrodo gerai.
 

„Šiuos modernius ausų implantus būtų galima taikyti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, bet viskas atsiremia į kainą. Tai - itin šiuolaikiška technologija, pacientui grąžinanti klausą. Svarbiausia – reikalinga didelė kantrybė, nes tokios operacijos trunka labai ilgai, pasiruošimas irgi rimtas darbas“, - sakė Paryžiaus Roozvelto klinikos gydytojas dr. Fransua Furija.

  
Kaip pasakojo Klaipėdos medikai, pacientai nepaprastai laukia atvykstančių prancūzų, idant galėtų su jais pasikonsultuoti. Šįkart specialistai taip pat suteikė nemažai konsultacijų. „Kartais kolegos prancūzai pasikviečia mūsų pacientus operuotis nemokamai Paryžiuje. Tad mūsų bendradarbiavimas išties naudingas“, - kalbėjo vyr. gydytojas.
 
Mikroskopo ir endoskopo panaudojimas 
Svečiams buvo pristatyti ir Lietuvos medikų laimėjimai otochirurgijos srityje. Prancūzą dr. Aleną Karučį itin sudomino Klaipėdos gydytojo otorinolaringologo Valdo Bernoto pranešimas apie kombinuotą otochirurginę techniką, panaudojant mikroskopą ir endoskopą. Abu sutaria, kad reikia operacijos metu naudoti ir mikroskopą, ir endoskopą, kurie padeda skirtingais atvejais.
 
„Ausies endoskopija įgauna vis didesnį ir svaresnį vaidmenį otochirurgijoje. Kai kurios anatominės struktūros iš tikrųjų yra daug geriau vizualizuojamos endoskopu, o mikroskopu kartais netgi nepavyksta jų apžiūrėti.
Šiuo metu, ko gero, visiems otorinolaringologams įprasta endoskopą naudoti diagnostikai. Mums visiems tai yra kasdienybė. Bet klausimas, - kodėl jo nepanaudojus ir chirurgijoje? Nors endoskopinė ausies chirurgija iš tikrųjų vis dar kuriasi, tarptautiniu mastu jai skiriama labai daug dėmesio. Svarbiausia populiarėjimo priežastis - minimaliai invazinė chirurgija. Mes, otorinolaringologai, irgi siekiame operacijas atlikti minimaliai invaziniu būdu“, - kalbėjo V.Bernotas.
 

„Pastaraisiais dešimtmečiais atsiradus aukštos raiškos kameroms, geros kokybės endoskopams, iš tikrųjų endoskopinis vaizdas pasidarė labai puikus, detalus, netgi kai kuriais atvejais pradėjo pranokti mikroskopinę vizualizaciją“, - kalbėjo gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.


Nenusileidžia modernia įranga 
Konferencijos metu svečiai iš Prancūzijos ir D.Britanijos pripažino, jog KUL operacinės įranga, otorinoloringologų naudojamas mikroskopas, instrumentai yra visiškai tokie patys kaip ir jų operacinėse, o kai kurie įrenginiai - net ir geresnės kokybės.
„Pacientai yra patikimose rankose, nes Klaipėdos universitetinėje ligoninėje daug modernios technikos, taikomos pažangios medicinos naujovės. Tai užtikrina sėkmingą pacientų gydymą. Netgi jei rezultatai geri, mes, ausų chirurgai, visada siekiame, kad būtų dar geresni. Esant netgi mažiems klausos svyravimams, norime, kad operacijos metu viskas būtų atlikta tobulai“, - sakė dr. F.Furija.
Klaipėdos universitetinės ligoninės otochirurgai atlieka nuo keturių iki penkių šimtų operacijų per metus.
 

„Mūsų ligoninėje yra Otorinolaringologijos skyrius, kur daromos ir ausų operacijos. Kartu su kolegomis iš užsienio ir vieni atliekame sudėtingas ausų, nosies ir gerklų operacijas. Dėl gerklų operacijų nemažai žymių respublikos artistų operavome ir iš jų girdėjome labai gerus atsiliepimus“, - sakė KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

 
Tobulėjant diagnostinei įrangai vis daugiau žmonių nustatomi klausos sutrikimai.

„Gydymo įstaiga turi naujausią kompiuterinę įrangą, kuri leidžia tiksliau nustatyti diagnozę. Tai yra kompiuterinis tomografas ir magnetinis rezonansas. Mes, otochirurgai, irgi turime naujausios aparatūros, šiuolaikišką mikroskopą. Kaip pabrėžė mūsų svečiai, turime visas galimybes, o įranga nesiskiria nuo naudojamos europinėse klinikose“, - džiaugėsi R.Mačiulaitis.
 

„Kiekvieną kartą atvažiuodamas į Klaipėdos universitetinę ligoninę matau, kad visa aparatūra yra tokia, kokią naudoja otochirurgai pasaulyje. Kai kurie mikroskopai naujesni negu mūsų. Dabar, kai čia atvažiuojame, galime dirbti ta pačia technologija kaip Londone ir kituose didžiuosiuose miestuose. Naudojame implantus, kurie dabar geriau pagaminti, geresnės struktūros ir medžiagos. Šias geriau toleruoja žmogaus organizmas, tad pasiekiami daug geresni rezultatai“, - sakė gydytojas Salomonas Abramovičius iš Didžiosios Britanijos.

 
Beje, medikas puikiai kalba lietuviškai. Jis gimė ir augo Lietuvoje, iš kur išvyko 1973 metais. Kaip pasakoja, tėvas buvo Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėjas Kauno pirmojoje klinikinėje ligoninėje, o mama - anglų kalbos Kauno universiteto Statybos ir architektūros fakulteto lektorė.
 
Partnerystės ištakos
Užsimezgusios lietuvių ir prancūzų draugystės pradininkai – Klaipėdos universitetinės ligoninės profesorius Viktoras Pivrikas ir profesorius Andrė Sultanas, susipažinę 1991 metais Sankt-Peterburge vykusiame estetinės chirurgijos kongrese. Kitais metais profesorius V.Pivrikas jau stažavosi Paryžiuje.
 
Svarbu paminėti pirmąją bendrą konferenciją Lietuvoje, kuri įvyko Vilniuje 1997 metais. Į ją buvo atvykęs vienas žymiausių to meto otochirurgų - profesorius A.Sultanas. Tuomet konferencija, kurioje gausiai dalyvavo Lietuvos otorinolaringologai, vyko Vilniaus universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje. Dėl to 2001-aisiais suorganizuota pirmoji konferencija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Paryžiaus medikais. Ja buvo numatyta, kad tokios tarptautinės konferencijos vyks kas dvejus metus.
 

„Šios programos bendradarbiavimo rezultatai išties reikšmingi. Visų konferencijų metu buvo konsultuojama apie šimtą dešimt sunkių pacientų, atlikta per devyniasdešimt funkcinių ausies operacijų, skaityti moksliniai pranešimai aktualiausiais ausies mikrochirurgijos klausimais. Bendradarbiavimo metu abiejų šalių gydytojai įgijo neįkainojamų žinių, apsikeitė ilgamete darbo patirtimi“, - akcentavo R.Mačiulaitis.
Dar vienas svarbus ilgamečio tarptautinio projekto rezultatas – 2010 metų rudenį išleista monografija „Otologijos istorija“, kurių autoriai - Andrė Sultanas ir Viktoras Pivrikas, o recenzuotojas – prof. V.Janušonis. Įvertinus bendradarbiavimo rezultatus, prof. Andrė Sultanas buvo apdovanotas Klaipėdos universitetinės ligoninės daktaro garbės ženklu, o daktaras Fransua Furija - Klaipėdos apskrities garbės ženklu.

Prancūzas A.Karučis prisiminė, kai dalyvavo viename kongrese Masačiusetse (JAV) 1992 metais. „Prezentavau būtent šią techniką, kuomet mikroskopui į pagalbą pasitelkiamas endoskopas, ir visi specialistai tuo metu sakė, kad tai yra tik vaikų žaidimai, kad operacijų metu to nepritaikysi ir nepanaudosi. Dabar, po daugelio metų, pasirodė, kad aš buvau teisus, nes minėta technika yra plačiai naudojama otochirurgijos srityje“, - sakė A.Karučis.


 
Tarp kitko
KUL Otorinolaringologijos skyriuje gydomi ausų, nosies, gerklės ligomis sergantys pacientai.
Čia atliekami diagnostiniai tyrimai (audiometriniai, tympanometriniai, endoskopiniai, biopsijos ir kt.). Taikomas chirurginis gydymas (ausų ligų sanuojančios ir klausą gerinančios operacijos, visos nosies ir prieanginių ančių operacijos ir šių ligų gydymas; adenoidų, gomurinių tonzilių, knarkimo, ašarų latakų operacijos; gerklų operacijos šalinant balso klosčių polipus, cistas, „dainininkų mazgelius“, fibromas). Suteikiama skubi pagalba esant LOR organų pūliniams, operuojami suaugusieji ir vaikai.

 
Įspūdžiai 
LSMU Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas:

- Tokios konferencijos itin reikšmingos, nes jų metu pateikiama didžiulė užsienio kolegų, kurie pas mus lankosi nuolat, patirtis. Tai yra vardai, žinomi pasaulyje. Šioje srityje visą gyvenimą dirbantys specialistai ir, žinoma, pasiekę didelių laimėjimų, kuriais pasidalijo su mūsų gydytojais. Žinoma, kalbama apie ausų chirurgiją ir pristatomos naujausios technologijos. Kaip jau minėjau, patirtis, kuri yra neįkainuojama ir kaupiama dešimtmečius, konferencijos metu pateikiama tokia koncentruota forma - tik ateik ir pasiimk.
Kita pusė - pačių ligonių sėkmė. Galima pasakyti, pasiseka tiems pacientams, kurie bus operuojami. Tai yra pacientai, kuriems gydyti jau išbandytas ne vienas metodų, tik jie tikriausiai nebuvo pakankamai efektyvūs. Taigi tokie pacientai dabar bus operuojami šios srities žvaigždžių.
 
Klaipėdos krašto otorinolaringologų asociacijos pirmininkė prof. Nora Šiupšinskienė:

- Prancūzai - didelę patirtį turintys otochirurgai, jų pranešimai buvo puikūs. Kiekvieną kartą jie atvyksta vis su naujomis žiniomis, naujais atvejais, apima platų otochirurginių ligų spektrą. Ypač įdomu buvo klausytis apie naujuosius implantus, virpinančius kaulelius. Klaipėdos pasiekimais taip pat galime pasidžiaugti, nes daktaras Valdas Bernotas, endoskopą derindamas su mikroskopu, kas yra naujausios tendencijos Europos otochirurgijoje, operavo jau dešimt pacientų. Tikrai įdomi ir vaisinga konferencija.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica